Surfinijų kenkėjai ir jų kontrolė: nuo amarų iki baltasparnių

Surfinijos ir petunijos - tai vienmečiai, dekoratyviniai augalai. Abi gėlių rūšys pasižymi įstabaus grožio žiedais, kurie būna įvairiausių spalvų: nuo akinamai baltų iki ryškiai rožinių ir raudonų. Dėl savo grožio ir puošnumo surfinijos ir petunijos puošia daugelio namų kiemus, balkonus ir terasas. Surfinija yra svyrantis augalas. Surfinijos, pasodintos į kabančius vazonus, puikiai svyra ir džiugina akį žiedų gausa bei spalvomis.

Tiek petunijos, tiek surfinijos mėgsta saulėtą, šviesią vietą. Dėl galingos šaknų sistemos surfinijos sodinamos į gilius vazonus arba medinius lovelius. Petunijos ir surfinijos labai „ėdrios“ gėlės. Vienai suaugusiai surfinijai reikia 3-5 litrų vazono su žemėmis. Gėles būtina tręšti! Gėlėms reikalingas gausus laistymas. Petunijos bei surfinijos turi galingą šaknų sistemą, todėl būtina tinkamai aprūpinti jas vandeniu. Šioms gėlėms labiausiai tinka minkštas ir drungnas vanduo.

Deja, net ir kruopščiai prižiūrimos surfinijos gali susidurti su kenkėjais, kurie gali pažeisti augalą ir sumenkinti jo grožį. Kenkėjai čiulpia augalo lapų sultis, lapai pabąla ir krinta. Pavyzdžiui, "Chlorozė - augalų liga, pasireiškianti žaliųjų organų (lapų, stiebų) pašviesėjimu. Neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų (azoto, kalio, sieros, kalcio, geležies, mangano, cinko) stoka arba perteklius dirvožemyje ir kai kurie augalų kenkėjai (amarai, tripsai)."

Amarai (Aphididae)

Amarai yra vieni dažniausiai pasitaikančių surfinijų kenkėjų. Jie yra "žali (taip pat juodi), besparniai ir sparnuoti maži, ploni vabaliukai." Amarai negyvena po vieną, jie gyvena didelėmis kolonijomis, kurios aptinkamos ūglių viršūnėse. Besparniai individai yra 1,2-2,1 mm ilgio, ovalo formos, labai įvairios spalvos - geltoni, žali, tamsiai žali, beveik juodi. Sparnuoti amarai būna 1,2-1,9 mm ilgio, jų galva ir krūtinė juoda, pilvelis geltonas arba žalias, su tamsiomis dėmelėmis. Pirmos generacijos amarai visi besparniai, vėliau pasirodo ir sparnuotos patelės, kurios nuskrenda į kitus pasėlius ir duoda pradžią naujiems amarų židiniams.

Kenkėjai čiulpia sultis, todėl deformuojasi augalo lapai ir ūglių viršūnėlės. Pakenkti lapai susisuka, pagelsta, atrodo it nukepinti saulės. Aplink ūgliukus dažnai matomos amarų kolonijos. Šis gausiai paplitęs kenkėjas kolonijomis apspinta ūglių lapelius, vaisių kotelius. Jie maitinasi lapų ir pumpurų sultimis, todėl lapai pradeda suktis, gelsti ir nykti.

Amarų kiaušinėliai ir gyvenimo ciklas

Amarai žiemoja mažuose kokonėliuose, prilipusiuose ant šakų prie lapų pumpurų. Rudeniop sudeda kiaušinėlius, kurie pavasarį risis ir pradės savo darbą nauja amarų kolonija. Jie puikiai prisitaikę prie aplinkos, todėl plinta sparčiai.

Kova su amarais

• Amarų pažeistas vietas reikia nukirpti ir sudeginti.
• Reguliariai išpjaustykite prie kamieno esančius naujus ūglius, kol sunaikinsite kenkėją.
• Galima purkšti arba dulkinti metafoso preparatais, taip pat arba purkšti sisteminiais insekticidais.
• Mechaninis kovos būdas padės, kai kenkėjų nedaug: kolonijas nuplauti minkštu šepečiu ir muilo tirpalu. Plaunant augalus paguldyti ant šono, kad tirpalas netekėtų į vazono žemę.

Baltasparniai (Aleyrodidae) ir juodi kiaušinėliai

Baltasparniai yra kenkėjai polifagai, dažniausiai pažeidžiantys šiltnamiuose pomidorus, agurkus, salotas ir dekoratyvinius augalus, įskaitant surfinijas. Šiltu oru jie gali kenkti ir daržuose. Pajudinus apniktą baltasparnių augalą, į orą pakyla pulkeliai smulkių baltų vabzdžių. Baltasparniai yra 1,0-1,5 mm ilgio, gelsvi, turi dvi poras ryškiai baltų, lyg milteliais apibarstytų, sparnų.

Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta. Augalai būna labai užteršti lipniomis skystomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligės sukėlėjai. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia sultis.

Baltasparnių kiaušinėliai ir gyvenimo ciklas

Kiaušiniai ovališki 0,2 mm ilgio, žalsvai geltoni, o vėliau tampa juodi. Lervos plokščios, gelsvai žalios, nejudrios, kūno pakraščiuose turi blakstienėles, o pilvelio gale - 2 ilgus vaškinius siūlus. Prasidėjus naujam vegetacijos sezonui, apvaisintos patelės lapų apatinėje pusėje krūvelėmis padeda po 15-20 kiaušinėlių, iš kurių po 10-13 dienų išsirita lervos. Po kurio laiko jos virsta puparijais bei vėliau - suaugėliais. Šiltnamiuose, kur yra daržovių rotacija, įvairiuose plyšiuose, šiluminėse trasose ir kitur žiemoja apvaisintos patelės.

Kova su baltasparniais

• Naikinant baltasparnius, galima taikyti sisteminius insekticidus. Kas dešimt dienų purkšti metafoso preparatais.
• Efektas bus didesnis, jei cheminės medžiagos pateks ir ant apatinės lapų pusės.

Kiti dažni kenkėjai ir ligos

Be amarų ir baltasparnių, surfinijas gali pažeisti ir kiti kenkėjai bei ligos:

Tripsai: Tabakinis tripsas - tai kenkėjas polifagas. Ant pažeistų augalų lapų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Galiausiai jos susilieja, lapai pamažu išblyškėja, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Ant tokių augalų lapų, ūglių ir žiedų gyvena patys kenkėjai - suaugę tripsai, lervos ir nimfos. Jie siurbia augalų audinių sultis. Šiltnamiuose tabakinis tripsas vystosi 22-30 dienų. Per metus gali išsivystyti 7-8, lauke išsivysto 2-3 generacijos. Tripsai dažnai perneša virusines augalų ligas. Naikinti juos galima augalus purškiant arba dulkinant dimetoato preparatais.

Voratinklinės erkės: Apatinėje lapų pusėje aptinkami 0,5 mm ilgio gelsvi ir rausvi gyviai (lervos ir suaugėliai). Sausame ore sudaromos palankios sąlygos voratinklinei erkei veistis ir daugintis. Todėl ir žiemą patalpoje turėtų būti drėgnas oras. Kenkėjai išnyksta ilgesnį laiką nedrėkinant žemės. Jiems labai išplitus, žemę laistyti arba dulkinti dimetoato arba metafoso preparatais.

Skydamariai: Skydamariai atpažįstami iš apvalaus arba pailgo rudo skydelio, kuriuo padengti suaugėliai (dėl to nejudrūs). Paprasčiausia skydamarius naikinti teptuku ištepant jų buvimo vietas metafoso preparatais. Labai apniktus augalus tepti keletą kartų. Krūveles nedideliu teptuku ištepti metafoso tirpalu (E-preparatas), primaišyti šlampančių priemonių. Skydamariai žus tik tada, jei bus išardytos vaškinių išskyrų krūvelės.

Bendrieji patarimai ir prevencija

• Nuolat palaikyti drėgną orą.
• Augalus laikyti vėsioje vietoje.
• Pažeistus ūglius nulaužti ir sudeginti.
• Pirmiausia sumažės antroji kenkėjų generacija.
• Kuo daugiau karpysite surfinijas, tuo gražesnius krūmelius suformuosite.

Apibendrinanti lentelė: Surfinijų kenkėjai ir naikinimo būdai

tags: #surfinija #juodi #kiausiniai

• Ugdytojai Radviliškyje
• Ovuliacijos ciklo nebuvimas: priežastys ir pasekmės
• Apie darželį „Giliukas“
• Ankstyvasis Martyno Mažvydo gyvenimas
• detektyvinės istorijos vaikams