Gyvūnų globa ir jos svarba visuomenėje
Gyvūnų globa - tai veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį. Ši veikla padeda užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač benamių ar nelaimės ištiktų gyvūnų. Globojami visi naminiai bei laukiniai gyvūnai, o ši sritis apima benamių gyvūnų surinkimą, identifikavimą, priežiūrą, gydymą bei naujų globėjų paiešką.
Kas užsiima gyvūnų globa?
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos. Tuo užsiima organizacijos, turinčios arba neturinčios stacionarias prieglaudas, ir fiziniai asmenys, kurie savo laisvalaikį skiria šiai visuomeninei veiklai. Didesnėse organizacijose paprastai dirba 1-2 etatiniai žmonės, o visi kiti - savanoriai. Valstybės institucijos, tokios kaip policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas, taip pat atlieka svarbias funkcijas: registruoja skundus, tikrina gyvūnų laikymo sąlygas, užkerta kelią žiauriam elgesiui ir, reikalui esant, konfiskuoja gyvūnus.
Veiklos finansavimas ir iššūkiai
Organizacijų veikla finansuojama iš paaukotų lėšų, 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos bei savanorių indėlio. Savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Vis dėlto, resursai dažnai būna riboti, todėl savanoriai atlieka milžinišką darbą: tvarko narvus, vedžioja šunis, verda maistą, ieško naujų šeimininkų ir rūpinasi sterilizacija.
Laukinių gyvūnų globa
Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški. Prielaidos globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į žmonių gyvenamąsias teritorijas ir jiems gresia pavojus. Pamačius sužeistą gyvūną, rekomenduojama kreiptis į bendrosios pagalbos centrą (112) ar specializuotas įstaigas, pavyzdžiui, LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą. Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali sužeisti arba platinti infekcines ligas.
Pavasaris ir paukščių jaunikliai
Pavasarį daug žmonių randa paukščių jauniklių ir nori juos priglausti, tačiau ne visada pagalba yra reikalinga. Dauguma jaunų paukščių jau yra palikę lizdą, bet vis dar prižiūrimi tėvų. Pagalba būtina tik tada, jei jauniklis akivaizdžiai sužeistas, negali stovėti ant kojų arba yra sužeistas ir neturi plunksnų.
Gyvūnų laikymo taisyklės ir atsakomybė
Kiekviena savivaldybė reglamentuoja gyvūnų laikymą savo taisyklėse. Svarbiausi principai visur išlieka panašūs:
- Gyvūnai turi būti laikomi sąlygomis, kurios nėra kenksmingos jų sveikatai.
- Šunys ir katės turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
- Vedžiojant gyvūnus viešose vietose, savininkas privalo turėti priemones išmatoms surinkti.
- Daugumoje savivaldybių privaloma registruoti vyresnius nei 4 mėnesių augintinius.
- Agresyvius šunis galima laikyti tik laikantis specialių saugumo reikalavimų (pavadėlis, antsnukis, perspėjamosios lentelės).
| Veiksmas | Reikalavimas |
|---|---|
| Registracija | Būtina vyresniems nei 4 mėn. gyvūnams |
| Pasiutligės skiepai | Privalomi kasmet |
| Vedžiojimas | Su pavadėliu, viešose vietose surinkti ekskrementus |
Pagrindinis tikslas visada išlieka - atsakingas požiūris į kiekvieną gyvūną. Prieglauda neturėtų būti pirmas pasirinkimas atsikratant augintinio; visada pirmiausia reikia bandyti ieškoti naujų namų per pažįstamus ar skelbimus. Atsakingas elgesys, profilaktika ir supratimas apie gyvūnų poreikius padeda išvengti beglobystės problemų ir užtikrinti humanišką santykį su visomis gyvosiomis būtybėmis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
