Rekomenduojamas amžius vyrams susilaukti vaikų ir vyrų vaisingumo ypatumai

Atvirkščiai nei moterys, išgyvenančios menopauzę, vyrai nepatiria staigių vaisingumo pokyčių dėl amžiaus. Jie susilaukti vaikų gali iki garbaus amžiaus. Tačiau skaitant įvairią informaciją ir patarimus, susijusius su kūdikio planavimu, gali susidaryti įspūdis, kad amžius daro įtaką tik moters vaisingumui, o kiek metų partneriui - ne taip svarbu. Visgi, nors atsižvelgiant į amžių moterų vaisingumo pokyčiai yra drastiškesni, vyrai taip pat turi biologinį laikrodį - einant metams testosterono lygis įprastai krenta. Šiame straipsnyje apžvelgsime vyrų vaisingumo ypatumus, susijusius su amžiumi, bei kitus veiksnius, darančius įtaką gebėjimui susilaukti vaikų.

Vyrų vaisingumas ir amžius: biologinis laikrodis ir andropauzė

Atvirkščiai nei moterys, išgyvenančios menopauzę, vyrai nepatiria staigių vaisingumo pokyčių dėl amžiaus. Tie pokyčiai vyksta pamažu ir yra vadinami andropauze. Tai - su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas. Išgyvenantiems ją vyrams atsiranda nemalonūs psichologiniai, somatiniai ir vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Metams bėgant tiek vyro, tiek moters organizme hormonų kiekis mažėja. Vyrų hormonų „pikas“, sulaukus brandaus amžiaus, pamažu ima mažėti. Vieniems tai atsitinka anksčiau, kitiems - vėliau. Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas.

Urologas prof. habil. dr. Balys Dainys teigia: „Vyrai susilaukti vaikų gali iki garbaus amžiaus. Yra įvairių pavyzdžių: ir septyniasdešimtmečiai, ir aštuoniasdešimtmečiai tampa tėvais. Jei neklystu, rekordininkas - aštuoniasdešimt šešerių metų vyras. Susilaukė vaikų, buvo labai laimingas ir teigė, kad joks kaimynas jam nepadėjo.“ Tačiau, nors vyrai gali susilaukti vaikų ir vyresniame amžiuje, amžius jiems nėra tinkamas vaisingumo indikatorius, kai kalbama apie spermos kokybę ir rizikas, susijusias su vaiko sveikata.

Spermos kokybės pokyčiai su amžiumi

Sveikas vyras kasdien pagamina nuo 60 iki 100 milijonų spermatozoidų, tačiau su amžiumi šis skaičius mažėja. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai. Amžius taip pat turi įtakos genetinei vyrų spermos kokybei. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyresnio amžiaus vyrams gresia ne tik nevaisingumas: jie dažniau vaikams perduoda įvairias genetines patologijas.

Nuo 35-erių stebimi neigiami spermatozoidų kiekio ir judrumo pokyčiai. Pavyzdžiui, to, kad vyro spermatozoidai jam senstant tampa mažiau judrūs, o spermos kokybė prastėja. Tyrimai parodė, kad, lyginant vyrus nuo 30 iki 35 metų su vyresniais nei 55 metų, pastebėtas ne tik mažėjantis spermatozoidų skaičius, tačiau ir spermatozoidų judrumas (t. y. kaip greitai spermatozoidai gali judėti link kiaušinėlio) pastarojoje amžiaus grupėje buvo 54 proc. mažesnis. Tiesą sakant, vyrų, perkopusių 50 metų, vaisingumas sumažėja 35 proc., palyginti su trisdešimtmečiais. Štai kodėl ilgainiui sumažėja tikimybė susilaukti vaikų.

„Statistiškai vyro vaisingumo pikas yra nuo 25 iki 30 metų. Tai laikas, kai spermos kokybė yra geriausia - idealiu atveju tai tinkamiausias laikas šeimos pagausėjimui. E. R. Žiobakas atkreipia dėmesį į naujausią 2022 metų analizę, kuri parodė, kad vienas pagrindinių vyro vaisingumo rodiklių - spermatozoidų kiekis ir koncentracija - nuo 1973 m. sumažėjo daugiau nei 51 proc., o spermatozoidų mažėjimo tempas po 2000 m. žymiai paspartėjo (nuo 1,16 proc. iki 2,64 proc. per metus). „Dėl pasaulinės vyrų spermos blogėjimo tendencijos pastarieji 50 metų vadinami „spermagedono“ amžiumi“, - priduria E. R. Žiobakas.

Tėvo amžiaus įtaka vaiko sveikatai

Vaiko sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, o tėvo amžius taip pat yra svarbus. Nors urologas prof. habil. dr. Balys Dainys teigia, kad „Vyro pareigos - labai nedidelės. Jis duoda tik vyrišką chromosomą, kuri dėl amžiaus nekinta. Kūdikį išnešioja moteris. Koks nešiojimo periodas - toks ir vaikelis“, šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad tėvo amžius gali turėti genetinę įtaką. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyresnio amžiaus vyrams gresia ne tik nevaisingumas: jie dažniau vaikams perduoda įvairias genetines patologijas.

A. Case ir K. Liu (2011) pastebi, kad tėvui esant virš 40 metų padidėja savaiminio persileidimo galimybė, net kontroliuojant motinos amžių. Jeigu abu tėvai yra vyresni, apsigimimų (pavyzdžiui, Dauno sindromo) rizika dar labiau išauga. Dauno sindromas nėra vienintelė rizika, kurią patiria vėliau šeimos pagausėjimą planuojantys vyrai. Rezultatai parodė, kad apie 2 procentai į trečiąjį dešimtmetį įkopusių vyrų spermos turi ligas sukeliančių mutacijų, o vidutinio amžiaus ir vyresnių vyrų (vyresnių nei 43 metai) atveju šis skaičius išaugo iki 3-5 procentų. Vis dėlto, motinos amžius vaisiaus chromosominėms anomalijoms yra toks reikšmingas, kad tėvo amžiaus poveikis yra minimalus, lyginant su motinos amžiaus įtaka.

Vyro amžiaus įtaka moters pastojimo galimybėms

Vyro amžius gali turėti didelės įtakos moters galimybėms pastoti. Tyrimo, kuriame dalyvavo 782 poros, metu buvo tirta, kokia yra pastojimo tikimybė pagal amžių ir vaisingiausią dieną (prieš ovuliaciją). Pastebėtas aiškus vaisingumo sumažėjimas atsižvelgiant į moters amžių: 19-26 metų moterims tikimybė pastoti savo vaisingą dieną buvo 50 proc., o moterims nuo 35 iki 39 metų - tik 29 proc. Tačiau įdomiausia tyrimo dalis - vyro amžiaus įtaka. Moterų nuo 35 iki 39 metų nėštumo tikimybė, jei vyras penkeriais ar daugiau metų vyresnis už moterį, sumažėjo iki 15 proc., t. y. beveik per pusę.

Veiksniai, lemiantys vyrų vaisingumą, be amžiaus

Amžius anaiptol nėra vienintelis veiksnys, lemiantis vyrų nevaisingumą. Vertinant globalią statistiką, visiškai nevaisingų vyrų yra tarp 2,5-12 proc., o su vaisingumo problemomis susiduria apie 15 proc. (t. y. apie kas septintas). Be įvairių priežasčių, kurios lemia mažėjantį naujagimių skaičių Lietuvoje, yra ir vyrų nevaisingumas. Teigiama, kad stipriosios lyties atstovų, susiduriančių su šia problema, daugėja. Remiantis pasauline statistika, per pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį vyrų spermoje spermatozoidų sumažėjo perpus! Teigiama, kad apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų.

Prie to prisideda daug su amžiumi susijusių veiksnių, pavyzdžiui: sumažėjęs testosterono kiekis ir kraujo tiekimas dubens srityje, sėklidžių susitraukimas arba minkštėjimas, taip pat dažnai vyrus kamuojanti liga - gerybinė prostatos hiperplazija (GPH arba padidėjusi prostata), žalingi įpročiai“, - komentavo gydytojas urologas E. Buržinskis. Be šių, svarbūs ir kiti veiksniai:

Gyvenimo būdo ir aplinkos įtaka

• Nutukimas: Moksliniai tyrimai rodo, kad padidėjęs KMI (kūno masės indeksas) tiesiogiai koreliuoja su vyrų nevaisingumu.
• Varikocelė: Apie 40% vaisingumo problemų turinčių vyrų su bėdomis susiduria dėl varikocelių.
• Žalingi įpročiai: Žinoma, kad vaisingumą neigiamai veikia tiek rūkymas, tiek alkoholis, tačiau didžiausią neigiamą įtaką jam daro marichuana.
• Miego trūkumas: Čikagos universiteto tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriami vyrai, miegantys skirtingą laiko tarpą. Studija parodė, kad normaliam testosterono kiekio susidarymui būtina miegoti 6 - 8 valandas.
• Stresas ir įtampa: „Dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veika mūsų hormoninę sistemą. Stresas smegenyse išskiria stresą sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Įtampa ir stresas neleidžia atsipalaiduoti, gali sumažinti seksualinį pasitenkinimą ir sukelti vaisingumo problemas. Tyrėjai mano, kad hormonas kortizolis gali iš dalies paaiškinti šį neigiamą streso poveikį. Ilgalaikis stresas padidina kortizolio, kuris turi stiprų neigiamą poveikį testosteronui, kiekį. Kai kortizolio kiekis pakyla, testosterono lygis žemėja.
• Cheminės medžiagos aplinkoje: „Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą“, - sako gydytoja. E. Drejerienė atkreipia dėmesį į vieną iš hormonų veiklą imituojančių medžiagų rūšį - ftalatus (plastiko minkštiklius). Kai kurių jų naudojimas Europoje griežtai ribojamas žaisluose ir vaikų priežiūros priemonėse, su maistu besiliečiančiose medžiagose. „Ftalatai siejami su plastiko naudojimu, jų yra kosmetikos, higienos priemonėse, statybinėse medžiagose. Be ftalatų, hormonų veiklą taip pat imituoja ir kitos plastikų gamyboje naudojamos medžiagos (bisfenolis A (BPA) ir bisfenolis S (BPS)), kai kurie pesticidai (uždrausti DDT), pramoniniai tepalai, tirpikliai ir jų šalutiniai produktai, kai kurie medikamentai, sunkieji metalai (gyvsidabris), konservantai (parabenai).

Visa tai rodo, kad „Šių dienų rykštė yra drastiškai prastėjanti vyrų spermos kokybė.“

Kaip vyrams pagerinti savo vaisingumą?

Senėjimas - natūralus neišvengiamas procesas. Nors galima stengtis pagerinti spermatozoidų būklę, būdo, padedančio visiškai sustabdyti amžiaus poveikį vyrų vaisingumui, nėra. Geriausias pasirinkimas norintiems pagerinti savo reprodukcinę sveikatą ir spermos kokybę - puoselėti sveikesnį gyvenimo būdą. Jei vaikų planuojate susilaukti būdami 40+ metų, spermą, kol ji dar yra puikios būklės, galite užšaldyti.

Fizinis aktyvumas

Reguliarus mankštinimasis ne tik teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę, bet ir gali padidinti testosterono kiekį bei pagerinti vaisingumą. Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojančių vyrų testosterono lygis yra aukštesnis ir spermos kokybė geresnė nei fiziškai pasyvių vyrų. Testosteronas vaidina svarbų vaidmenį ne tik spermos gamyboje, jis taip pat reikalingas tinkamam kūno funkcionavimui. Mažas testosterono kiekis gali sukelti nuovargį, atminties sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir lemti padidėjusį kūno riebalų kiekį. Visa tai gali pakenkti ir vaisingumui. Treniruotės su svoriais, bėgiojimas, joga, važiavimas dviračiu - visos veiklos yra naudingos, stiprina kūną ir atpalaiduoja, kartu padeda kontroliuoti ir išlaikyti optimalų kūno svorį. Tyrimai rodo, kad nutukusių ir antsvorį turinčių vyrų spermatozoidų skaičius gali būti mažesnis nei normalaus sudėjimo jų bendraamžių.

Mityba ir papildai

Pasirūpinkite vitaminų C, D ir cinko įtraukimu į kasdienį racioną. Kai kurie tyrimai rodo, kad antioksidantų papildų, tokių kaip vitaminas C, vartojimas gali pagerinti vaisingumą ir spermos kokybę. Nevaisingų vyrų tyrimas parodė, kad maždaug 2 mėnesius du kartus per dieną vartojant 1000 mg vitamino C papildus spermatozoidų judrumas padidėjo 92 proc., o spermatozoidų skaičius - daugiau nei 100 proc.

Vitaminas D yra svarbus vyrų ir moterų vaisingumui. Tai dar viena maistinė medžiaga, galinti padidinti testosterono lygį. Vienas stebėjimo tyrimas parodė, kad vyrų, kuriems trūksta vitamino D, šio hormono kiekis dažniau buvo mažas. Šias išvadas patvirtino kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 65 vyrai, turintys mažą testosterono kiekį ir vitamino D trūkumą. Kasdien vartojant vitaminą D vienerius metus, jų testosterono lygis padidėjo maždaug 25 proc.

Cinkas yra būtinas mineralas, kurio randama gyvūniniuose maisto produktuose, tokiuose kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir vėžiagyviai. Pakankamas cinko kiekis yra vienas iš pagrindinių vyrų vaisingumą skatinančių veiksnių. Stebėjimo tyrimai rodo, kad mažas cinko kiekis ar trūkumas yra susijęs su mažu testosterono kiekiu, prasta spermos kokybe, didina vyrų nevaisingumo riziką.

Gydytoja taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams.

„Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis”, - vardina gydytoja. Būsimiems tėčiams taip pat reikalingas cinkas ir selenas, kurie svarbūs spermos gamybai“, - sako vaistininkė.

Streso valdymas

Lengvas streso formas galima sumažinti, išbandant atsipalaidavimo metodus: pasivaikščiojimą miške, meditaciją, mankštą ar laiko praleidimą su draugais. Svarbiausia atrasti tinkamą ir labiausiai efektyvų būdą nusiraminti, atsikratyti įkyrių minčių. Neką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgstamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis. Gydytoja pataria kuo daugiau atostogauti, o geriausia - kuo toliau nuo savo namų, kad pamirštumėte visus darbus, rūpesčius ir atsipalaiduotumėte.

Kada kreiptis į medikus?

Planuojant kūdikį atsakomybę pasirūpinti savo sveikata turėtų jausti abu partneriai, ne tik moteris. Vyrams naudinga bent tris mėnesius prieš planuojant kūdikį atsisakyti rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, nes tai blogina spermos kokybę. Naudinga atlikti bendrą sveikatos patikrą ir tyrimus, apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris apžiūros metu įvertintų lytinius organus, sėklides dėl galimų pakitimų, atliktų spermos kokybės tyrimus.

Jei vyro sveikatos būklė yra gera, tačiau nesisaugant nesiseka pastoti dvylika mėnesių, diagnozuojamas nevaisingumas. Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. „Nevaisingumas yra paplitusi problema, dėl jos kreipiasi daug porų, tačiau ištyrus abu partnerius, nustačius priežastį ir pakoregavus gyvenimo būdą ar pritaikius gydymą dažnu atveju sėkmingai pastojama. Jei matome, kad vyro spermos kokybė yra prasta, pirmiausia tiriame, ar nėra uždegimų, urologinių ligų, kurios gali sukelti vaisingumo problemas. Jei ligų nerandama, koreguojamas gyvenimo būdas - į kasdienį racioną įtraukiami vaisingumą skatinantys maisto papildai: cinkas, vitaminai D ir E. Jeigu to nepakanka ir problema išlieka, gali būti taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai. Vyrams svarbu nebijoti kreiptis į gydytojus, dar prieš planuojant kūdikį pasitikrinti profilaktiškai, atlikti urologinius tyrimus, patikrą dėl lytiškai plintančių ligų, nes jos ilgą laiką gali būti be simptomų“, - atkreipė dėmesį gydytojas urologas E. Buržinskis.

Kita problema, jog dažnai į gydytojus kreipiasi tik moterys, galvodamos, kad nevaisingumas - tik jų problema. „Vaisingumo klinikos“ gydytojos akušerės ginekologės Redos Verbickienės teigimu, taip tikrai nėra. Remiantis moksline literatūra, moterų sveikatos problemos turi įtaką 20 - 35 proc. nevaisingumo atvejų, vyrų - 20 - 30 proc., o abiejų partnerių 25-30 proc. „Skaičiai yra išties panašūs, todėl galima drąsiai teigti, jog aiškinantis nevaisingumo priežastis turi būti tiriami ir vyras, ir moteris“, - pažymi gydytoja R. Verbickienė.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Turint dažnus lytinius santykius spermos gamyba skatinama ne tik tais atvejais, kai vyras neturi jokių vaisingumo bėdų, bet ir tada, kai spermos vaisingumas sumažėjęs. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs. Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau. Net jei mylėsitės keturis kartus per dieną, vyro sperma dar bus gana vaisinga. Per dažnai nebūna, būna tik per retai. Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė. Vaisingų dienų skaičiavimas pasitelkiant įvairius ovuliacinius testus, matuojant bazinę kūno temperatūrą moteriai pastoti nepadeda. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina.

Šeimos planavimas ir medicininė pagalba

Lietuvoje, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Lietuvoje tokių porų skaičiuojama apie 50 tūkstančių, tačiau šis skaičius gali būti didesnis, nes dalis porų vengia arba delsia kreiptis pagalbos. PSO duomenimis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų. Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų. D. Visockienė įvardija ir kitą jaunėjančią problemą - mažėjantį kiaušidžių rezervą, kurį taip pat siejama su nevaisingumu. Taigi mokslininkai stipriai akcentuoja su reprodukcine sveikata susijusio švietimo poreikį ir jo plėtimo svarbą.

Šeimos planavimas - tai reiškia, kad pora atsakingai vertina savo reprodukcinę sveikatą ir pasirenka tinkamą laiką vaikams. Gydytojos akušerės ginekologės R. Verbickienės teigimu, per pirmus 12 mėnesių pastoti pavyksta apie 75 proc. porų, kai moters amžius yra iki 30 metų. Gydytojos teigimu, šeimą palankiausia planuoti nuo 20-ties iki 35-erių metų amžiaus.

Pagalbinis apvaisinimas ir jo prieinamumas

Dalis vaikų nebūtų gimę, jeigu jų tėvams nebūtų padėję vaisingumo specialistai. Dėl augančio nevaisingumo populiarėja pagalbinio apvaisinimo paslaugos. 1978 m. Jungtinėje Karalystėje gimė Louise Brown. Ji tapo pirmuoju kūdikiu pasaulyje, gimusiu po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tai buvo lūžio momentas reprodukcinės medicinos istorijoje. Iki 2018 m. pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo gimusių naujagimių skaičius siekė maždaug 10-13 mln. Naujesnė analizė, apimanti duomenis iki 2018 m., o paskui juos prognozuojant iki dabartinio laikotarpio, rodo, kad šiandien realus po šių procedūrų gimusių naujagimių skaičius jau viršija 13 mln.

Pagalbinio apvaisinimo procedūras reglamentuojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įtvirtintas 2016 m., o nuo 2017 m. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2017 metais 1282 asmenims buvo suteiktos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Šis skaičius nuolat augo (išskyrus 2020 m., kai paslaugų prieinamumą galėjo paveikti pandemija) ir 2022 m. pasiekė 2485 procedūras.

„Požiūris į nevaisingumą kaip stigmatizuotą dalyką, kaip tam tikrą gėdą - tarsi menkesnį moteriškumą ar vyriškumą, pamažu grimzta užmarštin. Jauni žmonės drąsiai įvardija savo sveikatos problemas, ne tik susijusias su vaisingumo sutrikimais, bet ir, tarkim, psichikos sveikatos srityje“, - kalba D. Visockienė. - „Dėl didesnės informacinės sklaidos ir su ja susijusios gyventojų ir medicinos specialistų edukacijos, pagerėjusio pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumo apie šį medicininės pagalbos būdą kalbama vis dažniau ir drąsiau. Be to, nereikia pamiršti ir pokyčių visuomenėje - jaunesni „Y“ ir „Z“ kartos žmonės linkę geriau planuoti savo gyvenimą, drąsiau renkasi pažangias medicinos technologijas“, - sakė E. Drejerienė.

Lietuvoje šiandien yra kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, kai, E. Drejerienės teigimu, užsienio šalyse kompensacijų skaičius didesnis. „Estijoje, kur pagalbinio apvaisinimo pasiekiamumas vienas geriausių Europoje, vienam milijonui gyventojų atliekama per 2900 gydymo ciklų“, - sako E. Drejerienė. „Pavyzdžiui, Izraelyje [kompensuojami] visi pagalbinio apvaisinimo ciklai, iki kol porai gimsta du vaikai“, - priduria D. Ramašauskaitė.

Daug nesusituokusių, tačiau partnerystėje gyvenančių porų nevaisingumo gydymui išvyksta į kaimyninę Latviją, kurioje nėra apribojimų atlikti pagalbinį apvaisinimą partnerystėje gyvenančiai porai. Latvijoje nėra apribojimų atlikti pagalbinį apvaisinimą ir vienišai moteriai, kuri nori susilaukti vaiko, tačiau jai nepavyko savo gyvenime sutikti trokštamo partnerio“, - komentuoja R. Verbickienė. Šiais metais balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai. Kalbėdama apie taisytinas įstatymo vietas, E. Drejerienė taip pat teigia, kad reikėtų galvoti ir apie išplėstas preimplantacinio embriono ištyrimo galimybes, kurios padidintų šio modernaus gydymo metodo efektyvumą. Be to, gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu reprodukcinių audinių ir lytinių ląstelių šaldymas ir saugojimas galimas tik sunkių vaisingumą sekinančių ligų, pvz., onkologinių, atvejais.

tags: #rekomenduojamas #amzius #vyrams #susilaukti #vaiku

• Kada reikalingas vaikų chirurgas?
• Kirkšnies bėrimas: simptomai ir efektyvūs gydymo būdai
• Kaip lavinti vienerių metų mažylį?
• VšĮ "Tautmilės globa" apžvalga
• Apie Scenarijus Vaikams