Kūdikiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą. Svarbu suprasti, kad įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams. Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir panašiai. Dažniausiai naujagimių krūpčiojimo, trūkčiojimo, drebulio ir panašių judesių priežastys yra įgimtos, fiziologinės.
Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais naujagimiai atlieka daugybę nevalingų judesių, kurie yra normalios jų nervų sistemos raidos dalis. Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Be to, naujagimiams yra būdingi įgimti refleksai, kurie yra nevalingi spontaniniai judesiai ir atsakas į dirgiklį.
Moro refleksas, dar vadinamas išgąsčio refleksu, yra vienas iš svarbiausių naujagimių refleksų. Šis stresinis refleksas stebimas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės: pirmoji - naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji - apglėbia save. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti.
Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas, kuomet pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia. Tai vadinamoji „fechtuotojo“ poza.
Šis refleksas pastebimas, kai palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį.
Pabraukus paduką, išsiskleidžia pirštukai - tai taip pat yra normalus naujagimių refleksas.
Palietus gomurį, naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus), kas yra gyvybiškai svarbu maitinimuisi.

Kai kurie naujagimių judesiai yra susiję su miego būsena. Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėnesių. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir panašiai. Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį, nors tiesioginis ryšys su mioklonijomis nėra įrodytas, manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino.
Žagsėjimas yra dar vienas dažnas nevalingas judesys, kurį atlieka naujagimiai. Mokslas nežino, kodėl žmonės žagsi. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, nei vienas tyrimas nepajėgė įminti šios paslapties. Ypač dažnai žagsi neišnešioti naujagimiai - per dieną jie įprastai net 15 minučių praleidžia žagsėdami. Dabar Londono universiteto mokslininkai galbūt turi paaiškinimą, kodėl taip yra.
Mokslininkai tyrimui pasitelkė 13 neišnešiotų naujagimių. Jie visi dažnai žagsėjo, kas šiam tyrimui buvo labai svarbu. Prie jų galvų buvo priklijuoti elektroencefalografo elektrodai, kita įranga stebėjo ir fiksavo judesius, išduodančius, kad prasideda žagsėjimas. Šis tyrimas gali pasirodyti keistokas. Daugelis mano, kad naujagimių žagsėjimas yra susijęs su jų mityba ir aktyvumo/poilsio režimu. Tačiau iš tikrųjų mokslininkai jau seniai žino, kad žagsėjimas yra ne virškinimo ar kvėpavimo sistemų, o nervinės sistemos funkcija. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas žagtelėjimas naujagimio smegenyse sukėlė dvi dideles aktyvumo bangas, paskui kurias ritosi ir trečioji šiek tiek silpnesnė. Ta trečioji banga primena reakciją į garsą, tikėtina, kad taip vaikas reaguoja į savo paties skleidžiamą žagsėjimo garsą. Ir tai mokslininkus labai sudomino.
Gali būti, kad taip kalibruojamas naujagimio organizmas. Nevalingi diafragmos judesiai (žagsėjimas) taip gali būti siejamas su tam tikrais pojūčiais. Kiekvienas žagtelėjimas yra registruojamas smegenyse - štai kaip juda diafragma, kokį jausmą sukelia jos susitraukimai ir koks garsas pasigirsta žagtelėjus. Su laiku tai, greičiausiai, kūdikį išmoko valingai kontroliuoti kvėpavimą, kas yra labai svarbu kalbai. Žmogus pačiose ankstyviausiose savo gyvenimo stadijose turi išmokti valdyti savo kūną. Būtent dėl to kūdikiai taip intensyviai stebi savo pačių pirštus ir kitus žmones - jie pasąmoningai tikrina kiekvieno raumens funkciją, mokosi valdyti galūnes, įsimena, kokį jausmą sukelia vienoks ar kitoks judesys. Naujagimis yra tarsi nesukalibruotas robotas - kiekviena funkcija ir jos sukeliamas jausmas yra registruojamas neuronų tinkluose, ir žagsulys šioje vietoje gali padėti suprasti, kaip veikia kvėpavimo sistema. Kodėl tuomet žagsi suaugę žmonės? Mokslininkai mano, kad tai - tik užsilikusi funkcija, kuri suaugusiems žmonėms neduoda jokios naudos. O galbūt smegenys tik iš naujo tikrina, ar gerai suprato diafragmos mechanizmą.
Nors dauguma naujagimių nevalingų judesių yra normalūs ir nereikalauja gydymo, kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Svarbu atpažinti simptomus, kurie reikalauja medicininės intervencijos.
Hipoglikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos, naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 valandas.

Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblyškta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, tai yra, abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos. Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu.
Jei nevalingi judesiai trunka ilgai, atsiranda dažnai arba yra lydimi kitų rimtų simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Svarbu stebėti ir užfiksuoti simptomus: užrašykite, kada ir kaip dažnai atsiranda judesiai, kokioje situacijoje ir ar juos lydi kiti simptomai. Tai padės gydytojui nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
Ši lentelė padeda atskirti normalius naujagimio judesius nuo tų, kurie gali reikšti medicininę problemą ir reikalauja specialistų konsultacijos.
| Judesio tipas | Aprašymas | Dažnumas ir paplitimas | Reikšmė |
|---|---|---|---|
| Krūpčiojimai, drebėjimai | Įprasti, trūkčiojantys galūnių judesiai | Dažni naujagimiams | Normalu dėl nebrandžios nervų sistemos |
| Moro refleksas | Išsigandus išskečia rankas, po to apglėbia save | Įgimtas | Normalus nervų sistemos atsakas |
| Toninis kaklo refleksas | Pasukus galvą, tos pusės galūnės išsitiesia, priešingos susilenkia | Įgimtas | Normalus refleksas |
| Griebimo refleksas | Palietus delną pirštukai susigniaužia | Įgimtas | Normalus refleksas |
| Babinskio refleksas | Pabraukus padą pirštukai išsiskleidžia | Įgimtas | Normalus refleksas |
| Čiulpimo refleksas | Palietus gomurį naujagimis čiulpia | Įgimtas | Normalus refleksas |
| Miego mioklonijos | Trūkčiojimai miego metu | 1-3 iš 1000 naujagimių; iki 6-7 mėn. | Gerybinis, išnyksta savaime |
| Žagsėjimas | Nevalingi diafragmos susitraukimai | Ypač dažnas neišnešiotiems (iki 15 min. per dieną) | Nervų sistemos kalibravimo funkcija |
| Keliantys nerimą judesiai | |||
| Hipoglikemijos simptomai | Traukuliai, trūkčiojimas, drebėjimas dėl žemo cukraus | Susiję su nepakankamu maitinimu ar sveikatos problemomis | Reikalinga medikų pagalba |
| Traukuliai (febriliniai) | Sąmonės praradimas, galūnių sustingimas, trūkčiojimas dėl aukštos temperatūros | Esant >39°C temperatūrai | Reikalinga skubi medikų pagalba |
| Infantiliniai spazmai | Įtemptų galūnių linktelėjimai ar loštelėjimai atgal, rankų atmetimai | Dažniausiai 3-6 mėn.; serijos, susiję su smegenų pažeidimu | Reikalinga medikų konsultacija ir gydymas |
tags: #nevalingi #naujagimio #judesiai