Daugeliui moterų nėštumas yra vienas gražiausių gyvenimo laikotarpių, tačiau ši nuostabi patirtis sukelia daug nepatogumų. Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu.
Dažnai vienas iš jų yra rėmuo arba deginimo pojūtis krūtinėje, kurį gali lydėti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir viduriavimas. Daugelis moterų rėmens simptomus pirmą kartą patiria nėštumo metu - šis nemalonus jausmas vargina net trečdalį būsimų mamyčių, ypač nėštumo pradžioje ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Nors rėmuo nėštumo metu yra dažnas ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių, jis gali būti labai nemalonus ir neigiamai paveikti moters nėštumo eigą bei gyvenimo kokybę.
Daugiau nei pusę, o kai kurių šaltinių duomenimis net du trečdalius vaikelio besilaukiančių moterų vargina gastroezofaginis refliuksas. Šis virškinimo sutrikimas gali pasireikšti arba nėštumo pradžioje, arba antroje jo pusėje, tačiau yra nėščiųjų, kurioms nemalonūs simptomai - raugėjimas, pykinimas, deginimo, sunkumo ir pilnumo jausmas, pilvo pūtimas tampa kasdieniu iššūkiu beveik visus devynis mėnesius.

Nors daugelis žmonių sąvokas rėmuo ir rūgšties refliuksas vartoja pakaitomis, šios dvi problemos apibrėžiamos skirtingai. Rėmuo, kurį jaučiame kaip skausmo ar deginimo pojūtį krūtinėje, yra rūgšties refliukso simptomas.
Gastroezofaginiu refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio, apvalios raumeninės juostos, saugančios, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Jis atsiveria ryjant vos 0,5-1 sekundės ir iškart po to vėl sandariai užsidaro. Esant refliuksui, sutraukiamasis raumuo (raumenų barjeras) neužsiveria taip, kaip turėtų. Dėl to skrandžio rūgštis iš skrandžio patenka į stemplę ir ją dirgina. Kai sfinkteris, kuris veikia tarsi vožtuvas, susitraukia nepakankamai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina. Tai sukelia graužimą už krūtinkaulio, rūgštumą, nemalonų skonį burnoje.
Nėštumo metu sunkumą skrandyje ir rėmenį lemia keletas veiksnių, apimant tiek hormoninius, tiek fizinius moters kūno pokyčius.
Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali atpalaiduoti sutraukiamąjį raumenį skrandžio ertmėje (raumenų barjerą). Tuomet raumuo neužsiveria taip, kaip turėtų, todėl rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę - tai vadinama rūgšties refliuksu.
Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Vaisius jau gana didelis, viską spaudžia.

Kiekvienas nėštumas yra skirtingas ir kiekviena būsima mama skirtingai išgyvena nemalonius su juo susijusius jausmus, taip pat ir rėmenį. Štai keletas dažniausių nėščiųjų rėmens simptomų, tačiau nebūtinai visi jie pasireikš jums:
Ilgainiai gali būti pažeidžiamos gerklos, atsiranda blogas burnos kvapas, apnašos ant liežuvio. Pasunkėja ir net tampa skausmingu rijimas. Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis sukelia dantų ėduonį, pažeidžia jų emalį.

Rėmuo nėštumo metu gali būti labai nemalonus ir gali pasireikšti nėščiosioms kelis mėnesius. Todėl svarbu žinoti, kokiais būdais galima jį sušvelninti ar net jo išvengti. Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo.
Svarbiausia - pakeisti mitybos įpročius ir kasdienius įpročius:
Siekiant palengvinti skrandžio diskomfortą, svarbu atkreipti dėmesį į maisto produktus, kurie gali provokuoti rėmenį ar sunkumo jausmą.
| Rekomenduojami produktai | Vengtini produktai |
|---|---|
| Mažos porcijos, dažnas valgymas | Keptas, aštrus, riebus maistas |
| Daug skysčių tarp valgymų | Kofeinas |
| Šiltas vanduo prieš valgį | Angliarūgštės gėrimai, gazuotas vanduo |
| Maisto produktai su imbieru (arbata, saldainiai) pykinimui malšinti | Alkoholis, tabakas |
| Skaidulinės medžiagos ir skysčiai (nuo obstipacijos) | Dideli maisto kiekiai vienu metu |

Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo.
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu. Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su sunkumu skrandyje, dusulys ir apsunkintas kvėpavimas taip pat yra dažni nepatogumai nėštumo metu, ypač vėlesniuose etapuose. Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti.
Vaisiaus augimo nesustabdysite, todėl nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė įvertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.

Nors dauguma nėštumo metu pasitaikančių diskomfortų yra normalūs, svarbu stebėti savo kūną ir žinoti, kada reikalinga medikų pagalba. Tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka: svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti.
Jeigu refliukso simptomų atsiranda jau nėštumo pradžioje, tikėtina, kad jie nėštumo eigoje tik stiprės, todėl verta pasikonsultuoti ir su gydytoju gastroenterologu. Devyni mėnesiai - ne toks trumpas laiko tarpas, todėl neverta kentėti ir laukti. Jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.
Gydytojas atliks tyrimus, kad atmestų ar patvirtintų galimas diagnozes. Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių nėšumo metu naudojimo, turite kitų klausimų dėl jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.
Yra situacijų, kai vizitą į gydymo įstaigą nėščiosioms atidėlioti pavojinga: tai būtina padaryti nedelsiant, kai refliukso simptomai vargina kiekvieną dieną, jeigu dėl jų pabundate naktį, pasunkėjus rijimui, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje, esant įkyriam kosuliui, atsiradus dusuliui, spaudimui krūtinės srityje, jeigu išmatos tampa tamsios spalvos, kuomet dažnai ar stipriai skauda pilvą.
„Laukiuosi jau 3 mėn., bet ramybės neduoda man mano skrandžio būklė. Jau panašiai du mėnesius atrodo, kad jis nedirba, sustojęs, jaučiu kąsnį gerklėje, vemiu (dabar tik rytais (dažniausiai - tulžimi), anksčiau - keliskart per dieną), ginekologė, šeimos gydytoja viską nurašo nėštumui. Norėjau ,,ryti žarną" ir taip išsitirti skrandį, neleido, sakė nėščiosioms tik kraštutiniu atveju leidžiama, bet kuo tolyn, tuo skrandžio skausmai dažnėja, ypač vakare, skausmas pereina net į nugarą. Skausmas nėra nuolatinis, bet tą diskomfortą jaučiu nuolat, ir galvą dar ima skaudėti. Aš labai bijau, kad nebūtų opa, gydymo jokio neskiria nėščiajai, bet labai bijau, kad aš ką nors pražiūrėsiu: kas, jei opa prakiurs, ims kraujuoti? Kiekvieną dieną gyvenu su nerimu, klausiau gydytojos, gal galiu pagerti bent savaitėlę ranitidiną, sakė, geriau nebandyti, nėščiosioms negalima. Tai ką man daryti, kur kreiptis?“ - toks susirūpinimas rodo, kaip svarbu laiku kreiptis pagalbos.
