Kūdikių miego problemos yra viena opiausių šeimos problemų. Laimingi tie, kieno mažyliai gali miegoti bet kur, bet kokiomis sąlygomis. Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Mažylis turi stebuklingą savybę atrasti laiko miegui ir kompensuoti jo trūkumą, o štai suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas, verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą.
Neišvengiama, jog pirmaisiais kūdikio mėnesiais miegosite šiek tiek mažiau nei įprastai. Jeigu Jūsų mažylis miega ilgiau kaip septynias valandas, gali būti, jog jis pabunda, bet sugeba užmigti pats. Sprendimą dėl savo veiksmų tokiose situacijose priimkite dieną, o ne naktį. Gali būti, kad guldymas į lovą devintą vakaro ar net vėliau yra kūdikiui per vėlu.
Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti.
Jeigu naujagimis neturi jokių problemų (nėra dirglus ar pan.), o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis ir taip labai daug miega, mažai būdrauja. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui.
Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma. Iki pusės metų amžiaus mažylis yra dažnai maitinamas (kas 2-4 valandas), net ir naktį yra žindomas tokiu pat ritmu. Tai laikas, kai kūdikis bando pažinti save, savo poreikius, kai mokosi gyventi su iš aplinkos gaunamais stimulais, įvairiais garsais. Jis mokosi pažinti savo mamą, susiderinti su ja, užmegzti prieraišumą.
Naujagimis miega iki 20 valandų per parą ir maždaug 4 valandas būdrauja. Dažniausiai tokie mažiukai prieš miegą tampa neramūs ir taip parodo, kad yra pavargę. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Aišku, visa tai daroma pamažu, kasnakt darant vis ilgesnius tarpus tarp žindymų. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius.
Būtina pasidomėti, kiek valandų per parą vidutiniškai turėtų miegoti skirtingo amžiaus kūdikiai. Pavyzdžiui, naujagimis turėtų miegoti apie 16-18 valandų, likęs laikas skirtas maitinimui, sauskelnių keitimui, maudynėms bei kitoms higienos procedūroms. 1 mėn. kūdikiui reikia miegoti 15-17 valandų, o kuo kūdikis vyresnis, tuo labiau trumpėja miego laikas. Pavyzdžiui, 12 mėn. sulaukęs mažylis jausis visiškai pailsėjęs, jei per parą miegos apie 13 valandų (1-2 poguliai, kurių bendra trukmė yra iki 2-3 val., ir bent 11,5 val. nakties miego).
Naujagimiai miega 16-18 val., o kartais ir ilgiau, atsibusdami tik pavalgyti, tačiau jų miegas yra trūkinėjantis. Nuo 6 mėn. iki 1 metų vaikai miega 14,5-13,5 val. (ne mažiau kaip 2 kartus ir dienos metu), nuo 1,5 metų iki 3-5 metų - 13-12 val. (dieną bent 1 kartą). Nedidelė dalis vaikų, ypač ilgai miegančių naktį (11-11,5 val.), nuo 4 metų amžiaus dieną nebemiega visai. Dienos miegas naudingas tiek mažyliams, tiek ir pradėjusiems lankyti mokyklą, ypač pirmokams. Vaikas turi miegoti tiek, kad jaustųsi žvalus, gerai pailsėjęs, normaliai vystytųsi.

Pirmieji nuovargio požymiai: kūdikis trina akis, tampa kaprizingas, judina ausytes arba pirštu suka plaukus, žiovauja.
Būtina žinoti apie „pabudimo langus“ - laiką, kurį kūdikiai gali išbūti būdraudami. Šie langai skiriasi priklausomai nuo kūdikio amžiaus. Pavyzdžiui, naujagimis per valandą gali būti budrus ir vos kelias minutes, 1 mėn. kūdikiai nemiegoję išbus iki valandos ir ilgiau, o 3 mėn. kūdikis budrus gali išbūti iki dviejų valandų.
Iki trijų mėnesių kūdikėlis paprastai būna aktyvus apie 1,5 valandos. Trijų - šešių mėnesių - gali nemiegoti apie dvi valandas. Šešių - devynių mėnesių- apie dvi su puse valandos. Devynių - dvylikos mėnesių - apie tris valandas.
Prieš miegą pasirūpinkite, kad atmosfera namuose ir jūs patys būtų ramūs ir atsipalaidavę. Kad kūdikis galėtų išmiegoti visą naktį nepabudęs, svarbu, kad jis išmoktų nusiraminti ir be jūsų pagalbos, todėl kai tik kūdikis verkia ir jūs prieinate prie jo lovelės, neimkite jo ant rankų, kad nusiramintų. Pabandykite kaskart neiti prie mažylio, vos tik jis pravirksta. Stebėkite, ar jis nusiramina ir užmiega pats.
Maitinimas nėra geriausias sprendimas sprendžiant miego problemas. Jei kūdikis per dieną pavalgė pakankamai, nakčiai nesiūlykite jam krūties ar buteliuko. Tiesiog įeikite į vaiko kambarį, švelniai paglostykite jo nugarą arba tyliai pakalbėkite su juo, bet neimkite į rankas ir nesūpuokite.
Susikurkite miegui pasiruošti padedančius ritualus: kūdikį nuprauskite, pakeiskite sauskelnes, perrenkite pižama, padainuokite lopšinę ar paskaitykite pasakėlę, tada trumpai pasūpuokite, pamasažuokite, duokite atsigerti. Visi šie nedideli ritualai padės lengviau pereiti iš budrumo stadijos į miego režimą ir duos smegenims signalą, kad laikas miegoti. Prieš pietų miegą atlikite tik kai kurias ritualus (t.y. parinkite trumpąją migdymo versiją).
Išbandykite baltąjį triukšmą. Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Oda prie odos kontaktas kūdikius veikia raminančiai ir padeda jiems lengviau užmigti.

Kritiniu atveju, jeigu kūdikis labai pavargęs ir niekaip negali užmigti, padeda įvairios priemonės: migdymas vaikštant ir supant ant rankų, laikant glėbyje ir šokčiojant ant kamuolio, vežime ar važiuojant automobilyje, vaikštant su į nešiokę ar vaikjuostę įdėtu kūdikiu. Išbandę kelis būdus labai greitai pastebėsite, kuris tinkamiausias jūsų mažyliui.
Taip pat pasistenkite laikytis dienotvarkės - gultis, keltis, valgyti ir atlikti kitas veiklas visuomet panašiu laiku (tiesa, šie patarimai nėra aktualūs naujagimiams), o artėjant miego laikui kūdikio nestimuliuokite. Žinoma, pervargusį kūdikį paguldyti ir užmigdyti bus sunkiau, tačiau tai nėra neįmanoma. Pabandykite geriau perprasti kūdikio miego įpročius ir nuraminti kūdikį.
Dažnai klaidinga nuostata, kad mažas vaikas paguldytas turi miegoti kaip lėlytė. Nieko panašaus - nei kūdikiai, nei vaikai, nei suaugę nemiega tarsi lėlės. Visų mūsų miegas susideda iš aktyvių ir gilių fazių, tad prasidėjus aktyviai fazei kūdikis ima judėti, judina kojas, rankas, gali pradėti murmėti, guguoti, zirzti, nusikloti, bet jis ir toliau miega. O mama išsigąsta, kad mažylis prabudo, paima jį ant rankų, čiūčiuoja, glosto, taiso antklodę ir pažadina. Tada kūdikis pradeda verkti, mama jį žindo, supa, nešioja, o mažylis niekaip negali nurimti. Patarčiau visoms mamoms nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų beklojamas pažadinti. Man nenuostabu, kad kūdikiai klykia naktimis, pagalvokime patys, ar esame labai laimingi, ar nesupykstame, kai kas nors mus, įmigusius, be jokio reikalo pažadina iš miego? Tad, jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą.
Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega ne kietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto nereikėtų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.
Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.

Miego higiena yra visa tai, ką mes darome, kad mūsų ir mūsų vaikų miegas būtų kokybiškas. Tam, kad vaikas tinkamai išsimiegotų, kambario temperatūra turėtų būti nei per karšta, nei per šalta. Kambaryje turi būti pakankamai tamsu ir tylu. Svarbi ir patogi lova, kokybiškas čiužinys ir natūralaus audinio patalynė, kuri nedirgins odos, leis jai kvėpuoti.
Svarbi ir tinkama patalynės priežiūra. Ne visi patalynės priežiūrai skiria reikiamą dėmesį ir pamiršta, kad joje tūnantys mikroorganizmai gali pakenkti vaikui.
Viena iš rekomendacijų patalynės priežiūrai - „Lovela Baby“ skalbimo priemonės. Jos yra patikrintos dermatologiškai ir kliniškai, todėl gaminiai saugūs kūdikio odai net nuo pirmosios gyvenimo dienos. „Lovela Baby“ nėra dirbtinių dažiklių, fermentų ir optinių baliklių, kurie gali sudirginti mažylio odą. Taip pat šios skalbimo priemonės yra švelnaus, neutralaus kvapo, o tai neerzina ir jautrios vaikučių uoslės.
Skalbiant užvalkalus reikia juos išversti į blogąją pusę. Tokiu atveju labai nenubluks ryškios, vaikiškos patalynės spalvos. Pasirinkus natūralus pluošto patalynę nepamirškite, kad ji reikalauja specifinio skalbimo. Neskalbkite patalynės su drabužiais, ypač su sintetika.
Taip pat svarbu parinkti vaikui kokybišką čiužinuką. Vaikiškų lovų čiužiniai būna spyruokliniai ir putų poliuretano. Nėra vienareikšmio atsakymo, kuris tipas geresnis. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų.
Nebijokite investuoti į nelaidžias šviesai naktines užuolaidas. Netrukus įsitikinsite: jos tikrai būtinos, jei namuose neseniai atsirado naujas šeimos narys.
Vaikelis sunkiai užmiega? Pabandykite padaryti jam atpalaiduojantį masažą arba nuraminkite jį, švelniai perbraukdami per veidelį servetėle.
Venkite ryškios šviesos naktį. Įsigykite blankią LED lemputę, kuri įsijungia vos ją palietus ir kurią galite laisvai nešiotis su savimi. Ryški šviesa siunčia smegenims „pabudimo“ signalus, be to, ji trukdo organizmui gaminti melatoniną (miego hormoną).
Norite pašildyti mažylio apklotus, čiužinuką? Įdėkite buteliuką su karštu vandeniu. Šiltoje lovelėje kūdikiui bus jauku, patogu, šilta - visai kaip mamos glėbyje. Tai gali padėti naujagimiui kur kas lengviau užmigti.
Patalpa, kur miega kūdikis, turi būti gerai vėdinama, o oras joje - pakankamai drėgnas. Optimaliausias drėgmės lygis mažylio kambaryje - 50-60 proc., oro temperatūra - apie 20-22 laipsniai.
Nuo pat pirmų dienų pratinkite kūdikį prie paros laikų. Pasirūpinkite, kad dienos metu bute būtų šviesu. Neturėtų būti ir visiškos tylos: maloni muzika arba filmas - puikus fonas. Naktį, priešingai, turėtų būti visiška tylu, ramu ir tamsu. Intensyvūs garsai, žaidimai, dėmesio perteklius prieš miegą - tikri vaiko užmigimo priešai. Įsiaudrinusiam, žvaliam, energijos kupinam mažyliui prireiks nemažai laiko nusiraminti.
Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau.
Kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus.
Deja, patiems nustatyti miego sutrikimo priežastis gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus. Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t.
tags: #sunkiai #uzmiegantis #kudikis