Vilniaus medicinos draugija (toliau - Draugija) - pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė - 2025-ųjų žiemą mini išskirtinę sukaktį - 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Per daugiau nei du šimtmečius Draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva, kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpestis žmogumi.
Jubiliejinė šventė, surengta kartu su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos bei Chemijos ir geomokslų fakultetais, simboliškai prasidėjo vienoje įspūdingiausių universiteto erdvių - VU bibliotekos Smuglevičiaus salėje, alsuojančioje klasikine didybe ir akademine ramybe. Čia duris atvėrė Draugijai skirta teminė paroda „Societas Medica Vilnensis: Scientia, Humanitas, Historia“, pristatanti XIX a. pr.-XX a. pirmosios pusės istorinius šaltinius - nuo Draugijos steigimo dokumentų iki pasaulyje garsių mokslininkų laiškų, atskleidžiančių ne tik medicinos mokslo raidą, bet ir gyvą Draugijos narių ryšį su miesto, krašto bei Europos kultūriniu gyvenimu. Parodos kuratorė, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Valentina Karpova-Čelkienė pabrėžė, kad ši medžiaga leidžia iš arti pažvelgti į laikmetį, kuriame formavosi modernios medicinos pamatai, ir suvokti, kokią reikšmingą įtaką Draugijos veikla turėjo medicinos mokslui, visuomenės sveikatai ir kasdieniam Vilniaus gyvenimui. Paroda veiks iki 2026 m.

Kita Draugijos šventės dalis - iškilminga mokslinė-praktinė konferencija „Vilniaus medicinos draugija: 220 metų drąsos keisti ir išminties tęsti“ prasidėjo jaukioje klasicizmo stiliaus VU Mažojoje auloje (lot. - Aula Parva). Šioje rafinuotoje erdvėje, kur susilieja universiteto istorija, akademinės kultūros dvasia ir subtili estetika, renginio vedėja Audra Avižiūtė sukūrė šiltą, atvirą ir bendrystę telkiančią atmosferą. Konferenciją simboliškai atvėrė jaunojo, išskirtinio talento mušamųjų instrumentų atlikėjo Jono Mikeliūno pasirodymas. Būgnų ir perkusijos skambesys - nuo seniausių laikų laikomas kvietimu susitelkti, pažadinti dėmesį ir pažymėti svarbią pradžią - tapo jautriu ir prasmingu šio renginio akcentu, tarsi tiltu tarp mokslo, kultūros ir bendruomenės.
Jubiliejinėje konferencijoje ypatingą vietą užėmė sveikinimo žodžiai - pagarbus žvilgsnis į Vilniaus medicinos draugijos nueitą kelią ir gyvas liudijimas, kad jos vertybės ir veikla išlieka aktualios ir šiandien. VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad ši garbinga sukaktis - proga prisiminti ankstesnių medikų kartų indėlį: „Tai proga suvokti, kad mes tęsiame ir naudojamės ankstesniais pasiekimais ir patirtimis. Kartu - žinoti ir pasitikėti tuo, kad dabartinės patirtys neabejotinai pasitarnaus tolesnėms kartoms.“ LR Sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė savo sveikinime pabrėžė Draugijos narių įsipareigojimą visuomenei: „Šie žmonės peržengė savo interesų ribas ir dirbo visuomenei. Vilniaus medicinos draugija vienija nepaprastus medikus“. Ji priminė, kad Draugija „atnešė į Vilnių Vakarų medicinos mokslo pažangą, ir mes tapome Rytų-Centrinės Europos medicinos mokslo ir akademiniu epicentru“. Pasak ministrės, šiandien Lietuvoje dirbantys medikai taip pat kuria inovacijas ir mokslo pažangą, tęsdami istorinę tradiciją, dėl kurios Vilnius yra ne tik tradicijų įgyvendinimo vieta, bet ir naujų medicinos inovacijų ir klinikinių praktikų kūrimo vieta.
Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė dėkojo Draugijai už ilgametę partnerystę ir pabrėžė jos svarbą miesto medicinos bendruomenei. „Medicina Vilniuje turi labai aiškią vietą mūsų miesto istorijoje - medikų bendruomenė yra labai turtinga, o Draugija - mūsų partneris daugeliu klausimų“, - sakė vicemerė. Ji priminė, kad Draugijos veikla yra įamžinta sostinės istorinėje atmintyje ir įvertinta aukščiausiu miesto apdovanojimu - Šv. Kristoforo statulėle. Vicemerė taip pat išskyrė Draugijos indėlį į visuomenės sveikatos iniciatyvas - edukacinius renginius vilniečiams ir bendrus projektus, tokius kaip „Sveikatos pamokos visiems“ ir Gestacinio diabeto informacinė platforma, stiprinančius visuomenės sveikatos raštingumą. „Mes visi žinome, kad sveikatos raštingumas - labai svarbus pamatas, kuris leidžia žmonėms labiau rūpintis savo sveikata, atpažinti sunkumus ir situacijas, kada reikia kreiptis į medikus“ - teigė S. Bieliūnė, dėkodama Draugijai, „kuri tapo pirmtaku daugybei draugijų, įvairių asociacijų, junginių ir projektų, ir nuosekliai neša labai aiškią vėliavą, kurdama realų, didelį ir pozityvų pokytį Vilniaus gyventojams“.
Draugiją pasveikino ir LR Seimo pirmininkas dr. Juozas Olekas, pabrėžęs istorinę misijos tąsą: „Visus šiuos šimtmečius draugija skyrė dėmesį mokslo žinioms, tobulėjimui ir medicinos progresui. Ši ilga istorija byloja apie žmones, kurie pasirinko gydytojo kelią ne dėl garbės ar pripažinimo, o dėl noro padėti ir gelbėti gyvybes“.
Pirmąją konferencijos dalį buvo skirta Vilniaus medicinos draugijos istoriniam, akademiniam ir vertybiniam pamatui. Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. dr. Algirdas Utkus pranešime „Jubiliejus, įkvepiantis ateičiai: mūsų 220 metų kelionė“ apžvelgė pagrindinius Draugijos raidos etapus, iškilius narius ir vertybes, lydėjusias per besikeičiančias epochas. Anot jo, „kiekvienas Draugijos gyvavimo laikotarpis - įdomus ir ypatingas žvelgiant per to meto socialinį ir kultūrinį kontekstą“. „Viena iš daugelio paminėtinų iniciatyvų - 1809 m. Draugijos įsteigtas Motinystės institutas, teikęs medicininę ir materialinę pagalbą nepasiturinčioms ir vienišoms motinoms. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio medicinos įstaiga Europoje ir ryškus Draugijos vertybinio pagrindo pavyzdys - jos nariai visada laikė, kad didžiausias turtas miestui ir valstybei yra žmogus“, - pabrėžė prof. A. Utkus.
Prof. dr. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. dr. Tomas Jovaiša savo sveikinime susiejo Vilniaus medicinos draugijos ir pirmosios miesto ligoninės - būsimos Vilniaus universitetinės ligoninės - kūrimosi istorijas, vykusias beveik tuo pat metu. Anot jo, „Draugijos ir ligoninės istorija, kūrimasis ir veikla yra persipynusios tarsi audinio gijos ir išlieka neatsiejamos iki šių dienų“. „Ironiška tai, kad Draugija nepagailėdavo ir kritikos tuometinei ligoninei, kai to labai reikėjo, pavyzdžiui, J. Frankas net atkreipė dėmesį, kad „šienas po ligonių gultais keičiamas per retai“, tai liudija, kad Draugija labai uoliai rūpinosi pacientų sveikata ir medicinos kokybe“, - priminė prof. dr. T. Jovaiša.
VU Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Loreta Skurvydaitė pranešime „Kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana - medicina Vilniaus universitete“ priminė, kad Vilniaus universitetas yra ne tik seniausia ir iškiliausia Lietuvos mokslo ir studijų institucija, bet ir valstybingumo tęstinumo liudytoja. Anot docentės, medicina VU gimė kartu su humanitarinių, socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų tradicijomis - visa tai patikimai įrašyta į dabarties universiteto „genetinį kodą“. Docentė išskyrė kelias pagrindines prielaidas, kurios formuoja universitetinę kultūrą - smalsumą, žinojimo tęstinumą, kitoniško mąstymo priėmimą, civilinio kodekso funkcionavimą ir gebėjimą prieštarauti.
Vilniaus medicinos draugija, įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva ir 15 žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų iniciatyva, nuo pat pradžių siekė bendradarbiavimo, o ne konkurencijos. Kaip interviu pažymėjo doc. dr. A. Žalnora, Draugija gimė iš suvokimo, kad tik telkiant žinias, dalijantis patirtimi ir veikiant bendram visuomenės labui, galima veiksmingai spręsti ligų, epidemijų ir sveikatos nelygybės problemas. „To meto visuomenė buvo didžiąja dalimi neraštinga, egzistavo daug socialinės atskirties, nežinojimo, kaip kovoti su ligomis. Draugija kūrė ir kabino plakatus apie tuberkuliozės prevenciją, edukavo žmones apie skiepus nuo raupų, užsiėmė labdara ir daugeliu kitų veiklų, kurių iki tol nebuvo“, - pasakojo docentas. Nuo pat pradžių Draugijoje kelti tikslai tobulintis, dalintis patirtimi, informacija ir atradimais, skleisti medicinos mokslo žinias, kurti ryšius, bendradarbiauti ir įkvėpti vieni kitus.

Jubiliejiniame Draugijos renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas jauniesiems mokslininkams - gydytojams ir tyrėjams, kurių darbai ženkliai prisideda prie klinikinės praktikos ir medicinos mokslo pažangos. Jų indėlis atliepia pačią Draugijos esmę - tarnystę mokslui ir visuomenės gerovei. „Šių metų laureatai ne tik kūrybiškai ieško atsakymų į sudėtingus klinikinius klausimus, bet ir drąsiai taiko pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus, kurdami sprendimus, jau dabar keičiančius pacientų priežiūros standartus. Garbės raštais ir diplomais įvertinti darbai atspindi temų ir metodų įvairovę - nuo pažangių magnetinio rezonanso tomografijos technologijų taikymo, chirurginių intervencijų kokybės vertinimo, kraujotakos sutrikimų diagnostikos iki vaisiaus uždegiminio atsako prognozavimo“ - pažymėjo Draugijos Valdybos narė ir atsakingoji sekretorė doc. dr. Aurelija Domarkienė.
Draugija nuo 1977 m. teikia Diplomą ir simbolinę premiją už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką. Nuo 2023 m. šiam apdovanojimui skiriama ir ilgametės VU Medicinos fakulteto profesorės, gydytojos odontologės ir antropologės, Draugijos Garbės narės habil. dr. Irenos Balčiūnienės asmeninė vardinė padėka-dovana. Tais pačiais metais, prof. dr. Algirdo Utkaus iniciatyva, įsteigtas ir Draugijos Garbės pirmininkės docentės dr. D. Triponienės vardo diplomas.
Draugystė, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas tapo neatskiriama šių metų jubiliejaus dvasios dalimi. Ypatingą vaidmenį šioje bendrystėje atliko Draugijos pirmininko pavaduotoja, vaistininkė Birutė Karnickienė. Jos energija ir sveikas optimizmas, ramus profesionalumas, jauki kantrybė, subtilus situacijos pajautimas, diplomatija ir nuoširdus rūpestis telkė Draugijos narius kilniems ir prasmingiems darbams. Jubiliejiniais metais jos iniciatyvos pasižymėjo ne tik organizaciniu tikslumu, bet ir gilia pagarba Draugijos vertybėms - tarnystei, bendrystei ir atvirumui visuomenei.
Pasitikdama 220-ąsias gyvavimo metines, Vilniaus medicinos draugija kartu su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka surengė visuomenei - vilniečiams ir miesto svečiams - skirtą atvirą paskaitų ciklą „Sveikatos pamokos visiems“. Devyniose nemokamose paskaitose įvairių sričių gydytojai ekspertai dalijosi žiniomis, patirtimi ir mokslu grįstais patarimais. Renginiai sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo - per metus juose apsilankė daugiau nei 1200 dalyvių, o gyvos diskusijos ir aktyvus auditorijos įsitraukimas tapo šio ciklo skiriamuoju bruožu. Iniciatyva, gimusi iš švietimo ir poreikio stiprinti pasitikėjimą medicinos mokslu, bus tęsiama ir 2026 metais, patvirtindama savo aktualumą ir prasmingą poveikį. Šio ciklo sumanytoja ir koordinatorė - Draugijos pirmininko pavaduotoja Birutė Karnickienė, iniciatorė ir turinio formuotoja - Draugijos Valdybos narė prof. habil. dr. Irena Balčiūnienė, renginio globėja - Draugijos Valdybos narė doc. dr. Lina Zabulienė.
Prisidėdami prie sveikinimų Draugijai, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovai, pabrėžė ypatingą bendradarbiavimo ryšį, susiformavusį įgyvendinant šį paskaitų ciklą. Kultūrinių renginių organizatorė Ernesta Trainytė pastebėjo, kad „jubiliejus, kaip jubiliejus, neapsieina be dovanų - tačiau šįkart dovanas gavome mes“, primindama nepaprastą paskaitų sėkmę, kai „klausimai nesibaigdavo, o prie lektorių podiumo nusidriekdavo eilės norinčiųjų užduoti savo klausimus.“

Echoskopija - tai vidaus organų, skydliaukės, odos ir poodžio darinių, sąnarių, kraujotakos sistemos tyrimas ultragarso spinduliais. Šie spinduliai nekenksmingi žmogui. Echoskopija ypač plačiai pritaikoma ir ginekologijoje. Echoskopinis tyrimas atliekamas tiek gydytojui skyrus, įtariant organų sutrikimus, tiek ir profilaktiškai. Gydytojai echoskopuotojai echoskopu (ultragarsu) tiria ir įvertina įvairių organų būklę, nustato patologinius pilvo organų, mažojo dubens organų, skydliaukės, sąnarių, kaklo, kojų, galvos kraujagyslių, odos ir poodžio pakitimus.

