Almas Švilpa - klaipėdietis, be galo mylintis savo gimtąjį miestą ir kasmet grįžtantis bent kelioms savaitėms paviešėti pas tėvus. Vokietijoje radęs palankiausią dirvą skleistis savo talentui, vis dažniau garsusis bosas atvyksta dainuoti ir į Lietuvą. „Europoje nebeliko valstybių, kuriose man nebūtų tekę pasirodyti, keletą kartų gastroliavau ir Japonijoje. Bet esu žmogus, kuris geriausiai jaučiasi namuose su savo šeima. O jei mes visi kartu esame Lietuvoje, tai dar geriau“, - sako A. Švilpa.

Po vokalo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje A. Švilpa 1995 m. tobulinosi Šveicarijoje, Ciuricho teatro operos studijoje. Pasak solisto, jis laimingas, kad liko Vokietijoje, nes šioje šalyje opera labai mėgstama, ja domimasi, rengiama daug premjerų. „Vokiečiams teatrų lankymas yra šventė. Jie pažįsta atlikėjus, dirigentus, režisierius. Be to, Vokietijoje egzistuoja tankus valstybės ir miestų bei privačių teatrų tinklas, vaikai nuo pat mažens pratinami prie operos“, - pasakoja dainininkas.
Nuo 1997 m. A. Švilpa yra sėkmingai pasirodęs Vienos valstybės ir Vienos liaudies operose, Zalcburgo festivalyje, Maskvos Didžiajame teatre, Vokiečių operoje Berlyne, Drezdeno, Diuseldorfo, Štutgarto, Hanoverio, Kelno, Miuncheno, Ciuricho, Ženevos, Kopenhagos, Liono, Nanto, Antverpeno, Gento, Sankt Galeno ir kitų miestų teatrų scenose.
Dainininko repertuare - populiariausi ir retai atliekami boso vaidmenys. Štai keletas ryškiausių jo įkūnytų personažų:

Apie R. Wagnerio muziką solistas sako: kuo daugiau klausai, tuo daugiau atrandi. A. Švilpa aiškina, kad visos R. Wagnerio operų partijos sunkios, nes šio kompozitoriaus muziką atlieka dvigubai, o kartais ir trigubai didesnis orkestras, nei įprasta. „Kai didelis orkestras, ir dainuoti turi atitinkamai. Ne veltui R. Wagnerio operų atlikėjai laikomi scenos „sunkiasvairiais“. Dar prieš 30-40 metų šią muziką atlikdavo solidžia kūno mase galintys pasigirti dėdės ir tetos. Dabar tarp solistų priimta, kad svorio nereikia turėti“, - dalijasi patirtimi artistas.
„Beveik visi mano įkūnijami personažai yra arba mistiniai veikėjai, arba vadinamieji blogiukai, - prisipažįsta A. Švilpa. - Man tokie vaidmenys patys įdomiausi. Juose pavyksta labiau atsiskleisti, aš šiuos personažus jaučiu, nuo jų kaifuoju. Mane ypač vilioja plati charakterio spalvų paletė - galima parodyti, kad personažas yra ne tik demonas.“
Solistas taip pat pabrėžia, kad muzikinis išsilavinimas yra esminis ugdymo etapas: „Muzika stimuliuoja žmogaus smegenų ląsteles. Grodamas ar dainuodamas jaunas žmogus visai kitaip vystosi ir auga. Kartu formuojamas atsakomybės jausmas, darbštumas.“

A. Švilpa įsitikinęs, kad solisto profesiniai pasiekimai 40 proc. priklauso nuo talento, o 60 proc. - nuo gero pedagogo. „Kiekvienais metais LMTA baigia dešimtys jaunų ir talentingų solistų, tačiau ne visi dainuoja didžiosiose scenose. Daug priklauso ir nuo to, ar atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku.“
Dainininkas prisimena, kad jo sėkmės bilietu tapo 1995 m. laimėtas „Yamaha“ jaunųjų solistų konkursas, atvėręs kelius į Šveicariją. Nors pradžia svetimame krašte nebuvo lengva, o ilgesys tėvynei lydėjo nuolat, atkaklus darbas ir vokietiška teatro sistema leido jam tapti pasaulinio lygio solistu, išsaugojusiu tvirtą ryšį su gimtąja Klaipėda.
tags: #studija #laimes #kudikis #zippyshare