Rožių grožis neabejotinai yra nuostabus, tačiau jų žydėjimo sezonas gali būti gana trumpas. Siekiant prailginti dekoratyvinį gėlynų vaizdą ir sukurti harmoningas kompozicijas, rožės vis dažniau derinamos su kitais augalais. VDU botanikos sodo rožyne palikta vieta „žaidimams“ - rožių deriniams su daugiamečiais ir vienmečiais augalais.
Rožyno plane išsiskiriantys keturi kvadratai prieš oranžeriją yra skirti ne stacionariai kolekcijai, o idėjoms ir inovacijoms. Lankytojai čia sudominiami, intriguojami, skatinami atrasti netikėtų matymo kampų. „Dabartinė idėja - spalviniai rožių deriniai su daugiamečiais ar vienmečiais augalais. Ateityje bus galima imtis kitos, pavyzdžiui, keliavimo laiku idėjos: viename kvadrate - antikos laikų rožynėlis, antrame - viduramžių, trečiame - renesanso, ketvirtame - XIX a. dvarų. Čia galimi įvairūs variantai“, - pasakojo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė.
Anot jos, šiuo metu daugiamečių augalų spalviniai deriniai su rožėmis yra labai aktualus ir įdomus dalykas visame pasaulyje. „Stacionari kolekcija taip nepritrauks lankytojo, kaip įdomi, aktuali, o gal kai kam ir netikėta idėja. Net didžiausioje pasaulio rožių kolekcijoje Sangerhausen’e, kur vieta yra labai taupoma rožėms, labiausiai matomose vietose šalia rožių auga įvairūs daugiamečiai augalai. Rožė nebėra ta karalienė, šalia kurios negalėtų augti kiti augalai“, - sakė D. Rylienė.
Lietuvoje dar labai nustembama, kad šalia rožių gali augti ir kitos gėlės - ne tik levandos ar buksmedžiai. „Galima sodinti daugybę kitų augalų, kurie tik papildys ar net labiau atskleis šalia augančios rožės grožį. Taip pat šalia augantys kiti augalai šiek tiek apriboja staigų ligų ar kenkėjų plitimą rožių kolekcijoje“, - pasakojo rožyno kuratorė.
Pasakodama apie pasaulines rožynų tendencijas, D. Rylienė išskyrė Didžiosios Britanijos karališkosios sodininkystės draugijos sodus, kuriuose yra laužomos rožių sodinimo tradicijos. „Nusprendus daryti rožių su daugiamečiais augalais kompozicijas Wisley soduose, landšafto architektas Robert Myers (Čelsio parodos aukso medalininkas) kaip ir didžioji dauguma landšafto architektų, teigia, kad augalai su smulkiais mėlynais žiedais yra idealus fonas beveik visoms rožėms“, - teigė D. Rylienė.

VDU botanikos sodo rožyne taip pat auga daug mėlynžiedžių augalų. Tai - dabar visų dėmesį kaustančios Salvia nemorosa ‘Blauhugel’ juostos. O šalavijams peržydėjus, sumėlynuos Hyssopus officinalis ssp. arristatus žiedai.
Želdynų dizainerė Giedrė Adomaitytė savo sode turi sukūrusi romantiško sodo oazę, kurioje įrengė skirtingus gėlynus su rožėmis. Ji rekomenduoja derinti visais metų laikais žydinčius augalus. Po pirmojo rožių žydėjimo gėlynas nenustoja būti dekoratyvus - tuomet žydus iškelia azijinės lelijos.
Giedrė pastebėjo, kad kai kurie snapučiai, pavyzdžiui, ‘Rozanne’, bei katžolė ‘Walker‘s Low’ linkę agresyviai plisti ir gali užgožti rožes. Todėl dizainerė vadovaujasi taisykle: kuo stipresnė, masyvesnė rožė, tuo stipresnis augalas gali augti šalia jos. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į plitimo agresyvumą, bet ir į estetiką.

Klasikinis apvadas rožynams - buksmedžiai. Tačiau reikia atsižvelgti į sąlygas: buksmedžiai gali nudegti saulėje arba nukentėti nuo kenkėjų. Kiti tinkami augalai rožių apvadui - įvairios levandos, kurios ypač gražiai atrodo su abrikosinėmis, rausvomis ar raudonomis rožėmis.
Kauno botanikos sode yra keturi skirtingų spalvinių gamų kvadratai, skirti rožių deriniams su kitais augalais:
Viename iš šio kvadrato skyrių yra labai įdomus derinys - tuščiavidurės rožės (pvz., ‘Ballerina’, ‘Red Ballerina’, ‘Sweet Haze®’, ‘Sweet Pretty®’, ‘Matschball®’) su Allium ‘Summer Beauty’ bei varpiniais augalais: Imperata cylindrica ‘Red Baron’, Sporobolus heterolepis ‘Cloud’. Tai puikus sprendimas mėgstantiems natūralistinį sodo dizainą.

Kiti augalai, kurie gali papildyti rožių grožį ir prailginti dekoratyvinį gėlynų vaizdą:
Vėlyvai žydintys klematiai yra puikus sodinimo partneris vijoklinėms rožėms, ypač toms, kurios žydi tik vieną kartą vasarą.
Rožių genėjimas yra svarbus siekiant užtikrinti gerą augimą ir žydėjimą. Ypač svarbu tai daryti su vijoklinėmis rožėmis, kurios gali supintis ir turėti daug plikų šakų, jei lieka nepaliestos. Genėjimas po pirmojo žydėjimo skatina pakartotinį žydėjimą.