Placenta: Gyvybinis Ryšys ir Jos Reikšmė Nėštumo Metu

Įvadas: Kas yra placenta?

Placenta (lot. < gr. plax, kilm. plakos - plokštuma, paviršius), arba núovala, yra moters, aukštesniųjų žinduolių ir kai kurių chordinių gyvūnų patelių organas, per kurį vyksta motinos ir vaisiaus medžiagų apykaita. Tai gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus.

Placenta - tai nėštumo metu išsivystantis laikinasis organas, kuris gamina nėštumui svarbius hormonus, bei kurio dėka vaisius gauna visas reikalingas medžiagas, deguonį ir pašalina atliekas. Ji yra gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu, aprūpina augantį vaisių būtinomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip pat pašalina atliekas. Placenta yra organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis.

Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.

Placentos Anatomija ir Fiziologija

Struktūra ir Vystymasis

Moters ir žinduolių patelių placenta susideda iš vaisiaus dalies ir motinos dalies. Vaisiaus dalis - choriono (gemalo dangalo) gaureliai, motinos dalis - puri gimdos gleivinė, į kurią įsiterpę vaisiaus dalies gaureliai. Abiejose dalyse daug kraujagyslių, kurios labai suartėjusios, tarp jų vyksta intensyvus osmosas.

Moters placenta yra diskinė, hemochorioninė. Tai reiškia, kad choriono gaureliai, skverbdamiesi į gimdos gleivinę, suardo motinos kraujagyslių sieneles ir kraujas išsilieja į tarpgaurelines ertmes. Placenta susidaro nėštumo 3 mėnesio pabaigoje ir su vaisiumi jungiasi virkštele.

Placenta yra apskrito, kartais kiek ovalaus disko pavidalo. Jos skersmuo siekia 15-20 cm, o masė - 500-600 g. Susiformavusi placenta yra disko formos, kurio skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm, sveria 500-600 gramų (apie šeštadalį vaisiaus svorio). Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm. ilgio ir 2-2,3 cm. pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g.

Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55 - 60 cm. ilgio, turi dvi virkštelines arterijas ir vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės. Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.

Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Išorinis placentos sluoksnis taip pat turi du sluoksnius: vidinį citotrofoblastą ir išorinį sincitiotrofoblastą.

Medžiagų Apykaita ir Kraujotaka

Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo. Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus.

Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml kraujo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę!

Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje, į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai.

Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną. Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas, medžiagų apykaitos produktai.

Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį.

Placentos Hormoninės ir Apsauginės Funkcijos

Placenta yra endokrininis organas (laikinoji vidaus sekrecijos liauka), gaminanti hormonus ir ilgainiui perimanti geltonkūnio funkciją. Ji gamina vaisiui reikalingus baltymus, hormonus, tokius kaip estrogenai, chorioninis gonadotropinas ir placentinis laktogenas. Placenta atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas.

Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi ir gimdos augimą, o progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo.

Placenta turi antigeninių ir imunogeninių savybių. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje. Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką ir padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.

Be to, nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse, paruošdama mamos kūną žindymui.

Placentos Tipai Gyvūnams

Nors žmogaus placenta yra diskinė, kitų gyvūnų placentos gali skirtis savo sandara ir forma:

Žmogaus Placentos Ypatumai ir Unikalumas

Kadangi ir vaisius, ir placenta susiformuoja iš tos pačios vienos ląstelės (zigotos), jie yra laikomi genetiškai identiškais (bent jau teoriškai). Placenta nėra motinos organas; tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.

Įdomus faktas yra tai, kad mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.

Placenta yra vienintelis savaime pasišalinantis organas, kuris išauga kiekvieno nėštumo metu, palaikydamas vaisiaus vystymąsi.

Identiski dvyniai gali dalintis viena placenta. Neidentiški (dizigotiniai) dvyniai vystosi iš dviejų skirtingų apvaisintų kiaušialąsčių ir visuomet turi dvi atskiras placentas. Tačiau kai dvyniai yra identiški (monozigotiniai), jie gali turėti arba vieną bendrą placentą, arba dvi atskiras.

Placenta taip pat gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.

Placentos Patologijos

Placentos Pirmeiga (Placenta Previa)

Pirmeigė placenta, dar žinoma kaip placentos previa, yra būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi prie gimdos kaklelio arba jo artumoje. Normaliai placenta turėtų būti pritvirtinta prie gimdos viršutinės dalies, tačiau šiuo atveju ji gali blokuoti gimdos kaklelį, kas gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu. Pirmeigė placenta yra rimta nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatos problemas.

Ši būklė gali sukelti kraujavimą iš gimdos, ypač artėjant gimdymui. Manoma, kad placentos pirmeiga vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt. Placentos pirmeiga būna apie 0,5 proc. nėštumų.

Pagrindinės pirmeigės placentos priežastys gali būti susijusios su ankstesniais nėštumais, gimdymo operacijomis, tokiomis kaip cezario pjūvis, arba gimdos struktūros anomalijomis. Taip pat gali turėti įtakos moters amžius, nes vyresnės moterys dažniau susiduria su šia būkle.

Simptomai ir diagnostika:

• Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas yra neskausmingas kraujavimas iš makšties, ypač vėlesniais nėštumo trimestrais.
• Jį sukelia nuo gimdos sienos atsiskyrusi dalis placentos.
• Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje bei gimdymui prasidėjus.
• Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis.
• Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja.
• Taip pat gali pasireikšti skausmai pilvo apačioje, tačiau tai nėra visada.
• Gali pasireikšti sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai).
• Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs, paruošiamieji sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia.
• Netaisyklinga vaisiaus padėtis randama placentos pirmeigos atvejais.
• Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės.
• Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu (tyrimą pro makštį). 16-18 nėštumo savaitę galima diagnozuoti placentos pirmeigą.

Gydymas:

• Pirmeigės placentos gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir nėštumo trukmės.
• Lengvais atvejais gali būti rekomenduojamas lovos poilsis ir stebėjimas.
• Jei kraujavimas yra gausus arba yra kitų komplikacijų, gali prireikti hospitalizacijos ir net cezario pjūvio.
• Naujausios terapijos galimybės apima medicininius sprendimus, skirtus kraujavimo kontrolei, ir stebėjimą per ultragarso tyrimus, siekiant užtikrinti motinos ir kūdikio saugumą.
• Jei jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.

Priekinė Placenta

Viena iš įvairių placentos padėčių yra priekinė padėtis, tai reiškia, kad ji yra priekinėje gimdos sienelėje. Priekinė placenta - tai placenta, implantuota ant priekinės (priekinės) gimdos sienelės. Šią padėtį galima nustatyti atliekant įprastus ultragarsinius tyrimus, kurie paprastai atliekami pirmąjį arba antrąjį nėštumo trimestrą.

Priekinė placenta yra viena iš kelių galimų placentos vietų, įskaitant užpakalinę (nugarą), dugną (viršų) ir šoninę (šoną).

Šiuo metu nėra jokių specifinių infekcinių veiksnių ar aplinkos veiksnių, tiesiogiai susijusių su priekinės placentos vystymusi. Yra ribotų įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetiniai ar autoimuniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį placentos padėtyje. Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai tiesiogiai nesukelia priekinės placentos atsiradimo, sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu yra labai svarbus bendrai motinos ir vaisiaus sveikatai.

Dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, nepatiria jokių specifinių simptomų, susijusių su placentos padėtimi. Priekinės placentos diagnozė paprastai nustatoma atliekant įprastinius prenatalinius ultragarsinius tyrimus. Daugeliu atvejų priekinės placentos atveju specialaus gydymo nereikia.

Moterims su priekine placenta prognozė paprastai yra teigiama. Ankstyva diagnozė ir reguliarus stebėjimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendrai prognozei. Nors priekinė placenta gali turėti įtakos tam tikriems nėštumo valdymo aspektams, dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, gali tikėtis sveiko nėštumo ir gimdymo.

Gausus kraujavimas nėštumo metu yra rimtas simptomas, reikalaujantis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Įspėjamieji komplikacijų požymiai yra stiprus pilvo skausmas, gausus kraujavimas ir stiprūs galvos skausmai arba regos sutrikimai. Reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini norint stebėti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatą.

Verta žinoti, kad priekinė placenta gali apsaugoti vaisių, todėl judesiai tampa mažiau pastebimi.

Placentos Paskirtis Po Gimdymo

Gimdymo metu, po vaisiaus gimimo, moterys turi “pagimdyti” ir pačią placentą. Po gimdymo įprastinė praktika Lietuvoje ir pasaulyje yra placentą tiesiog utilizuoti (t.y., išmesti). Tačiau vis daugėja šeimų visame pasaulyje, kurios renkasi ją pasilikti. Joms tai sakralus ir pagarbos vertas dalykas. Štai keletas variantų, ką daryti su placenta po gimdymo:

Moksliniai Tyrimai

Placentą galima paaukoti moksliniams tyrimams. Kiekviena paaukota placenta gali turėti didelę įtaką žinių apie jos svarbą plėtimui bei naujų diagnostinių tyrimų išvystymui. Tad jei esate už mokslinius pasiekimus bei naujas diagnostines galimybes - paaukodami placentą mokslui, jūs prie to tiesiogiai prisidedate. Įprastai sutariama iš anksto (iki gimdymo) ir pasirašomas informuotas sutikimas.

Lotoso Gimdymas ir Vėlyvas Virkštelės Užspaudimas

Lotoso gimdymas arba vėlyvas virkštelės užspaudimas - tai vienas iš seniausių ritualų. Galimi du variantai: 1) virkštelė nukerpama tik užgimus placentai ir nustojus pulsuoti kraujui, arba 2) placenta laikoma kartu su naujagimiu iki tol, kol virkštelė savaime nudžius - tai pilnas lotoso gimimas pagal senąsias tradicijas.

Šis ritualas buvo ir tebėra populiariausias Indonezijoje, tačiau šiuo metu labai išplito Australijoje, bei pasiekė ir JAV bei Europą. Pirmasis variantas yra labiausiai priimtinas ir šiuolaikinėje medicinoje. Taip pat, yra mokslinių tyrimų, rodančių uždelsto (įprastai iki 15min) virkštelės nuspaudimo naudą.

Tačiau antrasis variantas, deja, susilaukia neigiamo medikų atsako ne tik dėl to, kad šiuo atveju placenta nešiojama kartu su naujagimiu ir tai apsunkina visą procesą, bet ir dėl galimų infekcijų ir uždegimų. Mat tada placentą reikia gerai prižiūrėti ir laikyti druskoje bei “kvepuojančiame” audinyje, kad ji tiesiog sudžiūtų. Tai įprastai trunka 3-10 dienų. O netinkama priežiūra lengvai lemia bakterijų dauginimąsi ir infekcijas. Visgi, lotoso gimdymą propaguojantys tai labai vertina, kaip svarbų ritualą, ir teigia, kad tai padeda vaisiui lengviau pereiti iš gyvenimo gimdoje į šį pasaulį.

Ritualinis Palaidojimas arba Sudeginimas

Daugelyje pasaulio kultūrų galima rasti tradicijas, susijusias su ritualiniu placentos palaidojimu arba sudeginimu. Tai proga paruošti nedidelę šventę ar ritualą ir atsidėkoti placentai bei simboliškai užbaigti gimdymo laikotarpį.

Su tuo susijusi ir lietuviška tradicija. Anksčiau placenta būdavo pakasama po slenksčiu arba užkasama žemėje, o toje vietoje pasodinamas medelis: jei mergaitė - liepa, jei berniukas - ąžuolas. Taip vaikas turi savo medelį.

Meno Kūriniai iš Placentos

Placentos atspaudai, kai ji nudažoma įvairiomis spalvomis, tapo populiariu ritualiniu būdu paruošti suasmenintą meno kūrinį, kuris tampa atminimu. Kartais tai daroma be dažų, o kartais - kiekviena kraujagyslė, lyg šaka, nuspalvinama dažais. Gali būti naudojamos kitos priemonės, išgauti meniškumui. Taip pat yra galimybių net pasidaryti papuošalus su placentos inkliuzais arba rėmelį iš placentos. O su placentos atspaudais taip pat gaminami marškinėliai. Tad kūrybiškumui ribų nėra - kiekvienas gali rasti savo būdą.

Placentofagija (Placentos Suvartojimas)

Placentofagija yra tokia praktika, kai moteris po gimdymo suvalgo placentą. Vieni ją valgo tiesiog žalią, kiti sušaldo ir daro kokteilius, dar kiti paruošia patiekalus su placenta (galima rasti placentos boloneze receptų ir pan.). Tačiau vienas populiariausių pasaulyje būdų tapo iš džiovintos placentos paruošti kapsules ir jas vartoti kaip maisto papildą.

Nauda nėra moksliškai pagrįsta, tai pagrinde remiasi tuo, kad gyvūnai suvalgo placentas po gimimo ir manoma, kad tai suteikia naudingų medžiagų. Tačiau net ir iš gyvūnų pusės tyrimai nerodo jokios naudos. Visgi, moterys, kurios propaguoja placentofagiją, teigia, kad tai padeda lengviau atsistatyti po gimdymo, skatina pieno gamybą bei netgi padeda kovoti su nuotaikos svyravimais kilusiais dėl hormonų pokyčių. Kol kas niekas nežino, kaip iš tikrųjų placentos valgymas mus paveikia.

Tačiau, jei nuspręsite išbandyti placentos kapsules, įsitikinkite, kad jos pagamintos tinkamai pakaitinant, kad nesusidarytų galimybė veistis bakterijoms (yra užfiksuotas atvejis, kur kūdikis susirgo gavo sunkią infekciją dėl to, nes mama vartojo placentos kapsules, kurios buvo užkrėstos B grupės streptokoku).

Kamieninių Ląstelių Saugojimas ir Paaukojimas

Placentos ir virkštelės ląstelės taip pat naudojamos įvairiose atstatomosiose operacijose, tad yra galimybė jas paaukoti audinių bankams, ir taip padėti tam, kam šiuo metu to labai reikia. Šios ląstelės naudojamos padedant gydyti žaizdas, opas, tam tikrose akių operacijose. Taip pat yra galimybė užšaldyti virkštelę ir placentą dėl savęs, tik įprastai tai nemažai kainuoja ir gydytojai retai tai rekomenduoja.

Kamieninių Ląstelių Bankai: UAB „PLACENTA“ ir „FamiCord Group“

Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.

UAB „PLACENTA“ - genetinių tyrimų įmonė, teikianti pažangiausius šiuo metu prieinamus genetinius tyrimus visoje Lietuvoje. UAB „PLACENTA“ Lietuvoje ir Estijoje atstovauja „FamiCord Group“ - didžiausią kamieninių ląstelių bankų tinklą Europoje. Šiuose bankuose saugomos kamieninės ląstelės iš skirtingų šaltinių: virkštelės (placentinio) kraujo bei virkštelės audinio.

Kompanija „FamiCord Group“ turi daugiau nei 20 metų patirties, saugodama kamienines ląsteles. Šios grupės bankai yra akredituoti American AABB (Amerikos kraujo bankų asociacijos) ir yra vienintelė virkštelės kraujo bankų grupė Europoje, turinti ATMP (liet. PTVP - pažangios terapijos vaistinių preparatų) gamybos licenciją. Kamieninių ląstelių saugojimas - tai investicija į ateitį, galinti išgelbėti gyvybę.

UAB „PLACENTA“ siūlo išsamiausią genetinių tyrimų pasirinkimą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Į katalogą įtraukti tyrimai nėščiosioms, taip pat prevenciniai tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizikai nustatyti. Atliekami prevenciniai ir diagnostiniai tyrimai; klasikiniai citogenetiniai ir paremti pažangiausiomis technologijomis. Neinvaziniai prenataliniai tyrimai atliekami greitai ir patikimai - rezultatų sulauksite per 2-10 darbo dienų. Mūsų specialistų komandoje - aukštos kvalifikacijos gydytojai genetikai. Placenta.lt paslaugos pasižymi nepriekaištinga kokybe ir geriausiu kainos bei vertės santykiu Lietuvoje.

Virkštelės kraujo bankininkystei Europoje jau 25 metai, o jos pradinė data siekia 1997 m.

tags: #sto #takoje #placenta

• Originalios kiaušinių ir kuskuso idėjos
• Vytauto Kucevičiaus biografija: teisininko ir kolekcininko veikla
• Kaip paimti šlapimo mėginį
• Kūrybinis palikimas: „Dubysos vaikai“ ir „Brolių Tautkų RONDO“
• Ugdymo planas 9 klasės chemijai specialiųjų poreikių mokiniams