Statistiniai Abortų Duomenys Lietuvoje Nuo 2010 Metų

Abortų tema Lietuvoje ir pasaulyje išlieka aktuali ir diskutuojama, kelianti aštrias moralines, socialines ir politines diskusijas. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Lietuva paveldėjo sovietmečio abortų reguliavimą, kuris leido atlikti abortus moters pageidavimu iki 12-osios nėštumo savaitės, o vėliau - tik griežtais medicininiais pagrindais. Šis reguliavimas galioja iki šiol, tačiau nuo 1991 m. prasidėjo nuolatinės diskusijos apie jo griežtinimą, įtraukiant bažnyčią, feministes ir politikus.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje abortų skaičius sparčiai krito - nuo 40,7 tūkst. 1991 m. iki 9,9 tūkst. 2005 m. ir 6 tūkst. 2012 m., o 2021 m. - iki 2,7 tūkst. Šį nuosmukį lėmė didėjanti prieiga prie kontracepcijos ir visuomenės švietimas, nors 2005 m. 61% moterų 15-49 metų amžiaus nenaudojo jokių metodų dėl baimės šalutinių poveikių ar nežinojimo.

Abortų Priežastys ir Priešininkų bei Šalininkų Argumentai

Moterys abortą nutraukia dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vienas didžiausių ir įdomiausių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universiteto, JAV. Tyrime, trukusiame penkerius metus (2007-2012), dalyvavo beveik tūkstantis (n = 954) neplanuotai pastojusių ir nėštumą norinčių nutraukti moterų iš 21 valstijos. Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių, 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti, net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu (nestabilūs santykiai, priklausomybės, nusikalstamas elgesys, smurtas šeimoje). Panašus procentas moterų (29 proc.) abortui ryžosi norėdamos pasirūpinti jau turimo ar turimų vaikų poreikiais ir gerove. 20 proc. moterų nėštumas kirtosi su ateities tikslais, 12 proc. moterų nėštumą nusprendė nutraukti dėl sveikatos problemų, 7 proc. jautėsi nepakankamai subrendusios motinystei. Svarbu pabrėžti, kad moterys, dalyvavusios tyrime, dažniausiai nurodydavo ne vieną priežastį. Tik 6 proc. moterų nurodė tik vieną priežastį.

Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.

Nors abortų skaičius Lietuvoje mažėja, ši tema išlieka aktuali ir diskutuojama. DELFI užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais. Tik 9,2 proc. respondentų kategoriškai nepateisina abortų. Apklausos duomenimis, abortus dažniau pateisina moterys, 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir gyvenantys didmiesčiuose.

Nuo 1990 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Lietuva prarado apie 520 000 žmonių - savo potencialių bendrapiliečių! Tai yra kraupus Lietuvos visuomenės degradacijos masto rodiklis. Gimstamumo rodiklis siekia vos 1,3 vaiko moteriai, o populiacija mažėja 1-2% per metus. Kontracepcijos klausimas čia ypač svarbus: nors ji radikaliai sumažino abortų skaičių (iš 40 tūkst. 1991 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m.), ji tuo pačiu ženkliai sumažino ir gimstančių vaikų skaičių Lietuvoje, skatindama „planavimą“ kaip alternatyvą natūraliam šeimos augimui ir prisidėdama prie demografinės krizės, kur jaunų šeimų bijo finansinių ir karjeros iššūkių. Tik suvokiant šią dvigubą pasekmę galima ieškoti sprendimų, kurie skatintų ne tik mažesnį abortų skaičių, bet ir tautos išlikimą per šeimos palaikymą.

Lietuvos Katalikų Bažnyčia nuo pat 1991 m. nepriklausomybės atkūrimo užima tvirtą poziciją abortų klausimu, laikydama šį aktą sunkia moraline nuodėme prieš gyvybę. Bažnyčia aktyviai lobavo už draudimo projektus Seime, ypač 2005-2008 m. ir 2013 m. Ši pozicija neapsiriboja politine veikla - Bažnyčia įsteigė krizių centrus, tokius kaip Kauno arkivyskupijos pagalbos centras (nuo 1997 m.), siūlantis psichologinę pagalbą moterims po abortų ir prevencines programas, siekdama keisti visuomenės požiūrį per švietimą ir rekolekcijas. Tačiau kritikai, įskaitant feministes ir sekuliarus intelektualus, kaltina Bažnyčią primetant savo doktriną visai visuomenei, argumentuodami, kad Katalikų mokymas neatspindi visos Lietuvos moralės, o draudimas pažeistų moterų teises į privatų gyvenimą pagal Konstituciją ir Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.

Visuomenės nuomonė toliau liberalėjo: 2009 m. draudimą palaikė 19%, o 2022 m. - tik 13% (iš jų 3% už visišką draudimą), ypač tarp vyrų ir jaunimo. Šiandien abortų skaičius toliau mažėja dėl kontracepcijos, o debatai atspindi platesnį konfliktą tarp tradicinių vertybių ir „reprodukcinės teisių“.

Abortų Statistika Lietuvoje

Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Nėštumo nutraukimo būdai skiriasi priklausomai nuo nėštumo trukmės:

• Ankstyvo nėštumo nutraukimas (iki 5-6 sav.): vakuuminė aspiracija (mikroabortas).
• Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav.: vakuuminė aspiracija, gimdos kaklelio plėtimas, kiuretažas (gimdos gramdymas).
• Vėlyvesnis nėštumas: bendrinė nejautra (sedacija).
• Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Lietuvoje įteisintas 2023 m., vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą.

Abortų trukmė, sudėtingumas ir moters savijauta po jo priklauso nuo nėštumo trukmės. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų patikrinta, ar nekilo komplikacijų. Galimos komplikacijos po aborto: ne visiškai atliktas abortas, infekcijos, nesėkmingai atliktas abortas, gimdos sienelės perforacija, kraujavimas.

Krizinio Nėštumo Centrai ir Pagalba Moterims

Lietuvoje veikia Krizinio nėštumo centrai, teikiantys pagalbą moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą, patyrusioms persileidimą, abortą ar netektį. Šie centrai, tokie kaip Krizinio nėštumo centras, kurio globojamoms moterims per šešerius metus gimė apie 250 kūdikių, siūlo tęstinę pagalbą, įskaitant moters palydėjimą po gimdymo, ypač vienišoms moterims.

Psichologė Giedrė Širvinskienė teigia, kad į centrus kreipiasi įvairaus amžiaus ir socialinių situacijų moterys, dažnai jaunos, neturinčios stabilių santykių ar ekonominio pagrindo. Palaikymo stoka iš artimos aplinkos, ypač iš vyro ar tėvų, gali paskatinti moteris abejoti ir svarstyti abortą. Dr. G. Širvinskienė pabrėžia, kad abortas nėra vertybių trūkumo išdava, o moterys po aborto dažnai jaučiasi blogai, kaltina save ir kenčia vienatvėje.

Tarptautinė Patirtis ir Valstybės Politika

ES šalyse, kuriose draudžiami abortai, yra Lenkija, Airija, Malta ir kelios nykštukinės valstybės. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigia, kad Portugalija ir Ispanija, kuriose abortai buvo draudžiami keletą dešimtmečių, juos legalizavo dėl išaugusio nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei.

Airijoje, draudimo metais, moterys nėštumą nutraukdavo pačios arba padedant nekvalifikuotiems specialistams, o vėliau atsidurdavo ligoninėse. Lenkijoje šiuo metu sunku rasti gydytoją, kuris nutrauktų nėštumą, tačiau už didelius pinigus tai įmanoma. Dauguma lenkių vyksta į užsienį, kad nutrauktų nėštumą. Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį, nes šioje šalyje galioja itin griežti draudimai.

Nevyriausybinės organizacijos kompensuoja pagalbos krizinio nėštumo atvejais trūkumus, ko neužtikrina valstybė. Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos teigiama, kad valstybė turi pasirūpinti išlikimu ateityje, įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo, diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.

tags: #statistiniai #abortu #duomenis #nuo #2010 #metu

• Apie naujagimių kepenų svarbą
• Gydytojų indėlis į visuomenės sveikatą
• Geriausi vaikiškų vežimėlių pasirinkimo kriterijai
• Kaip išsirinkti paspirtuką vaikui nuo 8 metų
• darbo pasiūlymai auklėms Lazdynuose