Biologija, remdamasi moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei.
Kad pradėtų vystytis naujas organizmas, vyriškos ir moteriškos lytinės gametos turi susijungti. Spermatozoido ir kiaušinėlio branduolių susijungimas vadinamas apvaisinimu.
Gyvūnams būdingi du pagrindiniai apvaisinimo būdai: išorinis ir vidinis.
Išorinis apvaisinimas
Išorinis apvaisinimas vyksta vandenyje, būdingas vandens gyvūnams, pavyzdžiui, žuvims ir varlėms. Patelės išleidžia kiaušinėlius į vandenį, o patinėliai - spermatozoidus. Apvaisinimo tikimybė priklauso nuo aplinkos sąlygų, todėl subręsta daug kiaušialąsčių ir spermatozoidų.
Vidinio apvaisinimas
Vidinio apvaisinimas būdingas sausumos gyvūnams, tokiems kaip ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Patelės organizme subręsta kiaušialąstės, o patinėlių sėklidėse - spermatozoidai. Apvaisinimas įvyksta patelės kūno viduje, kai spermatozoidai pasiekia kiaušialąstę. Apvaisinimo tikimybė didesnė, nes į patelės organizmą patenka daug spermatozoidų, o kiaušialąsčių subrandinama nedaug.
VIDINIS - spermatozoidus patinas suleidžia į patelės kūną, kur ir įvyksta apvaisinimas (būdinga sausumos organizmams: vabzdžiams, ropliams, paukščiams, žinduoliams). Dviejų gyvūnų susijungimas lytinio akto metu, vadinamas kopuliacija. Dauguma paukščių neturi kopuliacijos organų, todėl sėklą perduoda iš kloakos į kloaką.
Apvaisinimas žmogaus organizme: Apvaisinant dalyvauja subrendęs spermatozoidas ir užbaigiamas kiaušialąstės dalijimasis, atkuriamas dvigubas chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, įsijungia tolesni medžiagų apykaitos bei dalijimosi mechanizmai.
Tiesioginis vystymasis
Tiesioginis vystymasis būdingas daugumai stuburinių (ropliai, paukščiai, žinduoliai) ir kai kuriems bestuburiams (dėlės, vorai). Ką tik gimęs organizmas būna panašus į suaugėlį, skiriasi tik dydžiu, proporcijomis ir kai kurių organų išsivystymu.
Netiesioginis vystymasis
Netiesioginis vystymasis būdingas vabzdžiams, varliagyviams ir kitiems gyvūnams. Vystymosi metu organizmas pereina kelias stadijas, tokias kaip kiaušinis, lerva, lėliukė ir suaugėlis.
Vabzdžių metamorfozė
Vabzdžių vystymasis gali būti pilnas arba nepilnas.
- Pilnas kitimas (metamorfozė) būdingas daugumai vabzdžių (vabalams). Stadijos: kiaušinis, lerva, lėliukė, suaugėlis.
- Nepilnas kitimas (metamorfozė) būdingas kai kuriems vabzdžiams (laumžirgiams). Vabzdžiai turi stadijas: kiaušinis-lerva- suaugėlis (neturi lėliukės stadijos).
Varlės vystymosi stadijos
Varlės vystymosi stadijos: kiaušinėliai (kurkulai), lerva (buožgalvis), maža varlytė, suaugusi varlė.
Partenogenezė
Partenogenezė - organizmo vystymasis iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Šis reiškinys būdingas žemesniesiems augalams, dafnijoms, amarams, bičių tranams ir net kai kuriems stuburiniams (ropliams, žuvims). Bičių motinėlė gali dėti ir apvaisintus, ir neapvaisintus kiaušinėlius. Iš apvaisintų - išsivysto diploidinės patelės (bitės darbininkės), o iš neapvaisintų - haploidiniai patinai (tranai).
Vaisiaus vystymasis
Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 val. nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi dukterines ląsteles, vadinamas blastomerais.
Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį.
Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, endoderma ir mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai.
Žalingų įpročių poveikis vaisiui
Žalingi moters įpročiai turi neigiamą poveikį besivystančiam vaisiui. Rūkymas gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą ir mažą gimimo svorį.
Gyvūnų dauginimasis
Gyvūnams būdingas lytinis dauginimosi būdas. Nelytinis dauginimasis tik išimtis, būdingas duobagyviams (hidros, medūzos).
Gyvūnų lytinės ląstelės
- Vyriška judri - spermatozoidas
- Moteriška nejudri - kiaušialąstė
Gyvūnų lytinės sistemos
- Hermafroditinė - kai viename organizme yra vyriška ir moteriška lytinė sistema. Būdinga daugumai kirmėlių ir moliuskams.
- Skirtalytė - kai yra vyriškos ir moteriškos lyties atstovai. Skirtalyčiams dažnai stebimas lytinis dimorfizmas, kai ryškiai skiriasi vyriška ir moteriška lytis.
Apvaisinta kiaušialąstė
Apvaisinta kiaušialąstė vadinama zigota.
Gyvavedystė
Gyvūnams gali būti būdinga gyvavedystė. Ji gali būti netikra ir tikra.
- Netikra gyvavedystė - kai kiaušiniai vystosi patelės kiaušintakiuose iki išsirita jaunikliai. Gal pasitaikyti žuvims, ropliams.
- Tikra gyvavedystė, kai vaisius vystosi gimdoje ir turi ryšį su motinos organizmu. Būdinga tik žinduoliams.
Vystymosi tipai
Gyvūnams būdingi 2 vystymosi tipai:
- Netiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio vystosi lerva (tarpinė stadija).
- Tiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio vystosi jauniklis be tarpinės stadijos.
Roplių ir paukščių veisimasis
Panašumai: Deda kiaušinius.
Skirtumai:
| Ropliai | Paukščiai |
|---|---|
| Nėra gyvavedžių | Nėra gyvavedžių |
| Kiaušinius neperi | Kiaušinius peri |
| Kiaušinių nevartomi | Kiaušinius vartomi |
| Kiaušinis odiškas | Kiaušinis kalkiniu lukštu |
| Nėra rūpinimosi palikuonimis | Rūpinasi palikuonimis |
| Gali būti netikra gyvavedystė | Lizdinis parazitizmas (būdinga gegutėms) |
tags: #kan #budingas #vidinis #apvaisinimas #ir #tiesioginis