Stasys Šalkauskis - žymus XX a. pirmosios pusės filosofas ir pedagogas, gimęs 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje. Jo gyvenimo ir veiklos kelias buvo neatsiejamai susijęs su Lietuvos kultūros ir mokslo ugdymu, tautiškumo ir religingumo idėjų sklaida.
1905 m. baigęs Šiaulių gimnaziją, Stasys Šalkauskis 1905-1911 m. studijavo Maskvos universiteto Teisės fakultete. Didžiąją dalį šio laikotarpio jis praleido Maskvoje, tačiau 1908 m., pašlijus sveikatai, apsigyveno Samarkande. Į Maskvą grįždavo tik tvarkyti studijų formalumų. Nuo 1911 m. iki 1915 m. dirbo Samarkande teisininku. Vėliau, 1915-1916 m., buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Šveicarijoje. Tuo pat metu, 1915-1920 m., studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete, kur 1920 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

Grįžęs į Lietuvą 1920 m., Stasys Šalkauskis apsigyveno Kaune, kur 1921-1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“ ir dėstė Aukštuosiuose kursuose. Nuo 1922 m. iki 1940 m. dirbo Lietuvos universitete (vėliau - Vytauto Didžiojo universitete) Teologijos-filosofijos fakultete. Jis buvo Filosofijos katedros docentas, vėliau - ekstraordinarinis profesorius, dėstęs bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką. S. Šalkauskis buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų, o nuo 1928 m. - ordinarinis profesorius ir Pedagogikos katedros vedėjas. 1932-1934 m. vadovavo katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ redakcijai, o 1938-1940 m. pirmininkavo LKMA. 1939 m. buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi, tačiau sovietinės okupacijos metu neteko pareigų ir buvo pašalintas iš profesūros.
Stasys Šalkauskis mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse. Kaip teigia prof. Arūnas Sverdiolas, jis buvo pirmasis lietuvių filosofas, savo raštus paskyręs tautai ugdyti, aktyviai dalyvavęs visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidęs tautiškumo ir religingumo idėjas.

Filosofija Stasį Šalkauskį sudomino dar studijų Maskvoje metais, ypač Vladimiro Solovjovo idėjos. 1913-1914 m. žurnale „Draugija“ publikavo straipsnių seriją „Bažnyčia bei kultūra“, kurioje išdėstė savo filosofines pažiūras, pabrėždamas žinijos (teologijos ir filosofijos) vienybę. Vėliau studijuodamas Šveicarijoje, patyrė katalikiškosios atomistinės filosofijos įtaką. S. Šalkauskis siekė sukurti visuotinę gyvenimo filosofijos sintezę, derindamas įvairių filosofinių krypčių idėjas.
Jo svarbiausi darbai apima platų temų spektrą: „Sur les Confins de deux Mondes“ („Ant dviejų pasaulių ribos“, 1919), „La Lithuanie religieuse“ (1919), „Kultūros filosofijos metmens“ (1926), „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“ (1926, 1933), „Filosofijos įvadas“ (1928), „Visuomeninis auklėjimas“ (1927-1932), „Ateitininkų ideologija“ (1933, 1954), „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933), „Bendroji filosofijos terminija“ (1938). Nemaža dalis jo kūrybos liko rankraščiuose, kurių dalis buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu.

Šiauliuose tęsiama tradicija minėti filosofo Stasio Šalkauskio gimimo metines. Kasmet gegužės mėnesį organizuojami renginiai, skirti pagerbti jo atminimą, tarp jų - parodos, konferencijos ir apsilankymai kapinėse. Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija, kuriai suteiktas jo vardas, aktyviai dalyvauja šiuose renginiuose ir stengiasi puoselėti filosofo idėjas.
1968 m. išeivijoje įsteigta prof. Stasio Šalkauskio kūrybinė premija. 1991 m. Lietuvoje įsteigta premija už tautos kultūros, meno, filosofinės minties turtinimą ir ugdymą, pavadinta jo vardu. Premija kas dveji, vėliau kas treji metai skiriama S. Šalkauskio gimimo dieną - gegužės 16-ąją, pažymint iškilių asmenybių, prisidėjusių prie lietuvių kultūros ir mokslo puoselėjimo, indėlį.
Šiaulių miesto meras pabrėžia, kad miestas, turintis filosofinius pagrindus, turi galimybę augti, o Stasys Šalkauskis yra svarbus intelektinis ir dorovinis kelrodis miestui.

tags: #stasio #salkauskio #gimimo #datos #versija