Benito Musolinio vaikai ir jo šeimos gyvenimo dramos

Benitas Musolinis (it. Benito Amilcare Andrea Mussolini; 1883 m. liepos 29 d. Predappio, Italija - 1945 m. balandžio 28 d. Giulino di Mezzegra, Italija) - italų politikas ir valstybės veikėjas, Nacionalinės fašistų partijos lyderis. Jo asmeninis gyvenimas, ypač santykiai su moterimis ir vaikais, buvo sudėtingas ir dažnai kupinas dramų, atspindinčių jo despotinę prigimtį. Šiame straipsnyje gilinsimės į Benito Musolinio vaikų likimus ir jo šeimyninį gyvenimą.

Šeimos gyvenimas: dučės vaikai ir santykiai

Adolfo Hitlerio partneris ideologine prasme Benito Mussolini buvo kitoks. Jis norėjo būti tikras mačo - su žmona Rachele jis susilaukė penkių vaikų. Gali būti, kad turėjo ir nemažai nesantuokinių atžalų - moteris tironas labai mėgo, o teisėta sutuoktinė prieš vyro nuodėmes užmerkdavo akis. Koks likimas ištiko tironų vaikus? Ką jie veikė gyvenime? Ko labiausiai bijojo, nuo ko bėgo, ar jautė gėdą, o galbūt priešingai - pasididžiavimą? Kaip su jais elgėsi visame pasaulyje žiaurumu išgarsėję tėvai? Į visus šiuos klausimus atsakymus pateikia amerikiečių rašytojo Jay Nordlingerio knyga „Children of Monsters“ (liet. Monstrų vaikai).

Tragiškas Idos Dalser ir Benito Albino Musolinio likimas

Pirmoji Benito Musolinio žmona buvo Ida Dalser. Jiedu susituokė 1914 m. Trente. Po metų susilaukė sūnaus, kurį pavadino tėvo garbei - Benitu Albinu Musoliniu (Benito Albino Mussolini). Diktatorius oficialiai pripažino, kad berniukas tikras jo kūnas ir kraujas. Tačiau nuo to laiko, prasidėjus jo politikos dominavimui, visa informacija apie jo pirmąją žmoną ir sūnų buvo naikinama, o jie abu - persekiojami.

„Kai 1922 metais atėjo į valdžią, Ida ir Benito jaunesnysis jam pradėjo kelti keblumų. Moterį jis uždarė psichiatrijos ligoninėje, kitoje įkalino sūnų. Abu mirė šiurpia mirtimi - motina 1937 metais, o sūnus - 1942 metais“, - knygoje rašo J. Nordlingeris.

Oficiali santuoka su Rachele Guidi ir penki vaikai

1915 m. gruodį Musolinis vedė savo meilužę Reičele Guidi (Rachele Guidi). Su antrąja žmona jis susilaukė dviejų dukrų: Edos (Edda) ir Anos Marijos (Anna Maria) bei trijų sūnų: Vitoro (Vittorio), Bruno ir Romano.

Dukra Edda Mussolini ir jos kova

Su teisėta žmona Rachele B. Mussolini turėjo dvi dukras - 1910 metais gimusią Eddą ir po 19 metų pasaulį išvydusią Anną Marią. Be jokių klausimų jo numylėtinė buvo Edda, kuri 1936 metais ištekėjo ir iki 1943 metų santuokoje pragyveno su Gianu Galeazzo Ciano - fašistinės Italijos užsienio reikalų ministru. Vėliau žentas uošviui pakišo kiaulę - surengė sąmokslą sunaikinti Italijos fašizmą ir už tai buvo nuteistas mirties bausme. Eda maldavo tėvą atšaukti nuosprendį, bet jis buvo nepalenkiamas, nepasigailėjo net tikros dukters. 1944 m. nuosprendis buvo įvykdytas, o Eda išsižadėjo tėvo ir pabėgo į Šveicariją.

„Tu man daugiau nebe tėvas. Atsisakau Mussolini pavardės“, - po tragedijos tėvui parašė Edda. Tokia dukters reakcija sudaužė diktatoriaus širdį. Po kiek laiko pasiilgusi tėvynės ji grįžo į Italiją, bet čia iškart buvo sulaikyta. Jai buvo pateiktas kaltinimas bendrininkavus su fašistais. Nors Eda tai kategoriškai neigė, bet vis vien buvo 2 metams išsiųsta į tremtį.

Sūnų likimai: Vittorio, Bruno ir Romano

Tironas su Rachele turėjo ir tris sūnus: Vittorio, Bruno ir jaunėlį Romano.

• Vittorio Mussolini gimęs 1916 metais, karo metu dirbo kaip tėvo ir A. Hitlerio pasiuntinys. Kartą jis viešai gyrėsi: „Visi puikiai žinojo, kad tiek A. Hitleris, tiek kiti Vokietijos valdžios lyderiai mane mėgo ir labai gerbė“. Po karo jis tapo savo tėvo atminimo puoselėtoju. Eidamas 81 metus 1997 metais, jis mirė savo namų lovoje.
• Bruno Mussolini - vienas iš Benito ir Rachele sūnų, apie kurio gyvenimą konkrečių detalių pateiktoje medžiagoje nėra.
• Romano Mussolini tapo džiazo pianistu, dailininku ir kino prodiuseriu. Šeimą jis sukūrė su Sophios Loren seserimi. Jis išmaišė visą pasaulį su grupe „The Romano Mussolini All Stars“, grojo kartu su Ella Fitzgerald, Duke Ellingtonu ir Dizzy Gillespie. Romano iš visų B.Mussolini vaikų išgyveno ilgiausiai. Jis mirė 2006 metais ligoninėje Romoje, jam buvo 78 metai.

Dukra Anna Maria Mussolini

Apie Anos Marijos Musolinio gyvenimą, be gimimo datos (1929 m.), pateiktoje medžiagoje daugiau detalių nėra.

Benito Musolinio meilužės ir asmeninis gyvenimas

Musolinis turėjo daugybę meilužių, pradedant Margarita Sarfati, baigiant jo paskutiniąja kompanione - Clara Petacci. Iš istorijos perspektyvos sunku pasakyti, kuo jaunas gražias (ir patyrusias) damas traukė tokie žmonės, kaip Italijos politikas Benito Mussolini. Beje, kalbėti reikėtų ne tik apie moteris - vadą (Il Duce, kaip jį vadino italai) dievino visa šalis.

Mussolini, nuo septyniolikos buvęs nuolatinis viešnamio klientas, negarsėjo kaip atidus ir švelnus meilužis. Atvirkščiai - miegamajame elgdavosi siaubingai. Ir pats ne kartą prisipažino, kad susijaudinti galėdavo tik įsivaizduodamas, kad jo lovoje - ne mylima moteris, o prostitutė. Seksualinis apetitas - nepasotinamas. Mėgstamiausias sueities būdas - prievarta. Per dieną jam reikėdavo bent keturių moterų, o kartais politiko kabinete apsilankydavo ir tuzinas damų pagal iškvietimą. Kai 1922 m. Mussolini tapo valstybės lyderiu, profesionalių nebereikėjo - keli padėjėjai rūšiuodavo gerbėjų laiškus ir atrinkdavo tinkamiausias kandidates. Sakoma, kad toks susitikimas niekada neapsiribodavo viena viešnia. Tačiau pats aktas retai kada trukdavo ilgiau nei penkių minučių ir partnerės malonumas būdavo tik jos pačios rūpestis.

Jam patiko priklausomos, žemesnės socialinės padėties ir kilmės moterys. Mussolini prisipažino nepajutęs nė menkiausio kūniško impulso, kai Belgijos princesė Marie Jose pamėgino jį sugundyti ir atvirame baseine nusimetė suknelę, po kuria buvo tik labai minimalistinis bikinis. Visai kas kita - bevardė nekalta mergina, kurią gali sučiupti už plaukų, blokšti į kampą ir paimti, - jis pats apie tai rašė laiške. „Ji pakilo nuo grindų apsiverkusi, pažeminta ir verkdama keikė mane.“

Clara Petacci: paskutinė meilė ir bendras likimas

Mussolini meilužė Clara Petacci daugiau nei trečdalį paskutinių savo gyvenimo metų - iki paskutinės akimirkos - praleido su juo. Kitaip nei Clementine Churchill, kuri gyveno ilgą ir garbingą gyvenimą Londone, Clara Petacci likimas buvo tragiškas. Juos sušaudė kartu, jų abiejų kūnai buvo pakabinti už kojų Milano Loreto aikštėje, o praeiviai replikavo, kad Claros gražios kojos... Sakoma, jog Claretta buvo be apatinių ir gailestinga pagyvenusi moteris iš minios virvele surišo jos sijoną tarp kojų - kad taip apsaugotų orumo likučius. Žuvusiajai neseniai buvo sukakę trisdešimt treji.

Tai galėjo būti itališko filmo kadras. Laikas - 1932 m. balandžio 24-oji. Dekoracijos - ką tik nutiestas kelias iš Romos į pajūrį: juo skrieja du automobiliai - Vatikanui priklausantis „Lancia“ ir raudonas „Alfa Romeo“. Pirmuoju važiuoja Petacci šeimos damos: dvidešimtmetė Clara, švelniai vadinama Claretta, jos sesuo Miriam, jų mama Giuseppina bei Riccardo Federici - Claros sužadėtinis. Antrąjį vairuoja Italijos ministras pirmininkas Benito Mussolini. Prie Ostijos judri „Alfa Romeo“ aplenkia Petacci limuziną, Clara pamojuoja vyriškiui prie vairo - garsųjį vairuotoją ir jo automobilį pažįsta visa Roma. Abi mašinos sustoja ir jaunoji panelė, turtingos ir įtakingos Romos šeimos atžala, gauna progą prisistatyti savo aistros objektui. Šitas susitikimas ir aistringas po jo prasidėjęs romanas aprašytas ir pačios Claros dienoraštyje, ir jos biografijose. Jaunutės panelės ir brandaus politiko meilės istorija įkvėpė bent šešis filmus, kelis teatro spektaklius ir net miuziklą.

Benas - kaip jį praminė Claretta - jos stabas nuo paauglystės laikų. 1926 m. pamišusi airių aristokratė Violet Gibson dukart šovė į fašistų lyderį. Kulka teužkliudė nosį, tačiau keturiolikmetę Clarą pasikėsinimas paskatino atverti širdį. Ji verste užvertė jį emocingais laiškais, kuriuose tikino, kad savo rankomis būtų uždusinusi žudikę, ir pasakojo, kaip svajoja padėti galvą jam ant krūtinės ir klausytis, kaip plaka didi širdis. O susitikimas prie Ostijos padėjo jai įgyvendinti svajones.

Niekas nepasikeitė net kai 1934 m. Benito reikalavimu Claretta ištekėjo už Riccardo (beje, jis irgi gerokai pergyveno savo tragiško likimo žmoną). Paaiškėjo, kad vakarykštė nekaltoji - aistringa būtybė, mokanti deramai atsakyti į laukinę meilužio aistrą. Kartą Benito perkando jai petį - liko gilios žymės, kitą sykį dantimis perplėšė ausį... „Aš nebegaliu valdytis. Noriu išplakti tave, noriu, kad tau skaudėtų, noriu būti žiaurus tau. Kodėl mano meilė tokia neatskiriama nuo žiaurumo, kodėl taip trokštu laužyti ir žeisti? Aš - laukinis gyvulys“, - rašė Mussolini meilužei. „Mano didžioji, didžioji meile, tu buvai nuostabus šį vakarą. Agresyvus kaip liūtas, negailestingas ir valdingas“, - tai citata iš Claros laiško. Ji rašė mylimajam kaip pamišusi - vien 1938 m. ji parašė daugybę laiškų.

Kai 1943 m. vasarą fašistų režimas Italijoje žlugo, Clara net buvo keliems mėnesiams areštuota. Paskui kartu su Mussolini ir visa šeima skubiai pasitraukė iš Romos į Šiaurės Italiją, okupuotą vokiečių armijos.

Simboliška, kad tiksliai žinoma ne tik pirmojo Petacci ir Mussolini susitikimo, bet ir jų paskutinio pasimatymo data. 1945 m. balandžio 27-ąją nuverstasis diktatorius su meiluže ir dar keliais vyriausybės nariais mėgino pasitraukti iš Italijos į neutralią Šveicariją. Koloną sustabdžiusi partizanų brigada sutiko praleisti vokiečius, bet pareikalavo išduoti italus... Mussolini perrengė vokiečių uniforma, jis su Clara persėdo į skirtingus automobilius, tačiau italų kovojai atpažino buvusį valstybės vadovą, be kita ko, gabenantį lagaminą grynųjų pinigų. Pamačiusi, kad mylimasis areštuotas, persigandusi, bet ryžtinga Clara prisidėjo prie jo. Petacci šeima jau anksčiau buvo išskridusi į Barseloną, tik Clara kategoriškai atsisakė gelbėtis be mylimojo.

Meilužiai buvo nuvežti į Mezzegra kaimelį - visa operacija buvo itin įslaptinta, nes sąjungininkai reikalavo perduoti Mussolini jiems. Clara apkabino mylimąjį ir pareiškė, kad jis neturi mirti. Balandžio 28-ąją Benito Mussolini buvo pastatytas prie sienos. Šalia atsistojo Clara, nors jai jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Pagal oficialią versiją, kurią savo memuaruose išdėstė pulkininkas Walteris Audisio, jis pasiūlė moteriai atsitraukti. Tačiau ta apkabino mylimąjį ir pareiškė, kad jis neturi mirti. Pirma mirtina kulka teko jai. Antroji tik sužeidė Mussolini ir egzekutoriui teko iš naujo užtaisyti ginklą ir baigti savo darbą. Paskui buvo sušaudyti dar šeši Mussolini vyriausybės pareigūnai, o buvusio ministro pirmininko kūnas dar ir išniekintas, ir sužalotas.

Kelionė, prasidėjusi prieš trylika metų Romoje ištaigingais automobiliais, baigėsi prastame sunkvežimyje, kuriuo sušaudytųjų kūnai buvo atgabenti į Milaną ir barbariškai pasmerkti paniekai. Tik po poros dienų palaikai buvo palaidoti Cimitero Maggiore. Tačiau net didžiausių Milano kapinių varguolių sklypas netapo jų amžinojo poilsio vieta - politiko kūnas buvo ekshumuotas ir dešimt metų nepalaidotas dėl politinių priežasčių. Galiausiai jis rado ramybę šeimos kriptoje nedideliame Predapijaus mieste. Clara, Milane buvusi palaidota išgalvotu Ritos Colfosco vardu, vėliau buvo perlaidota.

Benito Musolinio vaikų apžvalga

tags: #benito #mussolini #vaikai

• Ankstyvoji reabilitacija: kodėl ji svarbi?
• Krikštatėvio vaidmuo ir šeimos ryšiai
• Išsami informacija apie Pandelio skyrių
• Sužinokite, kokia savaitės diena gimėte
• Vaikų draugystės įgūdžių lavinimas