Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė. Pažvelkime į šiuos ankstyvuosius etapus detaliau.
Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos, skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos. Maždaug ciklo viduryje įvyksta ovuliacija. Jos metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos. Kai kurios moterys ovuliacijos metu gali jausti nestiprų, trumpalaikį skausmą pilvo apačioje. Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių.

Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis. Vaisingasis langas, trunkantis apie 6 dienas, yra periodas, kai didžiausia tikimybė pastoti. Jei sueitis įvyksta likus kelioms dienoms iki ovuliacijos, spermatozoidai gali „palaukti“ kiaušinėlio ir jį apvaisinti, kai šis pasirodys. Praėjus maždaug parai po ovuliacijos, neapvaisintas kiaušinėlis žūsta. Be to, pakitus hormonų pusiausvyrai, pasikeičia gimdos kaklelio gleivės, todėl spermatozoidams tampa daug sunkiau patekti į gimdą, ir tikimybė pastoti smarkiai sumažėja.
Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis. Taip yra todėl, kad spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų (kartais net iki 7, nors tai rečiau).
Spermatozoidų judrumas ir kokybė yra gyvybiškai svarbūs sėkmingam apvaisinimui. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas, tačiau prasta spermos kokybė, pavyzdžiui, sutrikęs spermos judėjimas, gali būti nevaisingumo priežastis. Prireikus gali būti atliekami išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. „Swim up“ metodas leidžia atrinkti pačius judriausius ir geriausius spermatozoidus apvaisinimui.
Keli šimtai atkakliausių spermatozoidų apsupa kiaušinėlį, tačiau tik vienam pavyksta prasiskverbti pro jo apvalkalus ir jį apvaisinti. Genetinė informacija: Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas. Jose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos. Spermatozoidas taip pat nulemia būsimo vaiko lytį - jei jis turi Y chromosomą, gims berniukas, jei X - mergaitė.

Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje. Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis.
Po apvaisinimo zigota pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos ir tuo pačiu metu ima sparčiai dalintis. Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų. Vėliau ląstelės dalijasi vis greičiau, maždaug kas 12-15 valandų.

Praėjus maždaug 3-4 dienoms po apvaisinimo, susidaro ląstelių kamuolėlis, sudarytas iš keliolikos ar keliasdešimties ląstelių, vadinamas morule (išvaizda primena avietę). Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta). Blastocistą sudaro jau apie 100-250 ląstelių.
Implantacija: Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Implantacijos metu kai kurios moterys gali pastebėti nežymų kraujavimą ar patepliojimą, kurį kartais galima supainioti su prasidedančiomis mėnesinėmis.
tags: #spermos #keliavimas #kiausintakiu