Hemolizinė naujagimių gelta: priežastys, mechanizmai ir gydymas
Gelta yra dažna būklė, su kuria susiduria daugelis naujagimių per pirmąsias gyvenimo dienas. Tai simptomas, o ne atskira liga, ir paprastai pasireiškia, kai oda ir akys tampa gelsvos dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Gelta - tai odos ir akių geltonumas, atsirandantis dėl bilirubino, natūralaus organizmo atliekų produkto, kaupimosi kraujyje.
Bilirubinas susidaro, kai organizmas naikina senas raudonąsias kraujo ląsteles. Paprastai bilirubinas išsiskiria per kepenis ir iš organizmo pašalinamas su tulžimi. Naujagimiams kepenys dar nėra visiškai išvystytos, todėl jų gebėjimas apdoroti ir pašalinti bilirubiną gali būti nepakankamas. Beveik kas antras naujagimis trečią parą po gimimo pagelsta, ir tai yra vadinama fiziologine naujagimių gelta, kurios gydyti dažniausiai nereikia.
Tačiau kartais vaikutis gali susirgti daug rimtesne geltos forma. Jei geltonumas yra labai ryškus arba ilgai neišnyksta, tai gali rodyti sveikatos problemas, tokias kaip kraujo grupės nesuderinamumas. Ypač jei vaikutis pagelto 1-2 gyvenimo dieną, beveik visada ta gelta bus patologinė.
Kas yra hemolizinė naujagimių gelta?
Viena dažnesnių patologinės geltos formų yra vadinamoji hemolizinė gelta, kuri gali kilti dėl nesutampančio mamos ir vaikelio Rh faktoriaus ar kraujo grupės. Vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga (VNHL) yra imunologinė būklė, kuri atsiranda, kai motinos organizmas gamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Ši liga tiesiogiai susijusi su kraujotakos sistema ir imunine sistema, sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimą, kas gali paveikti kepenis, blužnį ir kaulų čiulpus.
Hemolizinės geltos priežastys ir mechanizmai
Pagrindinė VNHL priežastis yra imunologinė reakcija, kai motinos imuninė sistema atpažįsta vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius kaip svetimus. Tai dažniausiai nutinka, kai motinos ir vaisiaus kraujo grupės nesutampa, ypač esant Rh faktoriui, kuris pasižymi D frakcija. Kiti veiksniai, galintys sukelti ligą, yra ABO nesuderinamumas ir tam tikros infekcijos, kurios gali paveikti vaisiaus kraujotaką.
Rh konfliktas įvyksta, kai mamos Rh yra neigiamas (-), o vaisiaus Rh yra teigiamas (+), ir kai į mamos kraują per placentą patenka vaisiaus eritrocitų (eritrocitai su D frakcija). Tokiu atveju motinos imuninę sistemą įvyksta sensibilizacija. Po gimdymo, persileidimo, nėštumo nutraukimo, negimdinių nėštumų ar bet kokių nėštumo metu daromų operacijų, kai vaisius buvo Rh teigiamas, motinos imuninė sistema sureaguoja ir ima gaminti antikūnus. Šie antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują, sąveikauja su vaisiaus eritrocitais ir sukelia jų irimą.
Nors Rh faktoriaus nesuderinamumas yra dažniausia hemolizinės ligos priežastis, vaikelis gali susirgti hemolizine gelta ir tada, kai tėvų Rh sutampa, bet skiriasi kokie nors kiti kraujo antigenai. Šiuo metu žinoma apie 400 antigenų, kurių net 40 gali sukelti konfliktines situacijas.
Simptomai ir komplikacijos
Hemolizinė liga gali pasireikšti dar vaikui esant mamos įsčiose. Jei įvyksta Rh konfliktas, motinos kraujo antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraują ir pradeda jį ardyti. Irstant vaisiaus eritrocitams, vaikelis negauna reikiamo kiekio deguonies, prasideda naujagimio mažakraujystė. Vaisius stengiasi išlikti, jo kraujodaros židiniai išmeta vis naujų ir naujų nesubrendusių eritrocitų.
Dėl deguonies stokos ir mažakraujystės atsiranda kitos problemos: didėja kepenys, blužnis, atsiranda skysčio pilvo ertmėje, širdies plėvėje, patinsta poodinė ląsteliena, paburksta smegenys. Ši situacija vaisiaus organizme, kuri negydoma gali baigtis mirtimi, pasireiškianti kaip vandenė, kai naujagimių pilvas būna didelis dėl prisikaupusio vandens. Atsipalaidavęs pigmentas bilirubinas gali nudažyti vandenis ir virkštelę.
Po gimimo pagrindiniai VNHL simptomai apima geltą, kuri gali pasireikšti per pirmąsias gyvenimo dienas (dažnai per pirmąsias 24-48 valandas), anemiją, kuri gali sukelti nuovargį ir silpnumą, bei patinusius kepenis ir blužnį. Svarbu atkreipti dėmesį į geltonos spalvos odos ir akių baltymų (sklerų) pokyčius, kūdikio mieguistumą, sunkumus maitintis arba nepakankamą svorio priaugimą.
Pilvo pūtimas ar rimta liga? Gydytoja paaiškino, kada sunerimti | Sveikatingumo kelionė
Jei bilirubino koncentracija kraujyje labai didelė, jis gali pažeisti vaikučio smegenis (sukelti kernikterą), sukelti traukulius, ir gali ištikti koma. Tokios rimtos komplikacijos taip pat gali išryškėti ir vėlesniame amžiuje, paveikdamos kvėpavimą ir širdies veiklą. Hemolizinės geltos eiga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki.
Diagnostika
VNHL diagnostika apima kraujo tyrimus, kurie nustato motinos antikūnų buvimą, taip pat vaisiaus kraujo grupės nustatymą. Jei moters Rh (-), o vyro Rh (+), nėštumo metu ši moteris turėtų būti ypatingai prižiūrima, nuolat stebimas jos kraujas, o antikūnai pradedami sekti nuo 16-os nėštumo savaitės.
Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas, gali būti naudojami siekiant įvertinti vaisiaus būklę ir organų dydį, ypač kepenų ir blužnies. Po gimimo naujagimiui atliekamas kraujo tyrimas (kraujas iš venos kraujo grupei ir rezus faktoriui nustatyti), bilirubino kiekis kraujyje, kraujo grupė, Rh faktorius, bendras ir biocheminis kraujo tyrimas. Šie tyrimai dažnai atliekami per pirmąsias valandas po gimimo.
AB0 Hemolizinės ligos diagnostikos kriterijai
| Kriterijus | Reikšmė |
|---|---|
| AB0 nesutapimas | Yra |
| Gelta per pirmas 48 val. | Viršija fototerapijos ribą pagal amžių ir nėštumo laiką |
| Hb kiekis kraujyje | < 140 g/l |
| Ht rodmenys | < 45 proc. |
Prevencija
Rh faktoriaus sukeliamos hemolizinės ligos prevencija yra itin svarbi. Jei kraujyje nėštumo metu antikūnų nerandama, tai 28-ąją nėštumo savaitę moteriai turi būti į raumenis suleidžiama Anti Rh imunoglobulino (paprastai 300 μg). Jis toliau apsaugos moters organizmą nuo galimo įsijautrinimo, blokuodamas antikūnų gamybą. Profilaktinė Rh imunoglobulino injekcija po gimdymo siekiama užkirsti kelią tolimesniems vaisiaus hemolizės atvejams.
Jei moteris pagimdo vaikutį, kurio Rh (-), vadinasi, Rh konflikto nebuvo, vaikelis tikrai nesusirgs hemolizine gelta ir daryti nieko nereikia. Tačiau jei vaikutis gimė Rh (+), mamai per 72 valandas po gimdymo reikia dar kartą suleisti Anti Rh imunoglobulino. Šio preparato moteriai reikia suleisti ir po persileidimų, nėštumo nutraukimų, negimdinių nėštumų, bet kokių nėštumo metu daromų operacijų, ankstyvų atsiurbimų.
Gydymas
VNHL gydymas apima kelias strategijas, skirtas sumažinti bilirubino lygį ir anemiją. Pats dažniausias ir veiksmingiausias gydymas yra fototerapija. Geriausiai bilirubiną veikia mėlyna šviesa. Fototerapija apima kūdikio šviesą gydančių lempų (specialių mėlynos šviesos lempų) naudojimą, kurios padeda suskaidyti bilirubiną odoje ir leidžia jį lengviau pašalinti iš organizmo.
Fototerapijos lempų yra įvairių. Vienos į vaikutį šviečia iš viršaus, kitos - iš apačios (vaikas guli „šviečiančioje“ lovytėje). Yra specialių šildomų stalų, tinkamų slaugyti ir taikyti fototerapiją patiems mažiausiems ir silpniausiems naujagimiams. Jei šviesa sklinda iš viršaus, naujagimiams uždedami medžiaginiai akinukai, kad apsaugotų akis.
Kartais fototerapijos nepakanka, ir tenka vaikui perpilti kraują. Kraujo perpylimas yra retas, tačiau labai efektyvus gydymo metodas, taikomas, kai bilirubino lygiai yra pavojingai aukšti, o fototerapija nepadeda. Tai dažniausiai naudojama sunkios patologinės geltos atvejais ir vadinama pakeičiamuoju kraujo perpylimu. Pakeičiamasis kraujo perpylimas gali būti paprastas voleminis (2 CKT) arba izovoleminis (2 CKT arba 1 CKT), atliekamas per bambos veną supilant ir per bambos arteriją ištraukiant kraujo.
Kai nesutampa Rh, motinos kraujo grupė 0, o naujagimio A arba B, lašinama 0 kraujo grupės RhD neigiamą eritrocitų masė. Be to, esant indikacijoms, koreguojama anemija, ir gali būti sulašinama į veną imunoglobulino (500 mg/kg kūno svorio per 4 valandas), dozę galima pakartoti po 12-24 valandų. Maisto kiekio ir žindymo skatinimas taip pat yra svarbus, ypač jei gelta sukelia nepakankamą maitinimą arba žindymo sunkumus, užtikrinant, kad kūdikis gautų pakankamai pieno.
Motinos pieno gelta
Žindomiems krūtimi naujagimiams ir kūdikiams gelta gali užsitęsti dėl tam tikrų medžiagų, esančių motinos piene, arba dėl nepakankamo pieno kiekio. Ši gelta gali pasireikšti pirmosios savaitės metu, jei kūdikis gauna per mažai pieno (bilirubino šalinimui būtini skysčiai) arba apie 2-3 savaitę, kai, manoma, kūdikiui pradėjus daugiau valgyti, motinos piene esančios medžiagos paveikia bilirubino skaidymą kepenyse. Tai lemia bilirubino koncentracijos padidėjimą ir vadinamąją motinos pieno geltą.
Ji pasireiškia tik maždaug 3% kūdikių. Įprastai motinos pieno geltos simptomai yra neryškūs (kūdikis tik truputį gelsvas), ji nėra gydoma ir praeina savaime per keletą mėnesių. Žindymo gelta taip pat gali išsivystyti dėl žindymo problemų, ypač jei kūdikis negauna pakankamai pieno pirmosiomis dienomis. Tai gali sukelti dehidrataciją arba nepakankamą maistinių medžiagų įsisavinimą, dėl ko bilirubinas negali būti tinkamai apdorotas.
tags: #hemolizine #naujagimiu #gelta
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
