Spanguolės yra daugiamečiai, visžaliai, žemaūgiai augalai, auginami dėl savo vertingų uogų. Nors tradiciškai esame pratę spanguoliauti miškuose, auginamos sodinės spanguolių veislės leidžia užsiauginti šių vitaminais turtingų uogų tiesiog savo sode ar darže. Spanguolyno įveisimas nereikalauja didelių investicijų, tačiau suteikia daug naudos: patogumą, gausų derlių ir galimybę visus metus mėgautis šviežiomis, sveikomis uogomis.
Spanguolės natūraliai auga rūgščiose, drėgnose, bet gerai vėdinamose durpingose dirvose. Jų auginimui tinkamiausia vieta - atvira, saulėta, apsaugota nuo stiprių vėjų. Pavėsyje augdamos spanguolės derės labai skurdžiai.
Lietuvoje auginamos dvi pagrindinės spanguolių rūšys: paprastoji ir stambiauogė. Pastaroji, kilusi iš Šiaurės Amerikos, yra labiau tinkama kultūriniam auginimui dėl didesnių uogų ir geresnio derlingumo.

Spanguolynui tinkamiausia vieta - saulėta, apsaugota nuo vėjo. Sodinukams paruošiama maždaug 40-50 cm gylio ir pločio duobė. Ji užpildoma aukštapelkių arba tarpinio tipo rūgščiomis durpėmis (pH 3,2-6). Jei durpių nėra pakankamai, jas galima maišyti su rūgščiu smėliu. Svarbu, kad dirvožemis būtų laidus orui ir vandeniui. Prieš sodinimą durpių paviršius užberiamas 3-5 cm storio vidutinio rupumo smėlio sluoksniu.
Jei darže vyrauja smėlingas dirvožemis, kurį greitai išplauna vanduo, lysvės dugną prieš užpilant durpėmis verta iškloti polietileno plėvele su skylėmis, kad sulaikytų drėgmę. Tačiau svarbu nepamiršti, kad per didelė drėgmė taip pat kenkia spanguolėms.
Spanguoles galima auginti ir specialiuose induose, pavyzdžiui, į žemę įleistuose gelžbetoniniuose rentiniuose, nebenaudojamose statinėse ar didesniuose vazonuose, kurie žiemą prikasami į lysves.
Spanguolės dauginamos gyvašakėmis (ūgliais). Jas galima ruošti prieš pat sodinimą arba laikyti vėsiai drėgnose samanose apie dvi savaites. Gyvašakės geriausiai įsišaknija, jei paruošiamos pumpurų sprogimo ar ūglių augimo pradžios fazėse, t. y. gegužės pirmoje pusėje. Nukerpami ar nupjaunami 9-15 cm ilgio vienmečiai ūgliai. Geriau prigyja ir auga gyvašakės, parengtos iš pamatinės ūglio dalies.
Gyvašakės sodinamos į paruoštą ir gausiai palaistytą žemę gegužės antroje pusėje, kai dirvos temperatūra 15-20 cm gylyje siekia 10-15 °C. Sodinamos eilėmis arba kvadratais kas 20-30 cm. Į lizdą sodinamos 2-3 gyvašakės, paliekant ne daugiau kaip 2-3 cm viršutinės dalies virš dirvos. Pasodintos gyvašakės gausiai palaistomos.

VDU Kauno botanikos sode ištirta virš 40 amerikietiškų veislių, atrinktos tinkamiausios Lietuvos klimatui. Dažnai turguose parduodami sodinukai iš Lenkijos ar užauginti sodininkų mėgėjų, kurių kokybė ir veislių autentiškumas nėra patikrinti. Todėl didelėms plantacijoms sodinamoji medžiaga turi būti parinkta konsultuojantis su specialistais.
Sausu ir karštu oru spanguoles reikia laistyti kasdien, bet ne per gausiai. Svarbu palaikyti nuolatinę, bet ne per didelę drėgmę dirvožemyje. Jei auginama durpėse, suspaudus saujoje, pro pirštus neturi sunktis vanduo, tačiau durpės neturi ir perdžiūti.
Spanguolių tręšimas skiriasi nuo daugelio kitų augalų. Jos neturi šakniaplaukių, o visas augalas sudaro mikorizę su grybu. Gausiai laistant, maisto medžiagos išplaunamos už šaknų zonos. Trūkstant azoto, silpniau auga ūgliai, lapai būna šviesiai žali ar gelsvi. Geriausiai tinka amoninės azoto trąšos, ypač amonio sulfatas (3 g/m² veikliųjų medžiagų). Trūkstant fosforo, lapai raudonuoja, o trūkstant kalio, ūgliai ir lapai nustoja augti, ant lapų atsiranda bronziškai raudonų dėmių. Trūkstant kalcio, jaunų ūglių lapuose atsiranda rausvų dėmių, vėliau parausta visas augalas. Trūkstant magnio, senų lapų pagrinduose atsiranda raudonų dėmių. Geležies trūkumas pasireiškia chloroze (gelsvai žalių dėmių atsiradimu), sustoja ūglių augimas. Iš mikroelementų svarbiausi manganas ir cinkas.
Pirmųjų dvejų metų augalus reikia pridengti eglišakėmis. Po 2-3 metų kereliai pradeda žydėti ir vesti vaisius. Jei augalai nenukentėtų nuo šalčio, spanguolės dera gausiai ir kasmet. Iš 1 m² paprastųjų spanguolių surenkama apie 0,5 kg, stambiauogių - 1 kg ir daugiau uogų.
Spanguolynas maždaug kas 2-4 metus apipilamas 3-4 cm smėlio sluoksniu. Tai skatina stiebų įsišaknijimą, palaidoja negyvas augalų dalis, mažina ligų ir kenkėjų pavojų bei padeda išlaikyti pastovų drėgmės lygį. Geriausia smėlį barstyti žiemą ant įšalusio spanguolyno.
Kol spanguolynas nesuželia į tankų kilimą, šliaužiančių stiebų karpyti nereikia, išskyrus tuos, kurie driekiasi už numatytų ribų. Genėjimas būtinas norint, kad uogynas kasmet gausiai derėtų. Anksti pavasarį galima pašalinti nudžiūvusias ar pažeistas šakeles, taip pat pakirpti galiukus, kad susiformuotų daugiau žiedelių.

Spanguolės yra atsparios šalčiui. Po pirmųjų šalnų lapai parausta - tai normalus pasiruošimas žiemai. Esant didesniems šalčiams ir trūkstant sniego dangos, augalus reikėtų pridengti eglišakėmis ar kitomis medžiagomis. Pavasarį dengiamąją medžiagą reikia nuimti palaipsniui, geriausia apniukusiomis dienomis.
Spanguolynas pradeda derėti trečiais metais po pasodinimo. VDU Kauno botanikos sode skirtingų veislių produktyvumas svyruoja nuo 0,5 iki 3 kg/m². Auginant plantacijose, derlius paprastai svyruoja nuo 10 iki 20 t/ha. Įrengtas spanguolynas yra ilgaamžis ir gali derėti 80-90 metų. Uogos prinoksta rugsėjo mėnesį ir renkamos iki pirmųjų šalnų. Prinokusios uogos - ryškiai raudonos, o jų sėklos - rudos.

Pagrindinė apsaugos priemonė nuo ligų yra sveikų sodmenų parinkimas. Dažnai ligas sukelia perteklinis tręšimas ir laistymas. Pagrindinės ligos yra moniliozė, pūslialigė ir fuzariozė. Kovojama purškiant fungicidais ir šalinant pažeistas augalo dalis.
Dažniausi kenkėjai - amarais, baltasparniai, tripsai. Kovojama ekologiškomis priemonėmis (muilo tirpalu, česnakų nuoviru) arba insekticidais.
Spanguolės - vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jose aptinkama net 25 vitaminai ir mineralinės medžiagos, tarp jų kalis, fosforas, geležis, magnis, manganas, jodas, cinkas, varis. Spanguolės pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis ir tonizuojančiomis savybėmis. Jos palankiai veikia virškinamąjį traktą, stiprina kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą ir netgi lėtina vėžinių ląstelių augimą.
Vis dėlto, spanguolių vartoti nepatartina sergant opalige, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, vartojant kraują skystinančius vaistus, sergantiems inkstų akmenlige, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat mažiems vaikams.
tags: #spanguoliu #auginimas #darze