Spalinių gydymas ir prevencija vaikams

Enterobiozė - tai parazitinė liga, kurią sukelia kirmėlės Enterobius vermicularis, dažnai vadinamos spalinėmis. Spalinukės yra smulkūs žarnyno parazitai (kirminai), sukeliantys enterobiozę - dažniausiai pasitaikančią kirmėlinę infekciją tarp vaikų, bet ja gali sirgti ir suaugusieji. Šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai (5-10 metų amžiaus), tačiau kartais ja gali susirgti ir suaugusieji. Nors liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti nemalonių simptomų, diskomfortą ir lengvai plisti šeimos ar vaikų kolektyvuose.

Kas yra spalinės?

Spalinės kirmėlės yra baltos, smulkios, pasiekiančios iki 1,3 cm ilgio. Tai smulkūs balti siūliško pavidalo kirminai, gyvenantys žmogaus storajame žarnyne. Pagrindinė jų gyvenimo vieta yra plonoji ir storosios žarnos.

Užsikrėtimo keliai ir rizikos veiksniai

Spalinių kiaušinėliai patenka į burną ir virškinamąjį traktą. Užsikrėsti enterobioze galima, kai spalinių kiaušiniai patenka į virškinamąjį traktą, paprastai nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų. Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais: su užterštu maistu ar vandeniu, pavyzdžiui, suvalgius nenuplautų vaisių, daržovių ar valgant užterštą mėsą ir žuvį, kuri yra nepakankamai termiškai apdorota, taip pat nesilaikant rankų higienos.

Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį - gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną. Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai (autoinvazija), todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.

Vienintelis šios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis enterobioze žmogus. Jei šeimoje yra asmuo, užsikrėtęs spalinėmis, rizika užsikrėsti didėja ir kitiems šeimos nariams, nes kiaušinėliai gali lengvai persiduoti naudojantis bendrais daiktais - patalyne, rankšluosčiais, indais ir panašiai. Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir kitur. Vaikas, lankantis vaikų ugdymo įstaigą, ant savo drabužėlių, rankų spalinių kiaušinėlių gali nunešti į darželį ar mokyklą. Sergantis vaikas užkrėsti kitus gali tol, kol jo organizme parazituoja spalinės.

Spalinių gyvavimo ciklas ir plitimas

Apvaliosios kirmėlės - spalinės - yra sąlyčio helmintai. Dvilikapirštėje žarnoje lervos atsipalaiduoja iš kiaušinio apvalkalo ir po 1-2 mėnesių apatinėje plonosios ir viršutinėje storosios žarnų dalyse iš jų išsivysto subrendę patinėliai, kurie, prisitvirtinę žarnos gleivinės, gyvena 2-3 mėnesius. Apvaisintų patelių gimdoje subręsta 5-17 tūkstančių kiaušinių ir, kai jos nesugeba fiksuotis prie žarnos gleivinės, dėl peristaltikos šliaužia žemyn.

Patelės, dažniausiai naktį, iššliaužia iš išangės ir ant odos sudeda tūkstančius kiaušinėlių, sukeldamos stiprų niežėjimą. Dalis jų pasišalina tuštinantis, o kitos, atsipalaidavus sfinkteriui (dažniausiai miegant), išlenda pro išeinamąją angą ir tarp odos ir gleivinės padėjusios keletą tūkstančių kiaušinių žūsta. Iš kiaušinių išangės srities raukšlėse per 4-6 valandas susiformuoja lervos.

Palankiomis sąlygomis - drėgnas oras ir neaukšta temperatūra - kiaušiniai gali išlikti gyvybingi net iki 30 dienų. Subrendę kiaušinėliai, esant optimaliai temperatūrai (36°C) per 4-6 valandas subręsta ir tampa užkrečiami. Jie yra bespalviai, persišviečiantys, su dvigubu apvalkalėliu, matomi tik per mikroskopą. Kiaušinėliai jautrūs išdžiūvimui, aukštai temperatūrai bei tiesioginiams saulės spinduliams.

Simptomai

Negausi helmintų invazija gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau, kai spalinės dauginasi, pasireiškia įvairūs simptomai:

• Pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo liga gali pasireikšti pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, padažnėjusiu tuštinimusi ir pykinimu.
• Praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės ir lytinių organų niežulys. Tai yra ryškiausias enterobiozės simptomas.
• Kadangi labiausiai niežulys kankina naktį, ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas.
• Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas.
• Gali būti nemiga, bendras padidėjęs jautrumas.
• Kartais pasireiškia šleikštulys, vėmimas.
• Kartais naktimis griežiama dantimis.
• Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą.
• Niežulys trunka 1-3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2-3 savaičių dažnai pasikartoja. Toks periodiškumas susijęs su pakartotiniu užsikrėtimu. Kai spalinėmis užsikrečiama pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis.
• Būdingas meteorizmas, tenezmai.
• Mergaitėms gali būti vulvovaginito simptomų.
• Tarp simptomų rikiuojasi ir alerginės reakcijos, bėrimai, įvairių kūno vietų niežėjimas - spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį.

Štai pagrindinių spalinių simptomų santrauka:

Komplikacijos

Nors spalinės retai sukelia pavojingas gyvybei komplikacijas, tačiau ignoruojant gydymą, gali kilti įvairių problemų. Paprastai enterobiozė nesukelia rimtų komplikacijų, tačiau gali atsirasti:

• Uždegimai: Intensyvus niežėjimas skatina kasymąsi, dėl ko gali išsivystyti bakteriniai odos ir lytinių organų uždegimai. Kasant niežtinčią odą, ji dažnai pažeidžiama, todėl gali prasidėti bakteriniai odos ir išorinių lytinių organų uždegimai.
• Apendicitas: Spalinės susikaupusios aklosios žarnos ataugoje, gali sukelti apendicitą.
• Genitalijų ir šlapimtakių problemos: Jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus. Mergaitėms tai gali pasireikšti kaip vulvovaginitas. Spalinės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis.
• Alerginės reakcijos: Gyvendamos žarnyne spalinės išskiria savo apykaitos produktų, vystosi alerginės reakcijos, kurios pasireiškia įvairiais odos bėrimais, pavyzdžiui, dilgėline, niežtinčia ne tik tarpvietę, bet ir visą kūną.
• Mažakraujystė ir vystymosi sutrikimai: Ilgai sergantiems šia helmintoze vaikams vystosi anemija (mažakraujystė), sutrinka jų augimas, fizinis ir protinis vystymasis. Parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują.
• Imuniteto slopinimas: Kirmėlės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikas tampa neatsparus ir kitoms infekcinėms ligoms, sulėtėja imuniteto susidarymas, paskiepijus nuo kitų ligų.
• Miego ir psichologinės problemos: Jei vaikas yra neramus, neišsimiega, gali kilti ir psichologinių problemų, susikaupimas bei darbas darželyje ar mokykloje kenčia. Vaikai tampa irzlesni, nervingesni, prastėja jų atmintis.

Diagnostika

Ligonį tirti dėl enterobiozės reikia, pastebėjus neaiškios kilmės alergiją, sutrikus žarnyno veiklai, niežtint išangės sritį. Spalinių invaziją galima nustatyti tik tada, kai jos ima šalintis iš žarnyno. Jų galima pamatyti tuštinantis, aptikti perianalinėse raukšlėse, baltiniuose. Tokiais atvejais jokio laboratorinio patvirtinimo nereikia.

Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndos, po to žiūrima pro mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų, geriausiai iš ryto prieš tuštinimąsi. Tyrimą geriausia atlikti neapsiplovus, ryte prieš tuštinimąsi, nes kiaušinėlius galima nuplauti. Norint padidinti tyrimo jautrumą, geriausia jį atlikti tris rytus iš eilės. Po nagais taip pat galima rasti spalinių kiaušinėlių.

Visgi, įprastai kirmėles galima pastebėti ir vizualiai - apžiūrint išangę, ant lovos, kelnaičių ar išmatų, kur kartais matomi judrūs kirminai, taip pat galima pamatyti ir išmatose pasišalinusį kirminą.

Gydymas

Kad ligonis nebūtų ilgalaikis infekcijos šaltinis, jį būtina gydyti. Enterobiozė gydoma vaistais nuo kirmėlių - antihelmintikais. Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies.

Galima rinktis vieną iš šių medikamentų:

• Mebendazolio vienkartinė 100 mg dozė, ją pakartojant po 14 dienų ir 1 mėnesio po gydymo.
• Arba pirantelio vienkartinė dozė 10mg/kg, ją pakartojant po 14 ir 28 dienų.

Dažnai užtenka vienos vaisto dozės, tačiau po dviejų savaičių rekomenduojama antra dozė, siekiant užtikrinti, kad visi parazitai ir kiaušiniai būtų sunaikinti. Gydantis labai svarbu po 2-3 savaičių pakartoti vaistus, nes taip bus sunaikintos naujai iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės, kurių vaistas nesunaikino per pirmą kursą.

Pirantelio negalima duoti vaikams iki 2 metų, nors išskirtiniais atvejais gydytojas gali padaryti išimtį pakoregavęs dozę. Kirmėlių profilaktikai užtenka vienkartinio vartojimo - mebendazolio atveju kartais skiriamas ir 3 dienų kursas.

Jeigu enterobioze susirgo vienas kuris nors šeimos narys, rekomenduojama išsitirti bei gydytis ir kitiems šeimos nariams, nes dažniausiai enterobioze užsikrečia ir kiti šeimos nariai. Jei vaikas darželyje turi spalinių, kiti vaikai taip pat turėtų būti gydomi profilaktiškai. Asmenys, gydyti nuo enterobiozės, vėl tiriami praėjus dviem savaitėms ir mėnesiui - norint nustatyti, ar jie neužsikrėtė šia helmintoze pakartotinai.

Profilaktika ir prevencija

Siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo spalinėmis, labai svarbu laikytis griežtos higienos.

Asmeninė higiena

• Plauti rankas pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes, prieš valgį ar maisto gaminimą.
• Trumpai karpyti nagus ir jų nekramtyti. Išvalyti panages.
• Palaikyti viso kūno švarą, vilkėti švariais viršutiniais ir apatiniais drabužiais.
• Naudoti tik švarius lovos baltinius, rankšluosčius.
• Kiekvieną rytą nusiprausti šiltu vandeniu su muilu: gerai nuplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas.

Aplinkos švara

• Reguliariai vėdinti, tvarkyti ir drėgnu būdu valyti gyvenamąsias patalpas, ypač - miegamąsias patalpas, tualetą ir vonią. Po to karštu vandeniu nuplikinti naudotus plovimo ir valymo įrankius.
• Siurbti, dulkinti ir drėgnu būdu valyti kilimus, kiliminius takelius, minkštą sofų, fotelių, kėdžių audinį išsiurbti, išpurtyti ar išlyginti per drėgną medžiagą karšta laidyne.
• Vandeniu ir muilu nuplauti, išskalbti vaikų žaislus. Jei žaislų negalima skalbti, reikėtų juos lauke išpurtyti, nuvalyti ir palikti saulėje, žiemą - šaltyje.
• Patalpose naikinti muses, tarakonus ir kitus vabzdžius.
• Valymui, plovimui patartina naudoti ūkinį muilą, sodą.

Ligonio priežiūra

• Sergančiajam naktį patartina užsimauti apglundančias kelnaites, kad ant patalynės ir kitų aplinkos daiktų nepatektų kirmėlių ir jų kiaušinėlių.
• Ryte naktines kelnaites išskalbti ar nuplikinti karštu vandeniu.
• Karštu vandeniu plauti tualeto unitazą, vonią ir panaudotus naktinius puodus. Valymui naudotas priemones (kempines, skudurėlius) nuplikinti karštu vandeniu.
• Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti aukštesnėje nei 60°C temperatūroje.

Profilaktiniai tyrimai ir gydymas darželiuose

Pagal Lietuvos apsaugos ministro įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai. Anot vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų gastroenterologės Julijos Urbonavičienės, darželiuose helmintologiniai tyrimai nėra atliekami.

Kai vaikas, lankantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą, suserga enterobioze (spalinėmis), derėtų kreiptis į šeimos gydytoją bei pranešti auklėtojai. Kai kurie parazitai, pavyzdžiui, spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių.

Nors dalis specialistų teigia, kad profilaktiškai davinėti vaistų nereikia, pediatrai argumentuoja, jog vaikų darželis yra tarsi viena didelė šeima. Todėl yra nuomonių, kad vieną kartą rudenį ir vieną kartą pavasarį būtų duodami vaikams tie vaistai profilaktiškai, nedidelėmis dozėmis. Be abejo, galima rinktis įvairius, kad ir augalinius preparatus, profilaktikai nuo helmintinės infekcijos, nereikėtų, nesant simptomams, vartoti stiprių sintetinių preparatų. Pasirinkimas šių preparatų tikrai yra nemažas. Tikimybė, kad vaikas apsikrės, yra labai didelė, ypač tie vaikai, kurie kramto nagus, kiša pirštus į burną.

tags: #spalines #gydymas #vaikams

• Kaip pasiruošti fotosesijai laukiantis vienai
• Spuogeliai ant liežuvio galiuko: simptomai ir sprendimai
• Greitas ir saugus maitinimas kūdikiui
• Nėščiųjų masažo nauda
• Vadovas: kaip išsirinkti naudotą vaikišką lovytę