Kūrybiškumas - universalus, bet savitas kiekvieno žmogaus gebėjimas interpretuoti gautą informaciją ir iš to sukurti naujus, originalius darinius. Vaikystėje kūrybiškumo, ko gero, netrūko nei vienam. Nuo pat gimimo vaikas aktyviai domisi pasauliu, yra smalsus ir norintis pažinti. Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus laikotarpis, per kurį formuojasi ir vystosi vaiko kūrybiniai gebėjimai.
Šiame straipsnyje siekiama giliau panagrinėti, kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomas vaikų kūrybiškumas, atsakyti į probleminius klausimus, susijusius su kūrybiško pedagogo savybėmis ir jo raiškos būdais formuojant vaikų patirtį įvairiose aplinkose. Taip pat aptariama, kokios kūrybiško pedagogo savybės reikalingos derinant vizualinės raiškos ugdymą grupėje ir gamtinėse aplinkose, ir kaip reiškiasi pedagogų kūrybiškumas organizuojant vizualinę veiklą.
Kūrybiškumo sąvoka apima gebėjimą generuoti naujas idėjas, sprendimus ar darinius. Kūrybiškumas yra siejamas su skirtingomis žmogaus savybėmis ir gebėjimais, kurie yra gyvybiškai svarbūs vaiko raidai ir jo adaptacijai besikeičiančiame pasaulyje.

Šios savybės padeda vaikams ne tik sėkmingai mokytis, bet ir kurti geresnę ateitį.
Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje sąlygų - pačių pedagogų kūrybiškumas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogas, siekdamas vaikus ugdyti inovatyviai ir kūrybiškai, pats turi būti kūrybiškas. Pedagogo vaidmuo kūrybiškumo ugdyme yra nepaprastai svarbus.
Kūrybiškas pedagogas geba:
Ypatingai svarbi pedagogo kūrybiškumo raiškos sritis yra vizualinės raiškos gebėjimų ugdymas. Tyrimas parodė, kad tėvai ir mokytojai sutinka, jog tik kūrybiškas mokytojas gali ugdyti vaikų išradingumą ir kūrybiškumą. Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog organizuojant vizualinės raiškos veiklas gamtinėse aplinkose pedagogų kūrybiškumas reiškiasi noru išbandyti naujus dalykus, drąsa prisiimant atsakomybę, aplinkos tyrinėjimu, klausimų kėlimu bei idėjų ieškojimu.
Mokymų metu kalbama apie tai, kaip paprastai ir lengvai išlaisvinti vaikų kūrybiškumą, kaip jo neslopinti ir vaikų „neįstatyti į rėmus“. Autoriai supranta, kad jų darbas vaikų kūrybiškumo ugdymo kryptimi yra grindžiamas ir tikslinamas vaikų ugdymo pedagogų-mokslininkų teiginiais, todėl tikisi sulaukti dalykiškų pastabų ir diskusijų apie vaikų kūrybiškumo ugdymo reikšmę ir svarbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Vaikas ir pedagogas gali susikurti pačią palankiausią kūrybingumo, asmenybės tobulėjimo erdvę. Aplinkos vaidmuo kūrybiškumo ugdyme yra esminis. Grupės aplinka ikimokyklinukui turi spinduliuoti laisve, saugumu, atsipalaidavimu, ramumu. Taip pat aplinka turi išpildyti norus eksperimentuoti ir kurti.
Pravartu suformuoti skirtingas veiklos zonas, kurios galėtų išpildyti vaiko smalsumą bei leistų jam kurti. Tai galėtų būti:

Lauko aplinką laikome vienu svarbiausių vaiko kūrybiškumo ugdymosi veiksniu. Ikimokyklinės įstaigos lauko teritorija turi atitikti vaikų amžių ir vystymąsi. Ji turi būti jauki ir graži - kaip gyvybės terpė, susidedanti iš gamtos (natūros) ir žmogaus (kultūros) tvarinių.
Žaidimų aikštelėje turi būti kūrybiškumą skatinanti atributika, tokia kaip čiuožimo, laipiojimo įranga, smėlio dėžė, sūpynės, kamuoliai grupiniam žaidimui, uždaras sandėlis ir kt. Smagu, kai aikštelėse būna ir daug natūralių priemonių: smėlio ar žvyro, įvairių kankorėžių, medžių, krūmų, žolynų, gėlynų, o svarbiausia, daržas ir šiltnamis, kuriuose vaikai patys galėtų pasisemti augalininkystės žinių, taikyti jas praktiškai ugdant pažinimo kompetenciją ir kūrybos pojūtį.
Kūrybos procese taip pat labai svarbu tinkama aplinkos atmosfera. Beveik neįmanoma generuoti kūrybą ar save realizuoti, kai yra jaučiama baimė, nepatogumo jausmas, būtent dėl to reikia užtikrinti, kad kiekvienas vaikas grupėje jaustųsi laukiamas ir gerbiamas.
Vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokyklinėse įstaigose daugiausia siejamas su įvairiomis veiklomis. Viena iš pagrindinių užduočių - nesikišti į procesą, leidžiant vaikams eksperimentuoti ir kurti savarankiškai.
Mokymų metu kalbama apie ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymą kasdienėse veiklose. Būtent gamtinėse aplinkose yra autentiškas kontekstas, leidžiantis vaikams pažinti save ir pasaulį, kuriantis numatomas ir tuo pačiu kintančias erdves vaikų veiklai.
Gamtinėse aplinkose yra sąlygos vaiko raiškai vaizdų kalba piešiant, tapant, lipdant, aplikuojant, štampuojant, konstruojant ir galimybė stebėti bei vertinti meno kūrinius. Grupės ir gamtinių aplinkų sąsajos sietinos su įspūdžių gamtinėse aplinkose vizualiu perteikimu grupėje vykstančiose veiklose, taip pat su grupėje pradėtos veiklos tąsa gamtinėse aplinkose ir gamtinės medžiagos rinkimu ir naudojimu grupėje.

Kūrybiškumą galima ugdyti įvairiomis priemonėmis:
Šios veiklos paprastai duoda teigiamų, bet ne visada ilgaamžių rezultatų, reikalaujančių nuolatinio palaikymo ir įvairinimo. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma tėvų sutinka, jog liaudies žaidimai skatina mąstymą, vaizduotę ir kūrybiškumą, tačiau pastebima, kad dauguma šeimų neskiria laiko žaisti liaudies žaidimus su savo vaikais.
Pedagogų kūrybiškumo raiška, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų vizualinės raiškos gebėjimus gamtinėse aplinkose, yra svarbi tyrimų sritis. Tyrimų metodai apima mokslinės literatūros analizę, fokus grupės tyrimus ir kokybinę (turinio) duomenų analizę.
Vieno tyrimo fokus grupės tyrime dalyvavo 43 ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrimo tikslas buvo atskleisti 4-5 metų vaikų kūrybiškumo ugdymo ypatumus, naudojant tradicinius liaudies žaidimus. Kiti tyrimai teoriškai pagrindžia kūrybiškumo mokymosi aspektus ir nustato 4-5 metų vaikų kūrybiškumo ugdymą naudojant liaudies žaidimus. Šie tyrimai padeda geriau suprasti kūrybiškumo ugdymo aktualumą, žaidimo rūšis ir jų reikšmę vaiko ugdymui(-si) priešmokykliniame amžiuje, taip pat atskleidžia tėvų požiūrį į kūrybiškumo ugdymą žaidimais.
Išvadose pabrėžiama, kad etnokultūra yra natūraliausia aplinka mažam vaikui, tačiau kyla klausimas, ar pakankamai dažnai tradiciniai liaudies žaidimai naudojami vaikų kūrybiškumui ugdyti švietimo įstaigose.
Pabrėžiama ugdymo įstaigos ir šeiminio ugdymo sąsajų svarba. Autorė suprato vaikų bendravimo su šeima svarbą, todėl Motinos dienos proga paskatino vaikus išsakyti savo meilę motinai, mokydama minčių raiškos grožio.
Tačiau pasitaiko ir iššūkių. Deja, dažnai šeima nesupranta mokytojo rūpesčių, ir dėl to vaikai negauna pagalbos iš savo šeimos. Svarbu, kad visuomeninės ir valstybinės institucijos domėtųsi tėvais, kurie nesirūpina savo vaikų sveikata ir ugdymu.
Sėkmingas vaikų kūrybiškumo ugdymas reikalauja bendrų pastangų - ir iš pedagogų, ir iš šeimos, ir iš visos visuomenės.
tags: #kurybiska #aplinka #ikimokyklinio #ugdymo #istaigose