Kūdikio akyje trūkusi kraujagyslė: priežastys, simptomai ir priežiūra
Akių ligų gydytojai neretai susiduria su kraujosruvomis į akies junginę. Jos paprastai nelaikomos sunkia liga ir nereikalauja jokio gydymo. Nors simptomai gali kelti nerimą, tai yra nekenksminga būklė. Visi tiriamieji buvo vyresni nei 40 metų amžiaus, kadangi jaunesniame amžiuje junginės kraujosruvos dažniausiai būna traumų pasekmė.
Kas yra subkonjunktyvinis kraujavimas?
Subkonjunktyvinis kraujavimas yra kraujavimas, atsirandantis, kai lūžta mažytė kraujagyslė, esanti tiesiai po skaidriu akies paviršiumi (jungine). A subkonjunktyvinis kraujavimas arba sulaužyta akies kraujagyslė, kaip rodo pavadinimas, nutinka, kai akyje plyšta mažytė kraujagyslė. Taip atsitinka, kad junginė negali greitai absorbuoti kraujo. Dėl to jis įstringa. Ryškiai raudona dėmė ant jūsų akies skleros (baltos spalvos) yra akivaizdžiausias subkonjunktyvinio kraujavimo požymis.
Kraujosruvų priežastys ir rizikos veiksniai kūdikių ir vaikų akyse
Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Aušra Povilauskienė sako, kad priežasčių, dėl kurių trūksta akies kraujagyslės, būna įvairių. Dauguma kūdikių akių kraujosruvų priežasčių yra natūralios ir laikinos, tačiau kai kurios gali sukelti komplikacijas, jei neprižiūrimos. Žemiau pateikti dažniausi atvejai ir veiksniai, galintys didinti riziką.
Traumos ir fizinis poveikis
Vasara - ne tik žavus vaiko pramogų metas, bet ir rūpestis tėvams dėl dažnai šiuo metų periodu ištinkančių traumų. Vienos iš jų - akyčių sužalojimai. Pavojų akytėms gali sukelti smūgis buku daiktu: kumščiu, pagaliu, akmeniu, kamuoliu. Net ir lengvos tokios traumos sukelia vokų odos ir akies junginės kraujosruvas bei patinimus. Jie rezorbuojasi paprastai per 10-12 dienų. Traumos vietoje reikia uždėti šaltu vandeniu suvilgytą nosinę arba ledo. Stipresnės traumos buku daiktu gali sukelti didesnius pažeidimus: ragenos, vidinės akies membranos, akies nervo pokyčius.
Jokiu būdu neleiskite vaikui akytės trinti ranka, nes svetimkūnis gali dar labiau ją pažeisti. Jei norite trinti akis, darykite tai švelniai. Netrinkite jų per stipriai. Dėl to gali atsirasti poodinio junginės kraujavimas.
Kraujagyslių dariniai - hemangiomos
Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai labai sunerimsta. Tai gali būti hemangiomos. Hemangioma - tai kraujagyslių darinys ant odos. Kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites. Per pirmuosius 5 kūdikio gyvenimo mėnesius hemangioma auga greitai. Iki pirmojo kūdikio gimtadienio daugeliu atvejų šis darinys nustoja vystytis ir didėti, tampa lygesnis, nebe taip intensyviai raudonas. Kai kurios hemangiomos yra giliai po oda ir atrodo mėlynos arba gali būti odos spalvos. Ar kūdikių hemangioma yra pavojinga? Hemangiomos gali išopėti ir pradėti kraujuoti. Ši komplikacija pasitaiko gana dažnai, o opos gyja sunkiai dėl pažeistų aplinkinių audinių. Taigi, dėl galimų rizikų būtina labai atidžiai stebėti hemangiomos vystymąsi. Ypač svarbu naviką stebėti pirmaisiais gyvenimo metais, jam intensyviai augant.
Kitos priežastys ir rizikos veiksniai
Priežasčių, dėl kurių trūksta akies kraujagyslės, būna įvairių. Esant kraujagyslių endotelio pažeidimui, slėgio pasikeitimui (svyruojant arteriniam kraujo spaudimui, stipriai kosint, čiaudint) ir kt. nepalankiems išoriniams veiksniams, smulkiosios kraujagyslės gali trūkti ir atsiranda kraujosruva akies obuolio paviršiuje. Dėl nosinio ašarų kanalo obstrukcijos atsiradusio padidėjusio spaudimo galime pastebėti padidėjusius kapiliarinius rezginius akies obuolio kampe arba išsiplėtusias venas ties nosies kraštu, akies voku ir t.t. A. Povilauskienė vardija ir kitas priežastis: „Cukraligė, kurios metu būna silpnos kraujagyslių sienelės, intensyvus kosulys, vėmimas, vidurių užkietėjimas, nėštumas, kai padidėja pilvo spaudimas, trauma. Taip pat gali būti kraujo krešumo sutrikimai, kurie dažniausiai atsiranda žmonėms, sergantiems kraujo ligomis: leukemija, hemofilija.“
Kraujosruva akyje gali atsirasti ir vartojant kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną ar varfariną: „Tai yra dažni medikamentai, kuriuos skiria kardiologai. Nuo jų gali kilti tiek dažni kraujavimai iš nosies, tiek savaiminės mėlynės ant kūno, tiek ir kraujavimas akyse.“ Tikimybė gauti subkonjunktyvinį kraujavimą didėja su amžiumi. Dažniau pasireiškia sulaukus 50 metų. Kai kurie rizikos veiksniai apima diabetą, aukštą kraujospūdį, kraujo krešėjimo sutrikimus ir kraują skystinančių vaistų vartojimą.
Dažniausios kraujosruvų akyje priežastys
| Priežastis | Aprašymas |
|---|---|
| Trauma | Smūgiai buku daiktu (kumščiu, kamuoliu), svetimkūniai akyje, stiprus akių trynimas. Jaunesniame amžiuje dažniausia priežastis. |
| Padidėjęs spaudimas | Intensyvus kosulys, vėmimas, vidurių užkietėjimas. |
| Nosinio ašarų kanalo obstrukcija (kūdikiams) | Dėl drenažo sutrikimo galimi padidėję kapiliariniai rezginiai ar išsiplėtusios venos akies kampe. |
| Kraujagyslių dariniai (hemangiomos) | Netinkamai susiformavusios ir besidauginančios kraujagyslės, galinčios išopėti ir kraujuoti. |
| Kraujo krešėjimo sutrikimai | Ligų, tokių kaip leukemija, hemofilija, ar kraują skystinančių vaistų vartojimo pasekmė. |
| Padidėjęs kraujospūdis (dažniau suaugusiems) | Pernelyg aukštas arba kintantis kraujo spaudimas silpnina kraujagyslių sieneles. |
| Cukraligė (dažniau suaugusiems) | Silpnos kraujagyslių sienelės. |
Labai greitas regėjimo atstatymas ! Poveikis jau po minutės!
Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją
Kartais galite nesuprasti, kad turite subkonjunktyvinį kraujavimą. Net jei jūsų akis gali atrodyti kruvina, pokonjunktyvinis kraujavimas neturėtų sukelti regėjimo pokyčių. Vienintelis diskomforto jausmas gali būti įbrėžimas akyje. Raudona dėmė gali augti per vieną ar dvi dienas. A. Povilauskienė sako, kad į gydytoją reiktų kreiptis tada, kai atsiranda kiti simptomai, tokie kaip matymo pablogėjimas ar skausmas sukiojant akies obuolį. „Dažniausiai regėjimas dėl to nesutrinka, tačiau tokios kraujosruvos įspėja apie organizme vykstančius nepalankius pokyčius ir būtinybę laiku kontroliuoti rizikos veiksnius. Blogiau, jei pakraujuoja iš akies viduje esančių kraujagyslių - tuomet regėjimas pablogėja, kartais išlieka tik šviesos jutimas“, - pasakojo I. Janulevičienė.
Kraujavimo intensyvumas, kaip teigia A. Povilauskienė, taip pat gali būti įvairus: nuo nedidelės dėmelės iki išsiliejusio kraujo aplink visą akies obuolį. Jei būklė tęsiasi ilgiau nei dvi savaites arba jaučiate skausmą ar regėjimo problemų, turite kreiptis į gydytoją. Jeigu patenka nedaug kraujo, žmogus gali skųstis „akyje skraidančiais debesimis ar voratinkliais.“ Tačiau gydytoja ramina - dažniausiai kraujas išsilieja tik į akies paviršių (junginę).
Svarbu atskirti: Kraujosruva ir paraudimas
Trūkinėjančios kraujagyslės ir raudonos akys nėra vienas ir tas pats. Jeigu bus raudonos akys, atsiradusios dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, sausų akių, tada žmogus skųsis perštėjimu, ašarojimu, deginimu. Jeigu tai - kraujosruvos, panašių skundų nebus. Jeigu akis raudona būna ilgiau nei kelias savaites, tai jau nebus trūkusi kraujagyslė. Tai bus kitų ligų požymis, kurios sukelia akių raudonumą, bet ne dėl trūkusių kraujagyslių. Atskirti, ar tai kraujosruva, ar raudonos akys, galima tiesiog pažiūrėjus į veidrodį, tam nereikia medicininio išsilavinimo. Jeigu tai yra išsiliejęs kraujas, tai bus vientisa raudona dėmė, kuri yra lokali, per pusę akies baltosios dėmės, ar net aplink ją. Jeigu tai yra uždegimo padarinys, akis nebus taip intensyviai raudona, kaip kraujo lašas.
Pirmosios pagalbos ir gydymo principai
Pirmąją pagalbą traumos atveju suteikiame taip: pasodiname vaiką veiduku į šviesą. Atsistoję jam už nugaros, priglaudžiame jo galvytę prie savo pilvo. Rodomuoju ir viduriniuoju pirštais išskečiame vokus ir paprašome pažiūrėti į kairę, dešinę, aukštyn ir žemyn. Jeigu matote ant viršutinio voko patekusį svetimkūnį, paprasčiausiai atitraukite voką nuo akies obuolio: svetimkūnį gali išplauti ašaros. Jeigu į akytę pateko kokio nors skysčio, pavyzdžiui, buitinės chemijos, kruopščiai ją išplaukite tekančiu vandeniu, naudodami vienkartinį švirkštą arba specialią talpą, arba specialiu akių skysčiu. Akies voką reikia atitraukti nuo akies obuolio ir pašalinti viską, kas pateko ant akies gleivinės. Traumos vietoje reikia uždėti šaltu vandeniu suvilgytą nosinę arba ledo.
Dauguma atvejų, kai subkonjunktyvinis kraujavimas pagyja patys, nereikalaujant jokio gydymo. Gydymo proceso trukmė priklauso nuo jo dydžio. Kartais tai užtrunka kelias dienas, o kartais gali praeiti kelios savaitės, kol išnyksta. Apskritai, subkonjunktyvinis kraujavimas paprastai išnyks nesukeldamas jokių regėjimo problemų. Gydytojo-osteopato tikslas nosinio ašarų kanalo obstrukcijos atveju - pašalinti intrakranijinę kaukolės įtampą, sumažinti kaukolės plokštelių rigidiškumą ir taip atstatyti neurovaskulinį drenažą. Gydymo metu osteopatas apžiūri gretimus segmentus, viršutinę kaklinę stuburo dalį bei kaukolės pamatą. Daug dėmesio skiriama kaukolės struktūroms (galinčioms sukelti nosinio ašarų kanalo obstrukciją), priekinio viršutinio žandikaulio, gomurio ir pleištuko-skruostikaulio jungties gydymui. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama kaktikaulio, skruostikaulio ir nosikaulio plokštelių mobilizacijai, siekiant atlaisvinti kanalą ir latakus.
Žmonėms, kuriems žūtbūt reikia panaikinti kraujosruvą, išeitis yra, sako gydytoja, - specialūs geliai su heparinu. „Heparinas yra kraują skystinantis preparatas, kuris padeda anksčiau rezorbuotis kraujosruvai, jeigu ji labai didelė, arba žmogui reikia būti gražiomis baltomis akimis“, - išeitį siūlo A. Povilauskienė. Tačiau įspėjama, kad būtina naudoti specialius tepalus, skirtus akims, nes tepalas su heparinu odai - nėra vienas ir tas pats.
Jei kraujosruvos atsiranda dažnai, reikia kreiptis pas gydytoją, tačiau okulistas čia padėti gali mažai. „Reikia, kad šeimos gydytojas ištirtų krešumo rodiklius, kad padarytų bendrą kraujo tyrimą, pažiūrėtų, ar nėra kraujo ligų, pasektų kraujo spaudimą ir ištirtų, ar neturime cukraligės. Jeigu tyrimai geri, tada reikia galvoti: gal yra silpnos kraujagyslių sienelės ir reikia pavartoti preparatų su vitaminu C“, - tikina oftalmologė.
Kraujosruvos ir insulto rizika (suaugusiųjų kontekste)
Kraujosruvos - vienas iš insulto rizikos faktorių. Neseniai atliktas didelės apimties tyrimas analizavo junginės kraujosruvų ir galvos smegenų insulto ryšį. Išnagrinėti 17 349 ligonių duomenys, jie lyginti su 86 745 lyginamosios grupės asmenų rezultatais. Tiriamieji stebėti daugiau nei 3 metus. Per šį laikotarpį pacientų grupėje galvos smegenų insultu susirgo 7,9 proc. asmenų, o palyginamojoje grupėje jų buvo 4,9 proc. Visi tiriamieji buvo vyresni nei 40 metų amžiaus, kadangi jaunesniame amžiuje junginės kraujosruvos dažniausiai būna traumų pasekmė. Statistiniais duomenimis, ligoniui, turinčiam kraujosruvų junginėje, galvos smegenų insulto tikimybė yra 2,44/100 metų, o jų neturinčiam - 1,63/100 metų. Ši tendencija išlieka ir atmetus visus kitus galvos smegenų insulto rizikos faktorius ir lieka ties 1,33. Įdomu, jog cukrinis diabetas šią riziką padidino rodikliu 1,44.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
