Meniu

Ką daryti, jei vaikas darželyje patiria smurtą?

Vaikų konfliktų darželyje ar žaidimų aikštelėje neišvengiamai pasitaiko. Agresyvus vaiko elgesys ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra aktuali problema, reikalaujanti dėmesio ir supratimo. Šiame straipsnyje aptarsime smurto apraiškas darželyje, galimas jo priežastis ir būdus, kaip suteikti pagalbą smurtaujančiam vaikui bei kurti saugią ir draugišką aplinką visiems vaikams. Svarbu suprasti, kad vaikų konfliktų darželyje ar žaidimų aikštelėje neišvengiamai pasitaiko.

Smurto Poveikis Šeimai Ir Vaikui

Prieš nagrinėjant smurtą darželyje, svarbu suprasti, kokį poveikį smurtas apskritai daro šeimai ir vaikui. Vieno partnerio smurtas prieš kitą neigiamai veikia visus šeimos narius, ypač vaikus. Vaikas, matantis smurtą, patiria baimę, nesaugumą, pyktį, bejėgiškumą ir beviltiškumą. Tokiais atvejais, kai vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą vaikų akivaizdoje, tai yra laikoma smurtu ir prieš vaiką. Vaikai nėra pajėgūs savarankiškai priimti sprendimų panašiose situacijose, o jų saugumą turi užtikrinti tėvai. Vaikai, augantys smurtaujančioje aplinkoje, patys išmoksta agresyvaus elgesio. Jie neturi pakankamai įgūdžių konstruktyviai įveikti kilusius sunkumus, suvaldyti kylančias neigiamas emocijas, todėl agresiją gali pradėti naudoti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, darželyje, mokykloje ar kieme. Ilgainiui ši neigiama patirtis vaikui gali pasireikšti padidėjusiu nerimastingumu, polinkiu į depresiją, savęs nuvertinimu, negebėjimu konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, gali būti sunkumų kuriant ilgalaikius santykius su partneriu. Psichologinis smurtas, toks kaip žeminimas, gėdinimas, gąsdinimas ar kritikavimas, vaikams daro ne mažesnę žalą nei fizinis smurtas. Svarbu prisiminti, jog visas suaugusiųjų reakcijas mato vaikai. Jiems matant mušamą vieną iš tėvų, formuojasi netinkamo elgesio normos, šeimos modelis. Vaiko viduje esantys neigiami išgyvenimai stipriai veikia jų raidą, psichinę sveikatą.

Smurto Apraiškos Ir Priežastys Darželyje

Darželyje smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu smurtu (stumdymasis, muštynės, spardymas, kandžiojimas), emociniu smurtu (pravardžiavimas, erzinimas, grasinimas, atstūmimas) ir daiktų gadinimu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigia, kad vaiko teisių gynėjus vis dažniau pasiekia informacija apie tarpusavyje smurtaujančius vaikus. Specialistai pabrėžia, kad patys vaikai vis dažniau susisiekia su vaiko teisių gynėjais ir praneša apie patiriamą emocinį smurtą - iš bendraamžių girdimus žeminimus, pravardžiavimus, kurie kartais priveda net iki savižalos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl vaikų patiriamų žodinių užgauliojimų ar šiurkščių fizinių veiksmų šeimos priima sprendimus persikelti gyventi į kitą miestą, pakeisti visą socialinę aplinką, mokyklą.

Smurto priežastys gali būti įvairios:

Aplinka šeimoje: Vaikai, matantys smurtą namuose, gali perimti tokį elgesio modelį ir pradėti smurtauti patys.
Emocijų valdymo sunkumai: Vaikai, kurie nemoka tinkamai išreikšti savo emocijų, gali jas išlieti agresyviai.
Dėmesio trūkumas: Kai kurie vaikai smurtauja, norėdami atkreipti į save dėmesį.
Bendravimo įgūdžių stoka: Vaikai, kurie nemoka bendrauti ir spręsti konfliktų konstruktyviai, gali griebtis smurto.
Traumuojančios patirtys: Smurtą patyrę vaikai gali tapti agresyvūs.
Meilės trūkumas: Pagrindinė smurto prieš vaikus priežastis - meilės trūkumas. Dažnai smurtaujančių prieš vaikus suaugusiųjų taip elgiasi, nes yra išmokę tokios elgsenos. Jie vadovaujasi tokia mąstymo eiga: „mane taip auklėjo - tapau žmogus ir aš taip auklėju“.
Psichologinės problemos ar priklausomybės: Suaugę žmonės prieš vaikus smurtauja dėl psichinių ligų, psichologinių problemų ar priklausomybių - žmogus tiesiog nebevaldo savo impulsų.

Seimo narys, vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad reali statistika yra gerokai didesnė, tačiau čia matome tuos atvejus, kurių neįmanoma nutylėti ir išvengti viešų sankcijų. Nors sakoma, kad vaikai - tėvų atspindys, o atsakomybė dėl problemiško elgesio atitenka auklėjimo spragoms, vaikų psichologas L. Slušnys kaltinti tėvų neskuba.

Pagalba Smurtaujančiam Vaikui Darželyje

Svarbu reaguoti į smurtaujantį vaiką kuo anksčiau, kad būtų galima padėti jam pakeisti savo elgesį ir išvengti neigiamų pasekmių. „Pagalbos vaikui centro“ vadovė Olga Iljina sako, kad jai dažnai tenka girdėti, jog darželiuose pasitaiko agresyvių vaikų, kurie trukdo mokytojams ir skriaudžia, erzina kitus klasės vaikus. Tokie vaikai tampa tikru iššūkiu visai darželio/klasės bendruomenei: jie gali šaukti, rėkauti, stumdytis, spardytis, kandžiotis, muštis ir kitaip reikšti savo tiesioginę agresiją, dėl kurios nukenčia bendraklasiai ir/arba mokytojai bei kiti darbuotojai.

Žingsniai, kurių galima imtis:

Stebėjimas ir fiksavimas: Atidžiai stebėkite vaiko elgesį, fiksuokite smurto atvejus, jų aplinkybes ir pasekmes. Tai padės geriau suprasti vaiko elgesio priežastis ir parinkti tinkamą intervenciją.
Pokalbis su vaiku: Ramiai ir atvirai pasikalbėkite su vaiku apie jo elgesį. Išsakykite savo susirūpinimą ir paaiškinkite, kad smurtas yra nepriimtinas. Skatinkite vaiką įvardinti savo jausmus ir ieškoti alternatyvių būdų, kaip juos išreikšti.
Elgesio taisyklių nustatymas: Aiškiai apibrėžkite elgesio taisykles darželyje ir paaiškinkite vaikui, kokios pasekmės laukia už jų pažeidimą. Būkite nuoseklūs ir laikykitės nustatytų taisyklių.
Alternatyvių elgesio būdų mokymas: Padėkite vaikui išmokti alternatyvių elgesio būdų, tokių kaip:
- Emocijų atpažinimas ir įvardinimas: Mokykite vaiką atpažinti ir įvardinti savo jausmus (pyktį, liūdesį, baimę) ir paaiškinkite, kad jausti šias emocijas yra normalu.
- Emocijų išreiškimas tinkamu būdu: Mokykite vaiką išreikšti savo emocijas konstruktyviai, pavyzdžiui, kalbėtis, piešti, sportuoti ar kitaip išreikšti savo jausmus.
- Konfliktų sprendimas: Mokykite vaiką spręsti konfliktus be smurto, pavyzdžiui, kalbėtis, derėtis, ieškoti kompromisų.
- Empatijos ugdymas: Skatinkite vaiką suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.
Pozityvus pastiprinimas: Pastebėkite ir pagirkite vaiką už teigiamą elgesį, pavyzdžiui, už draugiškumą, pagalbą kitiems, tinkamą emocijų išreiškimą. Tai motyvuos vaiką toliau elgtis tinkamai.
Bendradarbiavimas su tėvais: Palaikykite glaudų ryšį su vaiko tėvais ir kartu ieškokite būdų, kaip padėti vaikui pakeisti savo elgesį. Pasidalinkite savo pastebėjimais, patarimais ir rekomendacijomis.
Profesionali pagalba: Jei vaiko elgesys nesikeičia arba yra labai agresyvus, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistas galės įvertinti vaiko būklę, nustatyti smurto priežastis ir parinkti tinkamą terapiją.

Ką Daryti, Jei Vaikas Tapo Smurto Auka Darželyje?

Jei jūsų vaikas tapo smurto auka darželyje, svarbu:

Nuraminti vaiką: Išklausykite vaiką, parodykite jam savo palaikymą ir užtikrinkite, kad jis yra saugus.
Pasikalbėti su darželio auklėtojais: Informuokite auklėtojas apie įvykį ir išsiaiškinkite aplinkybes.
Bendradarbiauti su darželio personalu: Kartu su darželio personalu ieškokite būdų, kaip apsaugoti vaiką nuo smurto ir užtikrinti jo saugumą.
Mokyti vaiką, kaip apsiginti: Mokykite vaiką pasakyti „stop“, pasitraukti iš situacijos, kreiptis pagalbos į suaugusiuosius.
Stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi: Skatinkite vaiką dalyvauti veiklose, kuriose jis jaučiasi gerai ir pasitiki savimi.
Kreiptis į psichologą: Jei vaikas patyrė didelį stresą ar traumą, kreipkitės į psichologą.

Darželio Bendruomenės Rolė Kuriant Saugią Aplinką

Svarbu dirbti ir su kitais klasės vaikais bei darželio ar mokyklos bendruomene: klasėje turėtų būti įvestos aiškios elgesio taisyklės, mokoma suprasti agresyvių vaikų elgesį, įvardijami tinkami reagavimo būdai. Galiausiai, bendrų susirinkimų metu derėtų inicijuoti pokalbius ne apie tai, kaip pašalinti tokius vaikus iš ugdymo įstaigos, o apie tai, kaip jiems/jų šeimoms būtų galima padėti. Šiuo atveju darželio bendruomenei pagalbą turėtų teikti psichologas, socialinis ir/arba specialusis pedagogas. Jeigu darželis jų neturi, galėtų kreiptis pagalbos į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Turėtų būti atliktas situacijos vertinimas, parengtos rekomendacijos, vaiko tėvams neįsitraukiant į pagalbos procesą, į pagalbą turėtų būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos specialistai.

Prevencinės programos ir mokymai:

Vykdyti prevencines programas: Organizuokite užsiėmimus, skirtus emocijų valdymui, konfliktų sprendimui, empatijos ugdymui.
Mokyti vaikus atpažinti smurtą: Paaiškinkite vaikams, kas yra smurtas, ir mokykite juos atpažinti smurto apraiškas.
Skatinti pranešti apie smurtą: Skatinkite vaikus pranešti suaugusiesiems apie smurto atvejus.
Kurti pasitikėjimo atmosferą: Kurkite aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir pasitiki suaugusiaisiais.
Organizuoti mokymus pedagogams: Organizuokite mokymus pedagogams apie smurto atpažinimą, prevenciją ir intervenciją.

Tėvų Rolė Sprendžiant Smurto Problemą

Seimo narys, psichiatras L. Slušnys, kalbėdamas apie profesionalią psichologinę pagalbą, pažymi: bet kokie vaiko elgesio pokyčiai prasideda nuo pačių tėvų: „Vedimas pas specialistus priklauso ne nuo vaikų, o nuo tėvų noro. Kadangi dviem trečdaliais atvejų vaikai yra tėvų atspindys, norint pokyčių reikia, kad keistųsi patys tėvai ir jų santykis namuose.“

Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė pasakoja: „Sužinojus, kad kažkas vyksta darželyje ar mokykloje, visų pirma reikia pasikalbėti su suaugusiuoju, mokytoja ar auklėtoja - išsiaiškinti aplinkybes. Tada ramiai apgalvoti, atsikvėpti, o visiškai nurimus pagal vaiko supratimo lygį galima klausti: žinau, kad šiandien darželyje susipykai - kas atsitiko? Kai vaikas pradeda atsiverti, mes apsitariame, kaip buvo galima reaguoti kitaip ir kad smurtas nėra geras elgesys spręsti problemą.“

Svarbu surasti kryptį, metodus, kurie padeda, bei juos taikyti ir namuose, ir ugdymo įstaigoje. Tačiau dirbti reikia keliomis kryptimis, nes svarbus ne tik smurtaujantis, bet ir smurtą patiriantis vaikas, todėl reikėtų pasikalbėti su kitais vaikais, juos nuraminti, pasakyti, kad mes visi iš šios situacijos mokomės. Geriausias variantas - bandyti surasti būdą, kaip šiems vaikams padėti, jų nesupriešinant. Psichologė pabrėžia - į pyktį negalima reaguoti pykčiu. Vietoj to, sprendžiant krizinę situaciją, siūloma pasitelkti šaltą protą ir empatiją.

Patarimai tėvams:

Būkite geras pavyzdys: Rodykite vaikui, kaip tinkamai elgtis, spręsti konfliktus be smurto, būti draugiškiems ir pagarbūs kitiems.
Kalbėkitės su vaiku: Skirkite laiko pasikalbėti su vaiku apie jo jausmus, patirtis darželyje, santykius su kitais vaikais.
Mokykite vaiką tinkamai išreikšti emocijas: Padėkite vaikui išmokti tinkamai išreikšti savo emocijas, pavyzdžiui, kalbėtis, piešti, sportuoti.
Mokykite vaiką spręsti konfliktus be smurto: Padėkite vaikui išmokti spręsti konfliktus be smurto, pavyzdžiui, kalbėtis, derėtis, ieškoti kompromisų.
Skatinkite empatiją: Skatinkite vaiką suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.
Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikams reikia laiko, kad išmoktų tinkamai elgtis. Būkite kantrūs ir supratingi, palaikykite vaiką ir padėkite jam įveikti sunkumus.

Jei vaikas grįžta iš darželio nusiminęs, paskendęs ašarose, o gal net ir su mėlyne, nes vaikai jau ne pirmą kartą pasirinko jį nenaudėliškų išdaigų „taikiniu“, tėvams pirma rekomendacija būtų - išsiaiškinti, kuo kitiems vaikams „užkliūna“ jūsų mažasis? Galbūt jis dažnai serga, todėl jam niekaip nepavyksta susirasti grupėje draugų? Reikėtų pagalvoti, kaip jam su vaikais palaikyti ryšį ligos metu. Gal jis labai išsiskiria savo išvaizda? Tas pats sakytina ir apie tvarkingumą - tai vienas svarbesnių dalykų. Vaikas turi būti švarus, nusiprausęs, nesmirdėti (rūkalais, keptu kugeliu ar pelėsiu). Apranga taip pat turėtų būti pagal vaiko amžių (pvz., ne per trumpos kelnės) ir tvarkinga (ne suplyšęs megztinis su ištrūkusiom sagom ir ne riebaluota maikutė, seniai nebuvusi skalbimo mašinoje).

Antras dalykas - vaiko savivertė ir bendravimo įgūdžiai. Na, pastebėkite savo vaiką gimtadienių metu ar vaikų žaidimų aikštelėje. Kaip jis elgiasi? Ar eina su kitais vaikais į kontaktą? Pastebėję tokias situacijas, pamokykite vaiką, patarkite kaip elgtis. Paskatinkite kalbėtis su vaikais, savo pavyzdžiu tai parodykite - užkalbinkite kitus vaikus patys. Lavinkite bendravimo įgūdžius. Dėl savivertės - jei manote, kad vaikas pernelyg pasyvus, nedrąsus, nekalbina pirmas kitų vaikų, galbūt jis per mažai savimi pasitiki? Tokiu atveju būtinai pastebėkite bent mažiausią jo progresą, pagirkite, pastebėkite jo pažangą ir pasakykite, kad labai tuo džiaugiatės.

Rekomenduotina pasikalbėti su auklėtoja ir paprašyti jos pagalbos. Arba suorganizuokite grupės vaikams šventę ar iškylą, kurioje jūs būtumėte organizatoriai. Tada vaikas jaus šalia „savą“, jausis tvirčiau ir labiau pasitikės, bus drąsesnis.

O ką daryti, jei visgi jūsų vaikas tvarkingas, švarus, mandagus, savim pasitikintis ir draugiškas mažylis ir, nepaisant to, grįžta namo praskelta lūpa, su mėlyne ar įbrėžimu? Tuomet verta pasikalbėti su auklėtoja, kad sužinoti daugiau apie situaciją grupėje. Kai eisite kalbėtis su auklėtoja, stenkitės tai daryti be kaltinimo gaidelės balse ir be pretenzijų. Vaikų agresija paprastai yra santykių namuose pasekmė. Taigi, auklėtoja galėtų pasikalbėti ir su mažojo „negadėjo“ tėveliais. Pasiūlyti apsilankyti pas psichologą. O kompetetingas psichologas iškart supras, kur „šuo pakastas“ ir vietoj vaiko prakonsultuos tėvus… Jeigi gi pasirodytų, kad tėvai „alergiški“ psichologams, tuomet dar viena išeitis būtų auklėtojai pasikalbėti su darželio psichologu ir pasitarti, ką daryti, galbūt pakviesti specialistą vesti specialius užsimėmus, skatinačius vaikus draugiškai bendrauti.

Ar Skatinti Vaiką "Duoti Atgal"?

Dažnai tėvai, norėdami apsaugoti savo vaiką nuo patyčių, skatina jį "duoti atgal". Tačiau specialistai abejoja, ar tai yra veiksmingiausias būdas. Agresija gimdo agresiją, todėl skatinant vaiką smurtauti, galime tik paaštrinti situaciją. Apsiginti nebūtinai reiškia atsakyti smurtu į smurtą. Apsiginti - tai praeiti pro šal ir neįsivelti į konfliktinę padėtį, padaryti išvadą, kad su tuo vaiku daugiau žaisti neverta, kol jis pradės gražiai elgtis. Verta vaikams pasekti pasaką apie du vilkus: vieną juodą, kitą baltą. Juodas vilkas atsakingas už konfliktus, o baltas - už draugystę. Laimi tas vilkas, kurį maitiname. Ši pasaka padeda vaikui suprasti, kas vyksta, kai norisi konfliktuoti.

Dar dažnai tėvams ir pedagogams kyla klausimas - mokyti vaiką duoti atgal ar ne. Iki trejų metukų to daryti neverta, nes vaikas dar apskritai neskiria situacijų, kada užsimoti, o kada - ne. Vyresni vaikai ima situacijas skirti, tačiau dar nemoka pamatuoti smūgio jėgos. Vėlgi pavojinga… Na, o kai jau vaikas būna tokio amžiaus, kai skiria situacijas ir moka pamatuoti jėgą, deja, jau būna per vėlu mokyti "naujo" elgesio.

5 gyvenimą keičiančios pamokos, padėsiančios vaikams pasipriešinti patyčioms

Tėvai turi kovoti už savo vaikus. Darželinukai ar pradinukai dar neturi tokių gebėjimų, jie neišsiugdę išlikimo įgūdžių, todėl ir turi būti globojami tėvų, darželio auklėtojų, mokytojų, vyresnių vaikų, o ne stumiami kovoti dėl vietos po saule. Jeigu vaikas yra skriaudžiamas, tėvai turi išsiaiškinti, kas vyksta kieme, ugdymo įstaigoje, kodėl vaikas yra žeminamas ar skriaudžiamas. Jie, o ne vaikas, turi "duoti atgal" - aišku, ne kumščiais.

Reikėtų atsisakyti stereotipo, kad tikras vyriškumas yra gebėjimas "duoti atgal". Tikrasis vyriškumas - tai gebėjimas apginti save, draugus, ateityje - savo šeimą išvengiant smūgio. Rytų kovos menai moko savitvardos, panaudoti energiją geriems tikslams.

Rytų kovos menai turėtų suteikti vaikui pasitikėjimo savimi, atskleisti jo fizines ir protines galimybes. Per treniruotes vaikas gali save išbandyti tokiomis aplinkybėmis, kurios yra panašios į nutikimus kieme, mokykloje. Tačiau jos yra saugios, nes jas stebi treneris. Berniukams labai tinka Rytų kovos menų treniruotės, tačiau per jas tikrai nemokoma "duoti atgal" - priešingai, mokoma susitvardyti ir ginti silpnesnius.

Toks vaikas jaučiasi nesaugus ir neapgintas, paliktas likimo valiai, verčiamas daryti tai, ko nenori ir nesupranta. Tėvų užduotis - mokyti vaiką spręsti problemas, nepalūžti dėl patyčių, o ne mojuoti kumščiais. Tai daug svarbiau, negu stumti gintis.

Mokydami vaiką muštis, galime po kelerių metų sulaukti didžiulės bėdos. Paauglystėje bendraamžių įtaka vaikui yra milžiniška, ir tokie mokantys muštis berniukai neretai yra išnaudojami negeriems tikslams. Apimtas pykčio vaikas turi mokėti kontroliuoti savo veiksmus, susigaudyti, kaip elgtis tam tikromis aplinkybėmis. Jeigu matote, kad jūsų vaikas, apimtas pykčio, yra linkęs muštis, pamokykite stipriai stipriai patrepsėti į grindis.

Kad tapti vaikų mėgiamu ir pripažintu, yra reikalingi du dalykai: pasitikėjimas savimi ir geri bendravimo įgūdžiai. Todėl tėvams pirma rekomendacija būtų - išsiaiškinti, kuo kitiems vaikams "užkliūna" jūsų mažasis? Galbūt jis dažnai serga, todėl jam niekaip nepavyksta susirasti grupėje draugų? Reikėtų pagalvoti, kaip jam su vaikais palaikyti ryšį ligos metu. Gal jis labai išsiskiria savo išvaizda? Svarbu, kad vaikas būtų švarus, nusiprausęs, nesmirdėti. Apranga taip pat turėtų būti pagal vaiko amžių ir tvarkinga.

Antras dalykas - vaiko savivertė ir bendravimo įgūdžiai. Pastebėkite savo vaiką gimtadienių metu ar vaikų žaidimų aikštelėje. Kaip jis elgiasi? Ar eina su kitais vaikais į kontaktą? Pastebėję tokias situacijas, pamokykite vaiką, patarkite kaip elgtis. Paskatinkite kalbėtis su vaikais, savo pavyzdžiu tai parodykite - užkalbinkite kitus vaikus patys. Lavinkite bendravimo įgūdžius. Dėl savivertės - jei manote, kad vaikas pernelyg pasyvus, nedrąsus, nekalbina pirmas kitų vaikų, galbūt jis per mažai savimi pasitiki? Tokiu atveju būtinai pastebėkite bent mažiausią jo progresą, pagirkite, pastebėkite jo pažangą ir pasakykite, kad labai tuo džiaugiatės.

Rekomenduotina pasikalbėti su auklėtoja ir paprašyti jos pagalbos. Arba suorganizuokite grupės vaikams šventę ar iškylą, kurioje jūs būtumėte organizatoriai.

Kai eisite kalbėtis su auklėtoja, stenkitės tai daryti be kaltinimo gaidelės balse ir be pretenzijų. Vaikų agresija paprastai yra santykių namuose pasekmė. Taigi, auklėtoja galėtų pasikalbėti ir su mažojo „negadėjo“ tėveliais. Pasiūlyti apsilankyti pas psichologą. O kompetetingas psichologas iškart supras, kur „šuo pakastas“ ir vietoj vaiko prakonsultuos tėvus… Jeigi gi pasirodytų, kad tėvai „alergiški“ psichologams, tuomet dar viena išeitis būtų auklėtojai pasikalbėti su darželio psichologu ir pasitarti, ką daryti, galbūt pakviesti specialistą vesti specialius užsimėmus, skatinačius vaikus draugiškai bendrauti.

Vienos vilnietės dukra patyrė smurtą iš agresyviai nusiteikusio grupės draugo. Mergaitė nuolat pataria dukrai būti nuo berniuko atokiau, saugotis jo. Anot moters, darželio grupės auklėtojos irgi pataria nuo agresyvaus berniuko laikytis toliau.

Psichologė pabrėžė, kad svarbiausia nepamiršti, jog už vaikus yra atsakingi ir mokytojai, ir tėvai, o į pagalbą visada galima kviesti darželio švietimo pagalbos specialistus ar administraciją. Svarbu nepamiršti, kad tęstinio smurto atveju už problemos sprendimą atsakingi ne tik skriaudžiamo vaiko tėvai, bet ir smurtaujančio. Reikia kalbėtis, situaciją bandyti spręsti, o tėvams - suprasti vieniems kitus, nes nebūtinai smurtaujančio vaiko tėvai yra piktybiški ar aplaidūs, vaiko smurtinio elgesio priežasčių gali būti daug.

Mokytojo pareiga riboti bet kokį smurtą grupės aplinkoje, padėti vaikams susikalbėti, susitarti, atspindėti jų išgyvenamas emocijas. Mokytojas kasdien turi vaikams priminti grupės taisykles, kurios turi būti visiems vaizdžiai matomos pagrindinėje vaikų grupės patalpoje. Jeigu mokytojas mato, kad situacija yra tęstinė ir vaikų tarpusavio smurtas nėra socialinių įgūdžių trūkumas, turėtų pasikalbėti su ugdytinių tėvais ir ieškoti problemos sprendimo kartu.

Labai svarbu stebėti ir bandyti išsiaiškinti tokio vaikų elgesio priežastis. Bet koks vieno asmens tęstinis smurtaujantis elgesys yra agresija, nukreipta prieš kitą, kas gali rodyti užspaustus smurtaujančio vaiko jausmus, paties vaiko patiriamą nepriežiūrą ar smurtą, savireguliacijos stoką, taip pat vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ar kitus raidos sutrikimus, neretai prie tam tikrų sąlygų pasižymi impulsyviu agresyviu elgesiu.

Tokiose situacijose būtų labai naudingas darželio psichologas, kuris tikrai padėtų įsigilinti į situaciją, pažvelgtų į ją iš įvairių perspektyvų, galbūt atliktų smurtaujančio vaiko funkcinę elgesio analizę, individualiai pasikalbėtų su vaiku (gavęs tėvų sutikimą), galbūt paskirtų tęstinius susitikimus. Čia svarbu nepamiršti ir to vaiko, prieš kurį yra smurtaujama. Suaugusiems reikia visais įmanomais būdais užtikrinti jo saugumą grupėje, jis turi žinoti, kad nutikus bet kokiai smurtinei situacijai jis gali pasikalbėti su suaugusiuoju ir sulaukti paramos, užsitikrinti saugumą.

Mergaitė tikrai neturėtų galvoti apie tai, kaip jai reikėtų apsiginti nuo smurtaujančio vaiko. Galvojimas, kaip apsiginti, t.y. apie galimą smurtą dar labiau kelia vidinę įtampą, pažeidžia saugumą, vaikas tarsi nuolatinėje kovinės parengties būsenoje dėl kovos už savo saugumą, taip tikrai neturėtų būti. Natūralu, kad mergaitė vengs būti šalia smurtaujančio vaiko, nors, kad ir kaip ten būtų, į visas smurtines - tiek į vienkartines, tiek į besitęsiančias - situacijas privalo reaguoti suaugusieji, jie turi padėti vaikams spręsti tiek tarpusavio konfliktus, tiek vidines problemas, kad ir kokia būtų smurtaujančio vaiko elgesio priežastis.

Spėjimų dėl tokio vaiko elgesio gali būti ne vienas, priklausomai nuo to, kokia yra vaiko smurtinio elgesio priežastis. Pavyzdžiui, vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pasižymi impulsyviu elgesiu, t.y. kai yra stipriai sudirginti, pasielgia impulsyviai (pavyzdžiui, mušasi), o po to, emocijoms atslūgus, supranta, ką padarė, ir ateina grupės draugo atsiprašyti, nori toliau su juo draugauti. Tam, kad būtų galima geriau suprasti situaciją, svarbu kalbėtis su vaiko tėvais. Tokius susitikimus galima organizuoti patiems, o jeigu tėvai nesutinka, galima prašyti darželio administracijos pagalbos. Skriaudžiamo vaiko tėvai neturėtų situacijos bandyti išspręsti vieni.

Tėvai, kurių vaikas smurtauja, turėtų pagalvoti, kas gali lemti tokį jų vaiko elgesį. Svarbu, kad jie aktyviai bendradarbiautų su grupės mokytoja, padėtų išsiaiškinti smurtaujančio vaiko elgesio priežastis, stengtųsi kartu ieškoti geriausio sprendimo, tartųsi su psichologu, atsižvelgtų į kitų vaiko pagalbos specialistų rekomendacijas, o esant reikalui kreiptųsi pas kitus specialistus dėl galimų sutrikimų nustatymo. Tikslas yra vienas - padėti vaikui, o tai yra tėvų pareiga.

Aiškiu pasakykite auklėtojoms, kad netoleruosite, jei jūsų vaikas bus skriaudžiamas. Kalbėkite su tų vaikų mamomis. Turėtų padėti DAŽNESNI PAGYRIMAI, sūnaus paskatinimai savarankiškai daryti tai, ką iki šiol padarydavo tėvai. Jei 3-metis suauges turi būti, o auklėtojos nieko nemato, seka išvada, kam išvis tas darželis. Pasitikėjimo vaikas negaus tikrai, jei bus visų skriaudžiamas, o svarbiausias žmogus pasaulyje JO MAMA neapgins. Gal pati galite su ta "meda" ar kuom pakalbėti.

Eilinį kartą įsisiautėjusiam darželinukui pastūmus bendraamžį, šis stipriai susižalojo veidą. Nors tarp tėvų ir darželio pasirašomose sutartyse yra punktas, kad darželis gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai ugdytinio elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę darželio vaikų arba darželio darbuotojų saugumui, visai darželio grupės bendruomenei žinoma problema buvo ignoruojama.

Paprašyta pakomentuoti tokias situacijas "Pagalbos vaikui centro" vadovė Olga Iljina sakė, kad jai dažnai tenka girdėti, jog darželiuose pasitaiko agresyvių vaikų, kurie trukdo mokytojams ir skriaudžia, erzina kitus klasės vaikus. Ji pastebi, kad Lietuvoje dažnai norima tokį iššūkį spręsti paprasčiau - reikalauti pašalinti agresyvų vaiką iš klasės ar ugdymo įstaigos, nes kai nėra agresyvaus vaiko klasėje - nėra problemos. Niekas nesuvokia, kaip turėtų jaustis toks pašalintas vaikas, kuris dar kartą gavo aplinkos patvirtinimą, kad niekas jo nesupranta ir nenori jam padėti.

Šiuo aprašytu atveju darželio bendruomenei pagalbą turėtų teikti psichologas, socialinis ir/arba specialusis pedagogas. Jeigu darželis jų neturi, galėtų kreiptis pagalbos į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Turėtų būti atliktas situacijos vertinimas, parengtos rekomendacijos, vaiko tėvams neįsitraukiant į pagalbos procesą, į pagalbą turėtų būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos specialistai.

Donatas Kubilius pabrėžė, kad saugumas yra vienas pagrindinių elementų sklandžiam mokyklos ar darželio darbui: "Jeigu mes nekalbėsime apie ugdomuosius dalykus, saugi aplinka yra visa ko pagrindas normaliam įstaigos funkcionavimui." Jo tikinimu, jei tėvai ieško pagalbos, nes jų vaikai patiria smurtą - su reakcija jau vėluojama. "Ne tėvai pirmieji turi pastebėti smurtą darželyje ar mokykloje. Pamačiusi pirmuosius signalus, turi reaguoti ugdymo įstaiga, - sakė D. Kubilius. - Dar daugiau - ji iš anksto turi atlikti "namų darbus" ir, prieš vaikui prisijungiant prie grupės, mokytojai ar administracija turėtų susitikti su jo šeima ir išsiklausinėti, kaip vaikas reaguoja į įvairias situacijas.

Jeigu darželis/mokykla pastebi smurto atvejį, turėtų būti individualiai informuojami ne tik vaiko, kuris elgiasi netinkamai, bet ir skriaudžiamo vaiko tėvai. Jie turi sužinoti planą, kas bus daroma, kad tokia situacija nepasikartotų, sakė pašnekovas.

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas vaikas patiria fizinį smurtą. Pasak Paramos vaikams centro psichologės, programos "Vaikystė be smurto" vadovės Ievos Daniūnaitės, sunerimti reikėtų, jeigu vaikas staiga pradėjo bijoti ir vengti suaugusiųjų, išsigąsta, kai kas nors šalia verkia arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių. Kad vaikas galėjo patirti smurtą, išduoda ir jo agresyvus elgesys arba, atvirkščiai, atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas.

"Jeigu matote, kad guvus ir linksmas vaikas tapo uždaras ir tylus arba, kad nepavyksta susikoncentruoti, jaučiasi prislėgtas, pirmiausia pabandykite jį prakalbinti. Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais. Nereikėtų to nuleisti juokais ar sakyti, kad taip negalėjo būti, tu pats prisiprašei, neprisigalvok nesąmonių", - pabrėžia I. Daniūnaitė.

Psichologė pataria, paklausti vaiko, kaip viskas buvo, tačiau nereikėtų spausti pasakoti ar įterpti savo žodžių, tikintis, kad jis pritars. Pakanka įdėmiai ir atidžiai klausytis ir tą parodyti galvos linktelėjimu, akių kontaktu, pritarimu "mhm". Jeigu vaikas nenori tęsti pasakojimo, reikėtų prie jo grįžti vėliau, kai vėl bus pasiruošęs kalbėti.

Svarbu prisiminti, kad smurtas tai - ne tik fizinį skausmą sukeliantys veiksmai, bet ir rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti savo nuomonę, vertimas dalyvauti seksualinėje veikloje. Kilus įtarimui, kad prieš vaiką darželyje ar mokykloje smurtauja suaugę žmonės, reikėtų nedelsiant kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

tags: #smurtaujantis #vaikas #darzelyje

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“