Jono Jablonskio Šeima: Vaikų Auklėjimas ir Gyvenimo iššūkiai
Jonas Jablonskis (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis, 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių raj. - 1930 m. vasario 23 d.), viena iškiliausių XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių tautos asmenybių, žymiausias lietuvių kalbos normintojas, didelę dalį savo gyvenimo ir energijos skyrė ne tik kalbotyrai, bet ir savo šeimos gerovei. Jo darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos. Pats Jonukas augo didelėj šeimoj. Jo tėvai Juozas ir Agnieška (prieš ištekėdama - Šipailiūtė) turėjo 40 margų ūkį. Jonukas turėjo dar du tikrus brolius ir jaunėlę sesutę. Vaikui dideliam būry smagu, bet tėvams buvo daug rūpesčio, kaip išmaitinti tokią didelę šeimą, kaip išleisti į žmones. Ši patirtis vėliau atsispindėjo jo paties šeimos gyvenime ir vaikų auklėjime.
Šeimos kūrimas ir gyvenimas Mintaujoje
Jonas Jablonskis, baigęs Maskvos universitetą ir ilgai ieškojęs nuolatinės darbo vietos, apie 1887 m. pagaliau gavo viršetinio Mintaujos gimnazijos senųjų kalbų mokytojo pareigas. Šioje vietoje jis įsikūrė ir sukūrė savo šeimą. 1890 m. liepos 24 d. Jablonskis vedė Konstanciją Sketerytę ir sudarė gražią lietuvišką šeimą. Šeima J. Jablonskiui buvo brangus dalykas, bet ji teikė ir tam tikrų rūpesčių. Po kiek laiko gimė dukrelė, kuri po savaitės mirė. Tai buvo didelis smūgis tiek motinai, tiek tėvui.
Nepaisant asmeninių išbandymų, Jablonskio namai Mintaujoje veikiai tapo aktyvesniųjų lietuvių centru. Čia burdavosi Mintaujos ir kitų Latvijos bei Lietuvos vietų inteligentai, ateidavo mokiniai įvairiais savo reikalais. Iš Rygos atvažiuodavo P. Mašiotas, iš Joniškio - G. Petkevičaitė - Bitė, G. Landsbergis - Žemkalnis. Apie atvykusį į Mintaują J. Jablonskį susispietė nedidelis lietuvių būrelis, daugiausia inteligentai: teisininkas Motiejus Lozoraitis, teismo kandidatas Antanas Krikščiukaitis-Aišbė, aušrininkas poetas Mečislovas Davainis-Silvestraitis, teismo kandidatas Vladas Mačys, teisininkas Motiejus Čepas, o 1894 m. prie jų prisidėjo į Mintaują paskirtas vikaru Juozas Tumas-Vaižgantas. Šventadieniais vaikščiodavome į Jablonskių namus, - pasakoja A. Smetona, - kur tuomet gyveno A. Kriščiukaitis. Vaikščiodavome mokytis dainuoti. Jablonskių namuose taip pat buvo vaidinami savanorių teatro spektakliai, pavyzdžiui, „Amerika pirtyje“. Toks Jablonskio lietuviškas darbas ir jo didelė įtaka lietuvių moksleiviams nepatiko rusų vyriausybei.
Vaikų auklėjimas ir išsilavinimas
Konstancija ir Jonas Jablonskiai užaugino penkis vaikus: tris sūnus ir dvi dukras. Finansiniai nepritekliai dažnai lydėjo šeimą dėl Jablonskio nuolatinio kilnojimosi ir politinio persekiojimo. „Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, finansinė šeimos padėtis pagerėjo, tačiau pašlijusi Jablonskio sveikata tik didino rūpesčių ir vargų naštą.“ Konstancija rūpestingai slaugė ligonį. Kad galėtų išlaikyti šeimą (turėjo penkis vaikus), jis vertėsi įvairiais būdais: dirbo „Lietuvos ūkininko“ redakcijoje, taisė įvairių knygučių kalbą, vadovavo kalbos kursams ir t. t.
Jonas Jablonskis, tiek auklėdamas vaikus, tiek bendraudamas su vaikaičiais, išliko labai griežtas. Jo mokinys Juozas Balčikonis jį vadino „mokytoju nuo Dievo“. Iš knygoje „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima: atsiminimai ir laiškai“ skelbiamos medžiagos matyti, kad šeimoje vaikai buvo auklėti inteligentais: visi baigė aukštuosius mokslus. Profesorė citavo dukters Julytės prisiminimus apie rengimąsi eksternu laikyti lotynų kalbos egzaminą: tėvas žinias tikrindavo kas savaitę, bet per tuos susitikimus jai neretai tekdavo išsitraukti ir nosinę. Tai liudija apie jo reiklumą ir atsidavimą vaikų išsilavinimui, siekiant geriausių rezultatų.
Konstancijos Sketerytės vaidmuo šeimos gyvenime
Jono Jablonskio žmona Konstancija Sketerytė buvo ne tik namų šeimininkė, bet ir svarbi bendražygė bei atrama. Išsilavinusi, labai apsiskaičiusi, ji tapo neatsiejama Jablonskio gyvenimo dalimi. Tai rodo straipsnių juodraščiai, kuriuos ranka perrašydavo Konstancija, paūmėjus Jablonskio ligai. Liga sparčiai progresavo, todėl ilgainiui Jonas Jablonskis buvo priverstas atsisakyti mokytojavimo. Konstancija rūpestingai slaugė ligonį. O tai nebuvo lengva nei dvasiškai, nei fiziškai. Jos atsidavimas leido Jonui Jablonskiui tęsti savo kalbininko darbą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis.
tags: #jonas #jablonskis #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
