Gyvenimas - tarsi sūpuoklės: aukštyn žemyn. Retai sutuoktinių porai lemta sulaukti 50, juolab 60 bendro gyvenimo metų. Išlaikyti gražius santykius per gyvenimą sugeba ne visi.
Šią vasarą deimantines vestuves šventė ir santuokos įžadus atnaujino gargždiškiai Danutė ir Algirdas Šmatavičiai. Vieni kitų nepažįstantys bendraamžiai, prieš 60 metų vienintelėje tuomet Klaipėdos bažnytėlėje prieš altorių prisiekę amžiną meilę, dėkojo Dievui už ilgą ir laimingą gyvenimą. Gargždiškiai Danutė ir Algirdas Šmatavičiai laimingi kartu nugyvenę ilgą ir prasmingą gyvenimą. D. Šmatavičienė skaičiuoja 80-uosius metus. Dvidešimtmečio nesulaukusi Danutė ištekėjo. „Anksčiau nebuvo mados gyventi „susidėjus“. Dabar susimaišęs pasaulis“, - kalbėjo ji. „Pirmosios mūsų vestuvės buvo „skrumnos“, - šypsodamasi prisiminė D. Šmatavičienė.
Paskutinį liepos šeštadienį karietomis miesto gatvėmis į bažnyčią riedėjusiai deimantinei porai ir jos palydai plojo, mojavo praeiviai. Šios iškilmės - Šmatavičių vaikų Virginijos ir Alfredo dovana. Danutė prisipažino: „Apsiverkiau - nieko nežinojome apie šią staigmeną.“ „Pakylėtas buvau. Negalėjau patikėti: nejaugi mes tiek metų gyvename kartu?“

Klaipėdoje užaugusi Danutė jaunystėje pasirinko veterinarijos mokslus. Tuometėje veterinarijos akademijoje tik kelios merginos puošė kelių dešimčių studentų būrį. „Jis mane papirko švelnumu, gerumu, puikiai mokėsi, - šypsodamasi pasakojo D. Šmatavičienė. Šmatavičiai į Gargždus atvyko 1961 m. Nei specialybės, nei darbo vietos nepakeitė per visą gyvenimą. Keitėsi tik pareigos ir įmonių pavadinimas. D. Šmatavičienė dirbo tuometėje veislininkystės-sėklinimo įmonėje vyriausiąja gydytoja. A. Šmatavičius, Klaipėdos rajono veterinarijos ligoninėje pradėjęs terapeutu, pakilo iki vyriausiojo gydytojo.
Sulaukę pensijos, Šmatavičiai įkūrė veterinarijos kliniką, kurioje abu dirbo. Gydė šunelius, kates ir kitus žmonių augintinius. Sulaukęs 80-ojo gimtadienio, Algirdas nutraukė įmonės veiklą. Reikšmingas paskutinis apdovanojimas Daliai Šmatavičienei - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pirmojo laipsnio Garbės ženklas. Už veterinarinę veiklą pelnęs ne vieną garbės, padėkos raštą, pastaruoju apdovanojimu labai džiaugėsi. Baigėsi profesinė veikla, kuriai paskyrė visą gyvenimą. „Ir dabar skambina žmonės, ieškodami pagalbos savo augintiniams, - pasakojo D. Šmatavičienė. - Stengėmės visada išklausyti žmones, atsinešusius savo keturkojus.“

Beje, Šmatavičių vaikai taip pat pasirinko veterinarijos studijas. Dirbdami pagal specialybę, kopia karjeros laiptais.
Šmatavičiai laimingi, kad gražiai prabėgo gyvenimas. „Mums svarbiausia buvo šeima. Vienas kitą supratome ir vienas kitam nusileidome. Pinigų nesidalijome - kartu tvarkėme šeimos biudžetą. Mūsų namuose dūmų nebuvo. Mes kartu dirbome, kartu keliavome. Aplankėme daugelį buvusios Tarybų sąjungos vietų“, - pasakojo pašnekovai. Jie norėjo ir turėjo galimybę plėsti savo akiratį. Net esant „geležinei uždangai“, lankėsi Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur gyveno Danutės seserys. Senjorai Šmatavičiai keliavo į Italiją, Graikiją, Ispaniją, porą kartų poilsiavo Turkijoje. Ir pridūrė, kad jaunavedžiai gyveno iš stipendijos, vėliau - iš kuklaus atlyginimo.

Nenuostabu, kad gimus vaikeliui, o ypač pirmagimiui, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. To neneigia ir laidų vedėja Marija Silickaja-Šmatavičienė. Pasak jos, po sūnaus Jokūbo, kuris jau netrukus švęs savo pirmąjį gimtadienį, gimimo pasidarė sunku ne tik planuotis laiką, bet ir tvarkytis su motiniškais jausmais.
„Viską derinti yra labai sunku. Kartais galva sprogsta nuo minties, kad kažkas, kas buvo kruopščiai suplanuota, staiga pasikeitė, tuomet turi viską skubiai perplanuoti. Ir sąžinę skauda, bet ne dėl to, kad išleki kelioms valandoms pasifilmuoti, o dėl to, kad tų tokių valandų vis daugėja. Motinystė yra tikras gėris, kai nereikia niekur skubėti ir gali mėgautis akimirka, gal dėl to taip sunku paleisti vasarą, nes turėjome to laiko daugiau. Jei visa tai nuskambėjo kaip pasiskundimas, tai taip nėra, nes kartais užsiimti savo mėgstama veikla yra labai sveika. Tuomet grįžti namo pasiilgęs to mažo žmogeliuko ir laiką leidi žymiai kokybiškiau“, - apie jau metus trunkantį etapą pasakojo M. Silickaja-Šmatavičienė.
Ne paslaptis, kad Marijos kolegė, 2TV vedėja, socialinių tinklų žvaigždė D. Belickaitė skaičiuoja paskutinius mėnesius, kuomet sūpuos savo pirmąją atžalą ant rankų. Anksčiau merginos filmavimų metu plepėdavo skirtingomis temomis, dabar viskas pradėjo suktis aplink mažuosius.
„Kol filmuojame „Merginos prie vairo“ tikrai pasikalbame. Dalia kartais kažko paklausia pati, aš nesu linkusi patarinėti, jei manęs neprašo. Bet vieną patarti galiu visoms būsimoms mamos - žindymo specialistės konsultacija yra būtina, jei mamos planuoja maitinti pačios. Niekam nelinkiu praeiti to, ką patyriau aš. Bet ir tai įveikiau. Mūsų su Dalia labai skirtingi charakteriai, tai manau ir vaikus skirtingai auginsime“, - pasakojo 2TV „Pagaminta Lietuvoje“ bei „Merginos prie vairo“ laidų vedėja Marija.
Šiandien prasideda naujas muzikaliausio kanalo 2TV sezonas. Marija atskleidžia, kad naujienos laukia ne tik laidose, kurias žiūrovai galėjo pamėgti per praeitus sezonus, bet jų atsiras ir sezono eigoje. „Šiais metais bus daug beprotiškai gerų automobilių mūsų laidoje su Dalia. Tiesiog vau, kokių įdomių ir neeilinių. O „Pagaminta Lietuvoje“ stengsiuosi pakalbinti kuo daugiau mūsų vietinių žvaigždžių apie jų klipus, kurie, ačiū, Dievui, grįžo į madą ir visi vėl pradėjo juos kurti. Iš naujienų laukia 2TV podcastas, kuriame mes keturiese: Dalia, Monika, Timūras ir aš kalbėsime įvairiausiomis temomis“, - apie naują sezoną pasakojo M. Silickaja-Šmatavičienė. „Pagaminta Lietuvoje“ - pirmadieniais, „Merginos prie vairo“ - antradieniais, 22 val.
Dalia Belickaitė ir Edvinas Šeškus tapo tėvais - sutuoktiniai susilaukė dukters. Influencerė Dalia Belickaitė įsiamžino su pirmagime dukra Atėne. Neseniai pirmagimės dukros susilaukusi influencerė Dalia Belickaitė pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti kūno pasikeitimas. D. Belickaitė apie socialinius tinklus: kartais norisi pasidalinti ir liūdnais dalykais, bet tada sakys, kad „žliumbiu“. Nuo šiol kiekvieną trečiadienį žiūrovai galės mėgautis nauja 2TV kanalo laida „Toks šou“, kurią rengs net keturi veidai iš 2TV kanalo - Dalia Belickaitė, Timūras Augucevičius, Marija Silickaja-Šmatavičienė ir Monika Maluškaitė, kurie pasakos ir dalinsis asmeninėmis istorijomis, kalbės apie aktualijas ir leisis į pačias įvairiausias diskusijas. Šio trečiadienio laidos tema - socialiniai tinklai. Kodėl žmonės vengia rodyti realybę? O galbūt kaip tik nereikėtų rodyti skaudžių ir asmeniškų dalykų?
Šiame straipsnyje apžvelgiama Dalios Šmatavičienės biografija, profesinė veikla ir šeimos gyvenimas. Nors tikslios Dalios Šmatavičienės gimimo datos čia nerasite, pateikiame išsamią informaciją apie jos profesinę karjerą, šeimą bei kitas veiklas, kurios atspindi jos asmenybę ir indėlį į visuomenę.
D. Sviderskienė (galimai susijusi su Dalia Šmatavičiene) 1976-1987 m. mokėsi Kurklių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje. Vėliau, 1987-1992 m., studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultete ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos išsilavinimą. Nuo 1992 m. iki šiol D. Sviderskienė dirba Lietuvių kalbos institute, būdama jaunesniąja mokslo darbuotoja. 1992-2015 m. ji darbavosi Vardyno skyriuje, o nuo 2015 m. - tęsia savo veiklą. Nuo 2009 m. kartu su kitais skyriaus darbuotojais ji rašo Lietuvos vietovardžių žodyno tekstą. 2009-2013 m. ji dalyvavo projekte, kuriant Lietuvos vietovardžių geoinformacinės sistemos duomenų bazę.
Nuo 2008 m. D. Sviderskienė aktyviai dalyvauja konferencijose ir yra skaičiusi arti 20 pranešimų vietovardžių kilmės ir raidos klausimais. Ji parašė ir moksliniuose leidiniuose paskelbė apie 40 straipsnių iš onomastikos - tikrinių žodžių kilmės ir funkcionavimo. Kartu su kitais kalbininkais ji sudarė ir redagavo elektroninį dažninį žodyną "Tikriniai XX a.". Tai rodo jos gilų įsitraukimą į mokslinę veiklą ir domėjimąsi kalbos tyrinėjimais.
| Metai | Veikla |
|---|---|
| 1976-1987 m. | Mokslai Kurklių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje |
| 1987-1992 m. | Studijos Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultete (lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja) |
| 1992 m. - dabar | Darbas Lietuvių kalbos institute, jaunesnioji mokslo darbuotoja |
| 1992-2015 m. | Darbas Vardyno skyriuje |
| Nuo 2009 m. | Lietuvos vietovardžių žodyno teksto rašymas |
| 2009-2013 m. | Dalyvavimas projekte, kuriant Lietuvos vietovardžių geoinformacinės sistemos duomenų bazę |
| Nuo 2008 m. | Dalyvavimas konferencijose ir pranešimų skaitymas vietovardžių klausimais |
| - | Apie 40 straipsnių iš onomastikos paskelbimas |
| - | Elektroninio dažninio žodyno "Tikriniai XX a." sudarymas ir redagavimas (kartu su kitais kalbininkais) |

Kristina ir Antanas Žutautai savo gimtadienius švenčia sausį. Ateinantį jai sukaks 80 metų, Antanui - 82-eji. „Duotas žodis prieš Dievą - kelio atgal nebuvo“, - dėstė Antanas. Ir pridūrė, kad svarbiausia - meilė. „Ji stipresnė už viską“, - patvirtino žmona, optimistiškai, guviai. „Negirdėjau namuose barnių, nė girto tėčio nemačiau, juolab mamos“, - patikino jaunėlė dukra Dalia, gyvenanti Klaipėdoje.
Tėvai prasitarė, kad prieš kelis dešimtmečius buvo užgriuvęs skaudus patyrimas. Žutautų jaunėlė ištekėjo šešiolikos metų. Nepilnametė moksleivė laukėsi kūdikio. Sovietmečiu tai buvo siaubingas įvykis. „Antanas barė mane, kad nemokėjau prižiūrėti mergelės. Verkiau, bet skaudžiausios buvo aplinkinių apkalbos. Koks pergyvenimas šeimai“, - prisiminė K. Žutautienė. Dalios mylimasis - klasiokas. Tačiau Dalios gyvenimas susiklostė laimingai. Moksleiviai susituokė, mokėsi vakarinėje mokykloje, baigė mokslus. Užaugino sūnų ir dukrą. Dalia, kuriai 46-eri, džiaugiasi 2 anūkais. „Nė vienos dienos nesigailime.“

tags: #smataviciene #dalia #gimimo #diena