Antanas Terleckas: kovotojas už laisvę ir lietuviškumo puoselėtojas
Antanas Terleckas (1928 m. vasario 9 d. - 2023 m.) - tai asmenybė, kurios gyvenimas neatsiejamai susijęs su Lietuvos nepriklausomybės kova, disidentiniu judėjimu ir lietuviškumo puoselėjimu. Jo kelias nebuvo lengvas - tai nuolatinė kova su sovietine okupacine valdžia, kalėjimai, tremtys, tačiau visą gyvenimą jį lydėjo nepajudinama dvasia ir tikėjimas laisva Lietuva.
Gimė mažažemio valstiečio šeimoje Krivasalyje, Antanas Terleckas nuo jaunystės pasižymėjo patriotizmu ir nesitaikymu su sovietine santvarka. Jo aktyvi veikla, pareiškimai ir laiškai, raginantys nutraukti Lietuvos okupaciją, buvo girdimi per užsienio radijo stotis ir skelbiami pogrindžio leidiniuose. Tai atkreipė KGB dėmesį, ir 1957 m. pabaigoje jis buvo suimtas.
Nors sovietų teismas A. Terleckui skyrė ketverius metus lagerio, kuriuos jis atliko Sibiro konclageriuose, tai jo nepalaužė. Grįžęs į Lietuvą, jis tęsė savo veiklą, dirbdamas įvairiose darbovietėse ir tuo pat metu įsitraukdamas į pogrindžio judėjimą. 1978 m. jis įkūrė Lietuvos laisvės lygą (LLL), kurios pagrindinis tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę bei kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.
Vienas svarbiausių LLL darbų, inicijuotas A. Terlecko, buvo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas“ (1979 m. rugpjūčio 23 d.). Šiame dokumente reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus ir išvesti sovietų kariuomenę iš Baltijos šalių. Memorandumas sulaukė didelio tarptautinio atgarsio ir prisidėjo prie Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo.
Dėl savo veiklos A. Terleckas ne kartą buvo suimtas ir kalintas. 1979 m. jis buvo nuteistas trejiems metams lagerio ir penkeriems tremties, kalėjo Urale ir Magadano srityje. Tačiau net ir atšiauriausiomis sąlygomis jis išlaikė tikėjimą ir viltį grįžti į laisvą Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą 1987 m., jis aktyviai įsijungė į politinę veiklą, vadovavo mitingams ir protestams prieš sovietų valdžią.
Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama Laisvės lyga oponavo Lietuvos komunistų partijai ir kartais net Sąjūdžio politikai, tačiau siekdami bendro tikslo - nepriklausomos Lietuvos - jie rasdavo būdų veikti kartu. 1989 m. Laisvės lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Antanas Terleckas toliau aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose ir 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. Jo indėlis į kovą už laisvę buvo įvertintas garbingais apdovanojimais: Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi ir Laisvės premija.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
Nors viešajame gyvenime Antanas Terleckas buvo žinomas kaip kovotojas už laisvę, namuose jis buvo mylintis tėvas ir senelis. Jis išaugino trijų vaikų šeimą. Jo sūnus Ramūnas Terleckas, garsus žurnalistas, prisimena tėvo principingumą ir patriotizmą. „Tėvas bardavo už okupacinės televizijos žiūrėjimą, bet aš sakydavau, kad savo priešą reikia pažinti, reikia žinoti, kuo jis gyvena“, - apie tėvo auklėjimą pasakojo Ramūnas.
Antanas Terleckas buvo žmogus, vertinęs praktiškumą ir taupumą. Namuose vis dar buvo daug daiktų, kurie buvo atvežti iš tėvo, nes jis sakydavo: „Panaudosiu. Akcija“. Jis mėgdavo taisyti sugedusius daiktus, neretai naudodamas neįprastus sprendimus, pavyzdžiui, sovietinio lygintuvo laidą ar kelis varžtus.
Kaip asmenybė, jis buvo „Tėvas“ - žodis, kurio reikšmė atsiskleidė tik išėjus iš namų aplinkos. Daug jo bičiulių neturėjo tokio žmogaus savo gyvenime. Jis buvo senamadiškas, sunkiai priimantis pokyčius, tačiau visada principingas ir tiesus. Net ir sulaukęs 90-ies, jis teigė, kad jam didelė vertybė yra tai, kas dar gali būti panaudota.
Vienas iš paskutinių pokyčių jo gyvenime buvo priverstinis prisijungimas prie „Facebook“, po to, kai buvo uždarytos „Lietuvos žinios“. Nors iš pradžių jis spyriojosi, ilgainiui priprato. Jis niekada nekalbėjo dėl kalbėjimo, jei neturėdavo ką pasakyti - tylėdavo. Jo principingumas pasireiškė ir vertinant stojančiųjų į žurnalistiką darbus - jis nedvejodamas parašė 10 balų už kūrybingą interpretaciją, net jei ji ir buvo neįprasta.
Po žmonos mirties 2020 m., Antanas Terleckas liko vienišas, ir tai jį negrįžtamai pakeitė. Jis dažnai kartodavo: „Noriu į Romą“. Būtent Romoje su žmona jie buvo lankęsi daugiau nei dvidešimt kartų. Deja, paskutinę kelionę į Romą jis taip ir nepadarė.
Išsilavinimas ir karjera
Antanas Terleckas baigė Linkmenų progimnaziją, vėliau Vilniaus prekybos technikumą. Studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kur įgijo finansininko specialybę. Vėliau neakivaizdiniu būdu studijavo istoriją Istorijos-filologijos fakultete, tačiau diplomo negavo, nes jo diplominis darbas neįtiko politiškai.
Jo karjera buvo kupina iššūkių dėl politinių pažiūrų. Jis dirbo „Puntuko“ gamykloje dispečeriu, vyr. ekonomistu, vyr. inžinieriumi, Vilniaus valgyklų treste, vėliau - gaisrininku, durininku, darbininku. Nepaisant sunkumų, jis visada išlikdavo ištikimas savo principams.
Disidento A. Terlecko anūkas Antanas: dabar visi protingi ir viską išmano (2014 01 12)
Tėvo pamokos ir palikimas
Nors Antanas Terleckas didžiąją dalį savo gyvenimo praleido kovodamas už Lietuvos laisvę, jo palikimas yra ne tik politinis, bet ir moralinis. Jo sūnus Ramūnas Terleckas, kalbėdamas apie tėvo įtaką, pabrėžė istorijos žinojimo svarbą ir kovos už idealus reikšmę. „Mes nustojome vertinti rinkimus kaip kovos įrankį, galimybę sukurti geresnę visuomenę“, - sakė jis, palygindamas dabartinę visuomenę su tėvo kartos idealizmu.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Antaną Terlecką vadina „Lietuvos dvasios vaiku“, kuris tapo pavyzdžiu ir idėjiniu tėvu kitiems. Jo veikla yra savotiška gija tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, simbolizuojanti nepriklausomybės siekį ir kovą už ją.
Antano Terlecko gyvenimas - tai liudijimas apie drąsą, principingumą ir nepajudinamą meilę Tėvynei. Jo palikimas gyvuos ateities kartose kaip įkvėpimas ir priminimas apie tai, ką reiškia kovoti už laisvę.
Apdovanojimai:
- Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinas (1998 m.)
- Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.)
- Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004 m.)
- Laisvės premija (2013 m.)
Šeima:
- Žmona: Elena Keraitytė-Terleckienė
- Vaikai: Vilija Terleckaitė-Dailidienė, Gintautas Terleckas (mirė 2010 m.)
- Sūnus: Ramūnas Terleckas
Antanas Terleckas mirė 2023 m. vasario 16 d., simbolišką dieną, palikdamas gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
