Slaptas kūdikių gyvenimas: nepaprastas pasaulis nuo įsčių iki pirmųjų mėnesių

Pasaulis, kuriame kūdikiai praleidžia pirmuosius mėnesius, yra daug sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai. Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi, nes žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Tačiau jų gyvenimas prasideda dar gerokai anksčiau - motinos įsčiose, o gimimas tampa dideliu lūžiu, po kurio glaudus ryšys su tėvais išlieka gyvybiškai svarbus.

Negimusio kūdikio pasaulis

Priešais jus yra Tomo Verney knyga - klasika perinatalinėje psichologijoje, kuri visam laikui pakeitė supratimą apie vaiko gyvenimą iki gimimo. Joje pateikti stulbinantys įrodymai, paremtos dviem dešimtmečiais medicininių tyrimų, kad negimęs kūdikis galvoja, jaučia ir net veikia. Ir tai, kas su juo vyksta per 9 mėnesius prieš gimimą, gali giliai paveikti tai, kokiu žmogumi jis taps.

Įsivaizduokite, kad klausotės jūros ošimo. Šilta, ramu, jauku. Užmerkus akis atrodo, tarytum bangos supa, liūliuoja, linguoja. Panašius pojūčius patiria vaikas motinos įsčiose. Jis didžiąją laiko dalį jaučiasi supamas, linguojamas mamos judesių. Kartais besilaukiančios moterys ir naktį negali ilgai ramiai miegoti, nes vaikutis spurda ir budina, tarytum kviečia judesiui.

Jau nuo ketvirto mėnesio ar dar anksčiau jį motinos įsčiose lydi nenutylantys garsai: mamos širdies plakimas, kraujagyslėmis tekančio kraujo šniokštimas, įkvėpimo ir iškvėpimo aidas, žarnyno gurguliavimas, taip pat ir mamos balsas, iš aplinkos atsklindantys garsai. Kitaip, nei linguojantys mamos judesiai, dauguma šių garsų nenutyla ir naktį. Motinos įsčiose augančiam mažam žmogučiui šilta ir ramu - gimdos apsuptis saugo, glaudžia.

Pereinamasis laikotarpis po gimimo ir artumo poreikis

Tik gimęs kūdikis atsiduria visai kitoje aplinkoje - iš šiltos, pilnos skysčio gimdos jis patenka į atvirą erdvę, kupiną vėsaus oro, kitokių garsų, kvapų, kitokios šviesos. Iš saugumo, kuriame taip ilgai būta, - į visišką nežinią, neatpažįstamumą. Ir todėl taip svarbu jam yra kuo greičiau pajusti mamos rankas, glaudžiančias prie savęs, prie krūtinės, kur girdisi širdies dūžiai ir kiti, jam taip pažįstami, garsai. Svarbu išgirsti mamos balsą - raminantį, saugantį, globojantį.

Besilaukiantiems tėvams kyla daugybė klausimų apie tai, kaip paruošti namus kūdikio gimimui. Sukasi mintys apie drabužėlius, vežimėlius, patalus, lovytę, higienos reikmenis, žaislus, galbūt atskirą kambarį ir dar daugybę kitų dalykų. Natūralu, kad norisi suplanuoti, kaip kuo geriau pasirūpinti savo mažyliu, ateinančiu į šį pasaulį, tačiau atkeliavus vaikui dažniausiai paaiškėja, kad, bent jau pačioje pradžioje, jam reikia tik labai nedaug (arba kaip tik labai daug!) - nuolatinio emocinio ir kūniško artumo. Turbūt niekas šiame pasaulyje kūdikiui negalėtų atstoti mamos, tėčio ar globėjų glaudimo kuo arčiau savęs ir raminančio balso.

Psichoterapeutė Jean Liedloff, du su puse metų praleidusi Pietų Amerikos džiunglėse, akmens amžiaus indėnų gentyje Yequana, savo knygoje „Continuum Concept. In Search of Hapinness Lost“ rašo, kad minėtoje gentyje priimta vaikus rankose (taip pat nešynėse) nešioti iki tol, kol jie pradeda patys judėti - šliaužti, ropoti. Iki to laiko vaikai apskritai niekuomet nėra atitraukiami nuo juos globojančių žmonių, visuomet būna ant rankų, ant kelių ar nešami nešynėje, kartu miega. Pasak J. Liedloff, kuri po ekspedicijos Pietų Amerikoje daug domėjosi kūdikių raida ir sukūrė savo teoriją, atskiroje lovelėje miegančiam kūdikiui netoliese esančioje lovoje gulinti jo mama, jam atrodo taip nuo jo nutolusi, tarsi būtų Marse.

Turbūt mūsų kultūroje nerealu ir tikriausiai nereikia kūdikių ant rankų nešioti ar laikyti priglaudus prie savęs visą parą. Tačiau psichologės iš Suomijos Regine A. Schön ir Maarit Silvén straipsnyje „Natural Parenting - Back to Basics of Infant Care“ apibendrina daugybę ankstyvosios raidos tyrimų rezultatų. Viena iš šių tyrimų išvadų - kūdikiai, tiek miegodami, tiek būdraudami, geriausiai jaučiasi aplinkoje, primenančioje motinos įsčias: nuolatinėje ritmiškų garsų apsuptyje, judesyje ir prisilietime. Jie yra ramesni, mažiau verkia, ilgiau miega, greičiau auga.

Rankose arba nešynėje nešiojamam kūdikiui sudaromos puikios sąlygos visa tai patirti - priglaustas prie krūtinės jis girdi ritmiškus širdies dūžius, kvėpavimo ritmą, yra nuolatiniame judėjime ir fiziniame kontakte. Kūdikiai turi daugybę bruožų, liudijančių, kad jie gimsta būti nešiojami. Kai kūdikis guli ant nugaros ar yra pakeliamas, jis kojytes sulenkia, pritraukia arčiau savęs. Tokia kūdikio kojyčių pozicija yra puikiai pritaikyta tam, kad galėtume jį priglausti prie kūno, „pasisodindami“ virš klubo. O kūdikis į tokią poziciją taip pat reaguoja - tvirtai prispaudžia kojytes, tarsi „įsikabina“.

Iki kol vaikas pradeda vaikščioti, jo stuburas yra kiek sulinkęs, „S“ formos, tad vertikali pozicija jam yra tinkamesnė nei horizontali. Mūsų mažyliai per motinos pieną gauna nedaug riebalų ir proteinų, suteikiančių energijos, tad žindyti, o kartu ir imti ant rankų, juos reikia dažnai. Apie tai, kad gulėti nepatinka, o nori būti ant rankų, savo verksmu praneša ir patys kūdikiai. Visi šie požymiai, liudijantys, kad mūsų kūdikiams geriausia būti globėjų rankose, yra susiję su evoliucija - tais laikais, kai mūsų protėviai gyveno laukinėje gamtoje, palikti kūdikių gulėti vienų jie negalėjo tiesiog dėl saugumo.

Prisilietimas, kūniškas artumas yra neabejotinai svarbūs ne tik fiziologinei, bet ir psichologinei kūdikio raidai. Pasak prisirišimo teorijos kūrėjo John Bowlby, verkimas, šypsojimasis, sekimas iš paskos ir „įsikibimas“ yra įgimtos kūdikių reakcijos, kuriomis jie siekia išlaikyti ar atkurti artumą su savo globėjais. Intuityviai kiekviena mama žino, kad verkiantį ar kitaip ją kviečiantį kūdikį reikia priglausti prie savęs, pasūpuoti, nuraminti žodžiais. Tik iš išorės gaunama informacija kartais siunčia kitokius, perspėjančius, signalus: „vaikas pripras būti ant rankų, kitaip būti nebenorės; jis bus išlepintas, per daug prisirišęs prie motinos, tėvo, globėjų, užaugs nesavarankiškas“.

J. Bowlby prisirišimo teorija, kuri yra patvirtinta mokslinių tyrimų, teigia visiškai priešingai. Tik gimęs kūdikis atsineša su savimi du stiprius poreikius: prisirišimo prie globojančio asmens/ų ir smalsumo tyrinėti aplinkinį pasaulį. Šie abu poreikiai yra tarsi du skirtingi tarpusavyje balansuojantys poliai. Jei kūdikio globėjai yra jam tarsi „saugi bazė“ - kur vaikas gali sugrįžti, rasti prieglobstį kai kažko išsigąsta, kai nori valgyti, nuliūsta, ar tiesiog nori artumo - tuomet fizinio artumo poreikis palaipsniui mažėja, o noras savarankiškai tyrinėti pasaulį didėja. Ir atvirkščiai, jei ankstyvas kūniško artumo poreikis nėra patenkinamas, kūdikis negauna patvirtinimo, kad „pasaulis yra saugus“, tada savarankiškai jį tyrinėti dar ilgai gali būti labai nedrąsu - vis reikia ir reikia suaugusiųjų patvirtinimo. Žinoma, neišvengiamai būna situacijų, kai globėjas negali greitai sureaguoti į kūdikio kvietimą.

Per savo pirmuosius metus vaikai daugiausia išmoksta apie tai, koks yra ir gali būti jų santykis su aplinkiniu pasauliu. Jungiškosios krypties psichoanalitikas John Hill knygoje „At Home in the World“ rašo, kad buvimo namuose jausmas susiformuoja per santykį su globėjais, per artimą emocinį ryšį, saugumo, pastovumo užtikrinimą.

Ankstyvoji kūdikio socialinė raida

Nors daugelį šis faktas nustebins, tačiau pirmieji 6 jūsų kūdikio gyvenimo mėnesiai yra esminiai jo socialinei raidai. Kūdikio socialinė pažanga dabar kur kas akivaizdesnė. Bet koks jūsų atsakas į kūdikio pastangas bendrauti vėliau jam padės suprasti komunikavimo reikšmę, todėl turite būti pozityviai nusiteikę. Visuomet skatinkite abipusį kontaktą: aiškiai mėgdžiokite savo kūdikio gestus ir garsus, kalbinkite jį, teatrališkai tarkite žodžius ir gestikuliuokite bei laukite atsakymo. Atminkite, kad kūdikiai - itin jautrūs garsui. Skatinkite kūdikį pažinti naujus žmones: tai padės jam įprasti prie nepažįstamųjų saugioje namų aplinkoje. Kuo labiau kūdikiui patiks bendrauti su jumis, tuo labiau, tikėtina, jis sieks šio bendravimo ir paaugęs.

Apžvelkime, kaip vystosi bendravimas su kūdikiu pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais:

Veiklos, skatinančios kūdikio raidą (iki 3 mėnesių)

Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti. Šios veiklos padeda kūdikiui pažinti pasaulį ir stiprinti ryšį su tėvais.

• Akių kontaktas. Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu.
• Ištiesinimas. Ilgą laiką praleidę mamos pilvuke mažyliai ir gimę dar kurį laiką būna lyg sustingę, vis sulenktomis kojytėmis ir rankytėmis. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai.
• Girdėta muzika. Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti muziką, kurią reguliariai girdėjo dar būdami mamos įsčiose. Jei jūsų mažylis nuolat girdėjo kažkokią muziką ar garsus būdamas jūsų pilvuke, leiskite jam paklausyti jos. Jei būdamas pilve kūdikis reguliariai negirdėjo muzikos, kurią galėtų pažinti jau gimęs, pasirinkite kelias dainas ar melodijas ir leiskite klausyti jų dabar.
• Garsų imitacija. Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus.
• Nuostabusis nešiojimas. Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius.
• Nuostabieji veidrodžiai. Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.
• Skrydis lėktuvu. Suteikite savo kūdikiui galimybę, kuo įvairiau pažinti pasaulį. Viena jų yra laikyti mažyli ant rankų veidu žemyn (savo ranką ar rankas laikykite išilgai per visą kūdikio pilvuką). Tai padeda ne tik pamatyti supančią aplinką kitu kampu, bet gelbsti ir tiems mažyliams, kuriems pučia pilvuką.
• Malonus pašnekesys. Kalbėjimas yra mokymasis. Kalbėjimas yra viena svarbiausių detalių kalbos vystymuisi, o kalbėjimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos (kai kurie net sakys, kad bendravimas ir kalbėjimasis su mažyliu turi prasidėti, kai jis dar mamos pilvuke). Taigi kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam, pvz.
• Masažas. Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažyli, tai padės vystytis ir stiprėti ne tik jo raumenims, bet ir kraujotakai bei virškinimo sistemai. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę.
• Skirtingos tekstūros. Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį. Apsidairykite savo namuose ir tikrai rasite daugybę skirtingus lietimo pojūčius suteikiančių daiktų.
• Skaitymas. Skaityti savo vaikui, tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną. Skaityti mažyliui rekomenduojama jam dar esant mamos pilvuke.
• Supkitės. Kaip ir lėktuvo žaidimas, taip ir supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą (vestibiuliarinis aparatas - pusiausvyros organas vidinėje ausyje). Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu. Tam puikiai tiks hamakas, supynės, supamoji kėdė.
• Juoda/balta. Naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.).
• Gal pašokam? Šokis, tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų.
• Šviesų žaidimas. Kūdikiams patinka stebėti šviečiančius ir judančius objektus. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa (tamsiame kambaryje), panaudodamos tam žibintuvėlį.
• Uostymas. Kūdikiai gimsta su puikiai išvystyta uosle. Naujagimiai savo mamos kvapą atpažįsta iš karto tik gimę. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojuodama maloniais kvapais jam šalia nosytės. Tam puikiai tinka gėlės, citrusiniai vaisiai ar vanilė.
• Atsilenkimai. Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite.
• Dviratininkas. Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
• Mobilus kūdikis. Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais.
• Balansavimas. Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio.

tags: #slaptas #kudikiu #gyvenimas

• Idėjos ir veiklos 5–6 metų vaikams
• Ikimokyklinio ugdymo svarba sostinėje
• Pregnacare vitaminai nėščiosioms
• kaip išrinkti geriausią elektromobilį vaikui
• Išsamūs patarimai apie kūdikio slaugą