Šlapimo pasėlio tyrimas nėštumo metu: svarba ir atlikimas
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo ir būsimo kūdikio sveikata. Vienas iš svarbių nėštumo priežiūros elementų yra reguliarūs medicininiai tyrimai, padedantys stebėti motinos ir vaisiaus būklę. Šlapimo tyrimai, įskaitant šlapimo pasėlio tyrimą, yra ypač svarbūs nėštumo metu, nes padeda nustatyti galimas infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimai (ŠTI) ar besimptomė bakteriurija, kurios gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui.
Bendrasis šlapimo tyrimas nėštumo metu
Paprasčiausias būdas įvertinti galimus šlapimo takų susirgimus - atlikti bendrąjį šlapimo tyrimą. Jo metu nustatomas šlapimo rūgštingumas (pH), ketonai ir santykinis tankis (SG), leukocitai, bakterijos, baltymai, gliukozė ir kt. Šie parametrai gali atskleisti, ar nesergate šlapimo takų infekcija, akmenlige ar kitomis inkstų ligomis. Neradote Jums reikiamo tyrimo? Šlapimo tyrimai yra viena paprasčiausių ir efektyviausių diagnostikos priemonių, leidžianti nustatyti daugybę organizmo sutrikimų. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti inkstų, šlapimo takų ar kitų sistemų ligas bei stebėti organizmo būklę. Šlapimo tyrimai yra laboratoriniai tyrimai, kurių metu analizuojamas šlapimas siekiant išsiaiškinti, ar organizme vyksta kokie nors patologiniai procesai. Šlapimo tyrimas gali būti atliekamas tiek profilaktiškai, tiek atsiradus tam tikriems simptomams. Be to, šlapimo testas (tyrimas) gali būti skiriamas siekiant stebėti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, ir įvertinti jų poveikį inkstų funkcijai. Tam tikri rodiklių pakitimai gali nurodyti specifinius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, dehidrataciją (padidėjęs šlapimo tankis) arba elektrolitų disbalansą. Pakitę šlapimo tyrimo rezultatai gali rodyti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų ar šlapimo takų infekcijas, uždegimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, ar net rimtesnes ligas, kaip kepenų pažeidimai.
Nėštumo metu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Taip, šlapimo tyrimai yra ypač svarbūs nėštumo metu, nes jie padeda nustatyti galimas infekcijas, tokias kaip šlapimo takų uždegimai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Šlapimo tyrimus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus profilaktiškai. Atsiradus simptomams, tokius kaip skausmingas šlapinimasis, dažnas noras šlapintis ar kraujas šlapime, tyrimus reikėtų atlikti nedelsiant pagal gydytojo rekomendaciją. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Šie tyrimai padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekami nėštumo pradžioje, ir vėliau padeda nustatyti preeklampsiją.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti? Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kada šlapimas pakeičia spalvą? Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių. Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Šlapimo pasėlio tyrimas nėštumo metu
Šlapimo pasėlio tyrimas - atliekamas siekiant nustatyti bakterinę infekciją ir jos sukėlėją. Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas nustatant nėščioms moterims būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę, kurios gali būti ypač svarbios nėštumo metu. Šlapimo pasėlio tyrimas skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams.
Šlapimo pasėlis nėščioms moterims yra papildomas tyrimas, atliekamas norint nustatyti nėščioms moterims būdingas infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas ar bakterinę vaginozę, kurios gali būti ypač svarbios nėštumo metu. Šlapimo pasėlio tyrimas skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų ir neturi jokių klinikinių simptomų bei požymių. Jei nustatoma bakteriurija, skiriamas gydymas ir tyrimas kartojamas po gydymo. Negydoma besimptomė bakteriurija pusei moterų pereina į cistitą, o 30 proc. Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime. Šlapimo pasėlio tyrimas gali būti skiriamas, jei įtariama šlapimo takų infekcija arba jei bendro šlapimo tyrimo rezultatai rodo galimą infekciją.
Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24+0 nėštumo savaitė. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.
Šlapimo pasėlio procedūra yra paprasta: pacientas surenka šlapimą į specialų indą, kuris tada siunčiamas į laboratoriją analizei. Ten šlapimas išklojamas ant specialios augimo terpės, kuri leidžia mikrobams augti. Po kelių dienų laboratorijoje atliekamas mikroorganizmų identifikavimas ir jautrumo antibiotikams nustatymas. Gavus rezultatus, gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į nustatytą infekcijos rūšį ir antibiotikų jautrumą.
Laboratorijoje šlapimas sėjamas ant mikrobiologinių terpių. Po inokuliuoto testo inkubavimo ant agaro paviršiaus išauga matomos kolonijos. Kolonija susiformuoja dauginantis pavienei bakterijos ląstelei, kolonijų skaičius parodo kolonijas formuojančių vienetų (KFV/ml) koncentraciją šlapimo mėginyje (nuo >103 iki >107 KFV/ml). Esant kliniškai reikšmingam bakterijų augimui, bakterijos yra identifikuojamos ir atsakyme pateikiamas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams. Jei ant testo terpės stebimas skirtingų bakterijų mišinys, galima teigti, kad šlapimo mėginys buvo užterštas (neteisingai surinktas šlapimas) ir tokį tyrimą reikia kartoti.
Kaip pasiruošti šlapimo pasėlio tyrimui?
Norint užtikrinti tikslius šlapimo pasėlio tyrimo rezultatus, svarbu tinkamai pasiruošti tyrimui. Pirmiausia vaistinėje reikės įsigyti specialų indelį šlapimo tyrimui. Tiesa, kartais indelį gali duoti pati klinika, ypač jei mėginį bus prašoma surinkti vizito pas gydytojas dieną. Kruopščiai nusiplaukite rankas. Atskirkite lytines lūpas ir apsiplaukite vulvą. Kelias sekundes šlapinkitės į tualetą, tada po srove pakiškite indelį, kol surinksite apie trečdalį ar pusę indelio, tuomet baikite nusišlapinti į tualetą. Ant indelio užsukite dangtelį ir kuo greičiau mėginį pristatykite į laboratoriją. Ši nėštumo priežiūros atmintinė parengta pagal galiojantį Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą.
Naudokite tinkamą indelį: Rinkite šlapimą tik į specialius vienkartinius indelius, kurie yra sterilūs ir užtikrina tyrimo tikslumą. Sterilų vienkartinį indelį (sandarioje pakuotėje) galima nusipirkti vaistinėje arba pasiimti SYNLAB Lietuva laboratorijoje. Laikykitės higienos taisyklių: Kadangi apatiniuose šlapimo takuose ir aplinkinėje odoje yra mikroorganizmų galinčių užteršti pasėliui imamą šlapimo porciją labai svarbu teisingai surinkti šlapimą tyrimui. Prieš renkant mėginį nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Neliesti sterilaus vienkartinio indelio vidaus. Apsiplaukite lytinius organus: Prieš surenkant šlapimą švariu vandeniu gerai apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių). Plaunant braukti iš priekio atgal. Nusausinti išorinius lytinius organus švaria, vienkartine servetėle. Surinkite vidurinę šlapimo porciją: Surinkite vidurinę šlapimo porciją į sterilų indelį. Pirmoji šlapimo porcija nenaudojama (gali patekti papildomi mikrobai), todėl pasišlapinti į tualetą, paskui į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Laikas tarp šlapinimosi: Prieš renkant šlapimą būtina nesišlapinti 4-6 val. ir mažiausiai 48 val. nevartoti antimikrobinių preparatų. Tyrimui tinkamiausias rytinis šlapimas.
Kiti tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekama daug įvairių tyrimų, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Automatinis šlapimo tyrimas. Gliukozės tyrimas. Hepatito B (HbsAg) tyrimas. Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.
Kokie laboratoriniai tyrimai REKOMENDUOJAMI pirmajame nėštumo trimestre? Atrodo, privalomų tyrimų sąrašas ir taip nemažas. Bet ar tikrai jų visų pakanka, kad vaikelis gimtų stiprus ir sveikas? Šiame sąraše įvardyti tyrimai nėra privalomi, bet visgi rekomenduojami nėščiosioms. Rubella IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Dažniausiai užsikrečiama vartojant blogai termiškai apdorotą maistą: mėsą, pieną, nešvarų vandenį ar neplautus vaisius, daržoves. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizika išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Tokiems kūdikiams gali pasireikšti traukuliai, gelta, akių infekcijos, padidėti kepenys ir blužnis. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai pasireiškia ne iškart po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Šiuo atveju toksoplazmozei būdingas kurtumas, protinis atsilikimas, sunkios akių infekcijos, galinčios baigtis aklumu.
CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai. Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Citomegalo virusas paplitęs visame pasaulyje. Užsikrečiama nuo kito sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, lytinių santykių metu, per seiles. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos. Vėlyvuoju nėštumo periodu didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, klausos ir regimojo nervo uždegimai, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai, mirties pirmosiomis dienomis tikimybė. Tymų IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymai nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.
PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės. Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT). Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %. Plačiau apie NIPT tyrimus ČIA
Tyrimai atliekami iš kraujo arba šlapimo, atsižvelgiant į tyrimo specifiką. Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas. Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.
B grupės streptokoko (BGS) pasėlisB grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Moterims po gimdymo gali sukelti infekciją. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties apatinio trečdalio ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
B grupės streptokoko (BGS) pasėlisImamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties apatinio trečdalio ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
Sifilis - gana lengvai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. 10-11 sav. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 % riziką iki 99 % tikslumu. vandenų.
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą arba ascendentiniu būdu (pro šlaplę). Eiga nėščiajai dažniausiai besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav. Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. · Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. VAISIAUS JUDESIAI.
Informacija apie šlapimo takų infekcijas: viskas, ką reikia žinoti norint gydyti ir užkirsti kelią šlapimo takų infekcijoms | GMA Digital
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
