Kaip planuoti ir įrengti svajonių sodą bei daržą: išsamūs patarimai

Norite džiaugtis gausiu derliumi ir malonumu, kurį suteikia stebėjimas, kaip viskas auga bei noksta? Daržo planavimas - tai vienas svarbiausių žingsnių norint užauginti sveikas ir derlingas daržoves. Tinkamai suplanuotas daržas padeda išvengti klaidų, taupo laiką ir leidžia maksimaliai išnaudoti turimą žemės plotą. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip suplanuoti daržą nuo vietos parinkimo iki augalų rotacijos ir konkrečių patarimų pradedantiesiems. Taip pat aptarsime sodo planavimo niuansus ir patarimus, kaip sukurti harmoningą ir derlingą aplinką.

Prieš pradedant įsirengti sodą ar daržą, turėtumėte pagalvoti apie šiuos dalykus: kokį sodą ar daržą norite turėti? Ar norite auginti vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, gėles, ar viską iš eilės? Kiek laiko ir pastangų esate pasirengę skirti sodo ir daržo priežiūrai? Kokiame klimate gyvenate? Kokio dydžio plotą turite?

1. Vietos parinkimas ir sklypo zonavimas

Pirmiausia reikės pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Tam, kad įrengti sėkmingą daržą, pradžioje yra svarbu parinkti jam tinkamą vietą. D.Suchackienė siūlo daržą įkurti saulėtoje vietoje, ne per toliausiai nuo pagrindinio ar terasos išėjimo, kad būtų patogu išbėgti pasiskinti salotų, išsirauti ridikėlių ar kitų daržovių. Idealiausia būtų įrengti saulėtoje, nuo didelių vėjų apsaugotoje vietoje. Dauguma augalų geriausiai auga saulėtoje vietoje.

Ieškokite sklypo dalies, kuri:

• Gauna bent 6-8 valandas saulės per dieną - dauguma daržovių mėgsta šviesą.
• Yra apsaugota nuo stiprių vėjų, bet turi gerą oro cirkuliaciją. Jis turėtų būti apsaugotas nuo šiaurės vėjų.
• Turi tinkamą dirvožemį arba bent jau galimybę jį pagerinti (kompostu, durpėmis ar juodžemiu).
• Yra arti vandens šaltinio, kad būtų patogu laistyti.

Jeigu jūsų sklypas būna labai vėjuotas ar turi didelį nuolydį, apsvarstykite pakeliamų lysvių ar vėjo užtvarų įrengimo galimybes. Jei norite sodo ir daržo, reikėtų apsvarstyti, ar turėsite iš kur paimti vandens augalams, - juk kartais vasaros būna labai sausos, ir derlius be papildomo laistymo gali žūti. Idealu, jei yra vandens telkinys šalimais ar - iš bėdos - šulinys (šulinio vanduo labai šaltas, reikėtų kaskart leisti sušilti prieš laistant). Jei vandens telkinio neturite, pamėginkite išnaudoti lietaus vandenį - įrenkite lietvamzdžius, po jais pastatykite vandens talpas. Netoliese reikėtų įsirengti talpyklas, kuriose būtų kaupiamas lietaus vanduo.

Planuojant sodo sklypą, galima išvengti daugybės klaidų spontaniškai sodinant augalus ar atskiriant zonas. Kraštovaizdžio dizainerės Jolitos Deveikytės-Kirdenės teigimu, norint, kad aplinka prie namų neatrodytų chaotiškai, ją reikia, kaip ir bet kurią gyvenimo sritį, pirmiausia suplanuoti. „Pradžioje siūlau suskirstyti sodą į tris zonas - viešąją erdvę, kurią sudarytų įvažiavimas ir priekinė sodo dalis, privačią (pvz., veranda) ir ūkines erdves (daržinė ir šiukšlių konteineriai), - sakė ji. - Reikia nuspręsti, kas kur bus, ir formuoti erdves nenukrypstant nuo to plano.“

Išdėsčius sklype sodą ir daržą, dar reikia surasti vietos ir likusioms zonoms - poilsio aikštelei, galbūt vaikų kampeliui, buitinei zonai, šiltnamiui. Iš poilsio zonos turėtų matytis gėlynai, kitos įdomios kompozicijos (neturėtų kristi į akis komposto krūva, įrankių dėžės ir pan.). Ūkio zona sklype įrengiama toliau nuo įėjimo ir poilsio vietų, ją galima izoliuoti vijokliniais augalais, krūmais. Izoliuojančiu elementu gali būti ir pats statinys - pašiūrė, tvartelis, lauko virtuvė, pavėsinė. Čia sandėliuojamas sodo inventorius, trąšos, gali būti įrengtas lauko tualetas. Tamsesnį sklypo kampelį paskirkite komposto dėžei - ji neatsiejama daržo dalis. Planuojant vietą daržui, reikėtų pagalvoti ir apie vietą kompostui. Šia organine trąša kasmet derėtų gerinti dirvą.

2. Daržo ir sodo planavimas: eskizas, lysvių ir medžių išdėstymas

Kai turėsite aiškią viziją, ką norite sukurti, galite pradėti planuoti. Pats geriausias būdas - pasidaryti sodo planą. Pasiimkite milimetrinio popieriaus lapą, pieštuką ir gerą trintuką - ir pirmyn. Daržo eskizas (popieriuje ar skaitmeninis) su pažymėtomis lysvėmis, takeliais ir pastoviais elementais (šiltnamis, kompostas) yra labai naudingas. Planas sodininkui pravers ir ateityje: jame galima žymėti reikalingus pakeitimus, naujų sodinių vietas, daržo kultūrų sėjomainą ir pan. Jis padės ir tuo atveju, jei reikės atlikti inžinerinius darbus, pavyzdžiui, sausinti sklypą, įvesti dujas, vandentiekį, elektros kabelius.

2.1. Sodo medžių ir krūmų išdėstymas

Pasak agronomės Daivitos Suchackienės, reikia iš anksto apmąstyti, kokio derliaus iš sodo tikitės, kiek medžių tam reikia. „Jei jūsų sode jau auga augalų, ne bėda - jų matmenis galite perkelti ant popieriaus, - patarė ji. - Sklypo planas padės sukurti jaukią ir malonią erdvę.“

Jeigu nuspręsite kurti natūraliai atrodantį sodą, kiekvienam medžiui reikės paskirti 3 metrų skersmens vietą. Jeigu medžiai bus sodinami eilėmis, atstumas tarp jų turėtų būti apie 4 metrus, o tarpai tarp eilių - apie 5 metrus. Jei ketinate formuoti medžių lajas, visus atstumus galite sumažinti 1 metru. Nykštukinės medžių rūšys leidžia sumažinti atstumus dar metru. „Pabandykite apskaičiuoti reikalingą sodo plotą, atsižvelgdami į tai, kad atskirai stovinčiam aukštaūgiam medžiui reikia 30-36 kvadratinių metrų erdvės, medžiui suformuota laja - 10-16, nykštukinėms medžių rūšims - 4-5 kvadratinių metrų“, - patarė D.Suchackienė. Mažiems sklypams agronomė siūlė rinktis nykštukines medžių rūšis arba formuoti „plokščius“ medelius. Didesnius medžius reikėtų sodinti arčiau tvoros, kur jie gražiai žiūrėsis, taip pat uždengs nuo kaimynų. Pavieniai medžiai gali atrodyti kaip neplanuoti priedai. Geriau sujunkite juos, įrengdami lenktą lysvę tarp jų, pavyzdžiui, šešėlio nebijančių krūmokšnių ar pavasarį žydinčių lelijų.

Pasak agronomės Daivitos Suchackienės, „6 arų sklype galima pasodinti 6-7 obelis, 1-2 kriaušes, 2-4 vyšnias, 2-3 slyvas, 10 aviečių krūmų, tiek pat serbentų, 5-6 agrastų krūmus, 300 žemuogių ir braškių krūmelių. Jei sklypas užima tik 4 arus ar dar mažiau, pasodinti galima vos 2-3 aukštaūges obelis ir kriaušes bei 2 vidutinio aukščio medžius (slyvas, vyšnias).“

Sode pakanka auginti 4-5 obelis, 1-2 kriaušes, 2 slyvas, 4-5 vyšnias, 2-3 šaltalankius, 8-10 serbentų krūmelių, 12-15 m ilgio aviečių eilę ir 30-100 kv. m braškyną. Esant pakankamai geriems metams, 1 aro sode vidutiniškai galima užauginti 100-150 kg vaisių ir uogų.

2.2. Lysvių išdėstymas: daržo estetiką ir funkcionalumą užtikrinantis sprendimas

Tvarkingas daržo išplanavimas ne tik atrodo estetiškai, bet ir palengvina priežiūros darbus. Gerai suplanuotos lysvės leidžia efektyviau išnaudoti šviesą, sumažina piktžolių plitimą ir padeda organizuoti darbus viso sezono metu. Lysvės gali puošti sklypą ne prasčiau nei gėlynai. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8 - 1 m., o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.

Štai keletas pagrindinių principų:

• Lysvių kryptis: Dažniausiai rekomenduojama orientuoti jas iš šiaurės į pietus. Taip augalai geriau pasiskirstys saulę.
• Plotis ir ilgis: Kad būtų patogu pasiekti centrą, lysvės neturėtų būti platesnės nei 120 cm. Ilgis - pagal galimybes. Plačios lysvės (100-120 cm pločio) leis sutaupyti vietos - mažiau reikės ploto tarpams tarp jų. Kad lysves būtų patogu prižiūrėti - nereikėtų jų rinktis per plačių. Lysvės plotis turėtų būti per vieną ištiestą ranką, jei galite prieiti tik iš vienos pusės, ir per dvi ištiestas rankas, jei galite prieiti iš abiejų. Arba toks, koks jums patiems atrodo patogus.
• Tarpai tarp lysvių: Palikite mažiausiai 30-50 cm praėjimus, kad būtų patogu dirbti ir laistyti. Daržovių priežiūrai reikalingiems tarplysviams galima palikti apie 40 cm plotį. Jei įsirengsite aukštas lysves, prie to skaičiaus pridėkite dar 20-35 cm. Jei „centrine gatve“ perskirsite daržą į dvi lygias dalis, jis taps panašus į nedidelį parką.

Kuo mažiau darže tarplysvių, tuo mažiau vaikščiodami trypiame dirvožemį, kuris tose vietose „spaudžia“ augalų šaknis. Takeliams naudokite mulčiavimą arba grindinio plyteles. Taip sumažinsite piktžolių kiekį juose.

2.2.1. Lysvių tipai: tradicinės ir pakeltos lysvės

Lysvių tipai. Įprastos ar pakeltos? Įprastos lysvės dažniausiai vis tiek yra truputį kilstelėtos nuo žemės paviršiaus, supilant iš žemių iškilius stačiakampius. Šie „pylimai“ daromi tam, kad augalo šaknys turėtų kuo daugiau supurento dirvožemio. Kuo lysvė giliau sukasta, tuo augalams geriau - ypač šakniavaisiams. Pačios populiariausios yra plokščiosios lysvės, kai sukasus dirvą suminami tarplysviai. Jos tinka, kai norima lanksčiai daržininkauti, kasmet keisti lysvių planą.

Pastaruoju metu itin populiarios pakeltos lysvės, nes sukuria tvarkos įspūdį, lengvai įsilieja į bendrą aplinką. Tokias lysves galima tiesiog supilti arba įrėminti įvairiomis medžiagomis. Jų aukščiai būna įvairūs - viskas priklauso nuo jūsų poreikių. Aukštesnėse lysvėse dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, tad galima tikėtis ankstesnio derliaus. Tokias lysves sunkiau pasiekti kai kuriems kenkėjams. Jas lengviau prižiūrėti, nereikia kasmet formuoti naujų. Tokių lysvių kraštai nenubyrės į tarplysvius. Vienintelis minusas, kad pakeltose lysvėse dirvožemis greičiau išdžiūsta ir gali tekti dažniau laistyti. Jei rinksitės pakeliamas lysves - pakaks tiesiog nuimti velėną būsimoje lysvės vietoje ir šiek tiek supurenti, prieš statant lysvę ir supilant žemių mišinį. Tokią lysvę būtų galima užpildyti daržo žemės, neutralių durpių ir komposto ar biohumuso mišiniu.

2.2.2. Netradiciniai daržo sprendimai

Žmonės kurdami gėlynus būna labai išradingi - išraižo savo vejas įvairiausių formų gėlynais. Bet kai kalba ateina apie daržovių auginimą, tampame gerokai konservatyvesni. Nepamirškim, kad mūsų daržovės gali augti ne tik stačiakampio, bet ir apskritimo, trikampio - nors ir drugelio formos darže. Galiausiai daržas nebūtinai turi būti vienoje vietoje - lysves galime išdėlioti po visą sodybą, o tarp daržovių pasodinę gėlių, turėsime daug dekoratyvių ir tuo pačiu produktyvių kampelių. Prieskoniniai augalai gali būti auginami kartu su gėlėmis ar dekoratyviniuose vazonuose. Net ir nedidelėje erdvėje galima užsiauginti daržovių. Svarbu išnaudoti vertikalią erdvę ir parinkti produktyvias rūšis. Rinkitės kompaktiškus arba derlingus hibridus. Naudokite vertikalius stovus (agurkams, pupelėms). Auginimo maišai, pakeltos lysvės ar net dėžutės ant balkono - puikūs sprendimai.

3. Dirvožemio paruošimas

Sodo ir daržo dirvožemis turi būti gerai patręštas ir drenuotas. Jei dirvožemis yra prastas, jį reikia patręšti kompostu, mėšlu arba mineralinėmis trąšomis. Taip pat gali tekti įrengti drenažo sistemą, kad išvengtumėte vandens sąstingio. Dirvą naujam daržui reikėtų ruošti iš rudens - suarti norimą plotą rudenį, įterpti perpuvusio mėšlo, komposto ar biohumuso. Tačiau jei idėja apie daržą kilo tik pavasarį - tai irgi įmanomas variantas, tik reikės kiek daugiau padirbėti.

Suarus dirvą reikėtų išrinkti grumstus su šaknimis, žolių liekanas. Pavasarį paruoštoje dirvoje gali veistis daugiau piktžolių, bet iš patirties galima pasakyti, kad viskas puikiai užaugs ir tokiame darže. Nederlingoje žemėje kasama apie 1 x 1 m dydžio duobė. Sodinimo duobė vaismedžiams turėtų būti 80 x 50 cm, vaiskrūmiams - 50 x 30 cm, o vyšnioms - 70 x 40 cm. Į kiekvieną sodinimo duobę įmaišykime komposto. Sumaišykime ją su viršutiniu dirvos sluoksniu. Nepamirškite įterpti ir mineralinių trąšų. Galima naudoti trąšas, pažymėtas „medžiams ir vaiskrūmiams trąšos“.

4. Augalų pasirinkimas ir sodinimas: sėjomaina ir kaimynystė

Planuojant daržą, reikia atsirinkti, kokius augalus norite sodinti ir pasiruošti sėjomainos planą. Pagrindiniams augalams skiriama didžiausia arba patogiausia daržo ploto dalis. Kada ir kokiame gylyje sėti sėklas - rasite ant sėklų pakuočių.

4.1. Sėjomainos svarba

Sėjomaina - tai augaviečių kaitaliojimas, siekiant sumažinti ligų ir kenkėjų plitimą bei palaikyti dirvos derlingumą. Svarbu nežeminti dirvos kokybės auginant tas pačias kultūras toje pačioje vietoje. Kiekvienais metais keiskite lysvių augalus pagal šį ciklą. Sėjomainos lentelė yra naudingas įrankis.

Tipinis 4 metų sėjomainos pavyzdys:

1. Šakniavaisiai (morkos, burokėliai).
2. Ankštiniai (žirniai, pupos - gerina dirvos struktūrą).
3. Lapinės daržovės (kopūstai, salotos).
4. Vaisinės daržovės (pomidorai, agurkai, paprikos).

4.2. Augalų kaimynystės principai

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Augalai veikia vienas kitą ne tik per dirvožemį, bet ir per kvapus, chemines medžiagas, šaknų sistemų išskyras ar net mikroklimatą. Kai kurie augalai vienas kitam padeda augti, saugo nuo kenkėjų ar ligų, o kiti - slopina augimą arba dalinasi tomis pačiomis ligomis. Todėl planuojant lysves svarbu ne tik laikytis sėjomainos, bet ir atsižvelgti į tarpusavio suderinamumą. Daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo kaimynystėje augančių augalų. Kai kurios išskirtinės augalų savybės yra naudingos arba atvirkščiai - žalingos kitiems augalams. Tinkamai parinkti kaimynai padeda apsaugoti daržoves ir nuo kenkėjų.

Planuodami daržą atkreipkite dėmesį į šiuos augalų kaimynystės principus:

• Geri kaimynai:
  • Morkos + svogūnai - svogūnai atbaido morkines muses.
  • Pomidorai + bazilikas - bazilikas pagerina skonį ir atbaido kai kuriuos kenkėjus.
  • Kopūstai + salierai - salierai apsaugo kopūstus nuo baltmusių.
  • Šalia kopūstų pasodinti svogūnai atbaidys kopūstų kenkėjus, o morkinės musės nepakenčia porų kvapo.
  • Tarpuose tarp pomidorų galima auginti laiškinius svogūnus, sėjamąsias salotas ar bazilikus, šalia bulvių sėjami kmynai; ridikai ar ridikėliai puikiai auga tarp kopūstų.
• Vengtini deriniai:
  • Bulvės + pomidorai - skatina bendras ligas (fitoftorą).
  • Agurkai + bazilikas - trukdo vienas kitam augti.
  • Morkos + krapai - abu priklauso skėtinių šeimai ir konkuruoja.

Nepaliekiant tarpų tarp daržovių bus maksimaliai išnaudojamas daržo plotas ir gaunamas gerokai didesnis derlius. Tarp pagrindinių lėtai augančių kultūrų (kopūstų, žirnių, bulvių) galima sėti ir auginti greitai augančias rūšis, tokias kaip sėjamosios salotos, ridikėliai, morkos, vienmečiai žalumynai. Tarpuose pasodintų daržovių derlius nuimamas anksčiau nei lėtai augančių pagrindinių augalų, kurių lapai uždengia dirvą ir užtamsina plotą, taip užkirsdami kelią piktžolėms. Tarp augalų ar aplink daržą pasodinkit serenčių ir medetkų - jų kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus, o vaizdas džiugina akį. Na, o vabzdžius viliojančių gėlių lopinėlis ir suolelis prie jo būtų nuostabus ir harmoningas jūsų daržo išbaigimas.

4.3. Kiek ir ko sodinti?

Planuojant daržą dažnai iškyla klausimas - kiek ir ko auginti? Tai priklauso nuo šeimos dydžio, valgymo įpročių ir sandėliavimo galimybių (šaldymas, konservavimas). Šeimai vertėtų daržui skirti 1,5-2 arų dydžio plotą, juk suaugusiam žmogui per metus rekomenduojama suvalgyti apie 110 kg įvairių daržovių. „Neverta sode auginti labai daug įvairių kultūrų, daržovių ir vaismedžių rūšių, geriau padarykite širdžiai mielą kampelį“, - sakė augalų žinovė.

Pvz., 4 asmenų šeimai dažniausiai pakanka:

Reikėtų paminėti, kad ilgos vegetacijos augalus, tokius kaip pomidorai, paprikos, baklažanai, porai ir kt. reikėtų sodinti daigais, o trumpesnės vegetacijos augalus ir šakniavaisius sėjame tiesiai į dirvą. Tam, kad atėjus reikiamam momentui turėtumėt daigų, ilgos vegetacijos augalus pasisėti reikėtų dar kovo mėnesį. Pradedantiesiems siūlyčiau daigelių tiesiog nusipirkti turguje. Taigi - pagrindinis dalykas, kuriuo turėtumėt pasidomėti apie augalus prieš juos augindami, yra jų vegetacijos trukmė. Informacijos, kaip ir kada sodinti bei auginti jūsų pasirinktus augalus, tikrai surasite internete.

Paaugusius augaliukus ir tarplysvius patarčiau mulčiuoti nupjauta žole ar šiaudais - taip išvengsite piktžolių, ilgiau išsilaikys drėgmė dirvožemyje.

5. Šiltnamiai

Jei planuojate įsirengti šiltnamį - nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą. Šiltnamis statomas ten, kur tam tinkamas apšvietimas. Reikėtų neužmiršti paminėti ir auginimo šiltnamiuose. Augindami daržoves šiltnamiuose sulauksime ankstyvesnio derliaus, o atėjus rudeniui, daržininkystės sezonas šiltadaržy tikrai užsitęs, tad ilgiau džiaugsimės derliumi. Pavasarį šiltnamyje galime džiaugtis ankstyvu ridikėlių, špinatų, salotų derliumi. Vasarą šiltnamiuose įprasta auginti pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus ar egzotiškesnius augalus, kuriems atviram lauke per šalta, ar jie tiesiog nežiemoja lauke. Taip pat šiltnamyje augantys augalai yra apsaugojami nuo stichijų, tokių, kaip užsitęsusios vasarinės liūtys, galinčios sunaikinti bet kokį derlių. Tačiau turėtumėme nepamiršti, kad šiltadaržy augantys augalai reikalauja daugiau priežiūros (laistymas), o po tiesiogine saule sunokęs pomidoras yra sodresnio skonio ir intensyvesnio kvapo.

Šiltlysvės - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokios lysvės aktualiausios pavasarį, kai norima kuo anksčiau užsiauginti daržovių. Pavasarį jas galima apdengti daržo plėvele.

6. Daržo planavimas: kada pradėti ir ką suplanuoti iš anksto?

Tinkamiausias metas pradėti daržo planavimą yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris. Tai leidžia pasiruošti sėklas ir daigus, suprojektuoti lysves, numatyti pirkinius: įrankius, trąšas, dangas nuo šalnų. Taip pat laiku atlikti žemės darbus, vos atšilus orams.

Norėdami tiksliai žinoti, ką ir kada sėti ar sodinti, pasinaudokite mūsų išsamiu sodinimo kalendoriumi - jame rasite informaciją ne tik pagal mėnesius, bet ir augalų grupes bei rekomenduojamas datas.

Planuojant daržą, naudinga turėti:

• Daržo eskizą (popieriuje ar skaitmeninį) su pažymėtomis lysvėmis, takeliais ir pastoviais elementais (šiltnamis, kompostas).
• Sodinimo kalendorių su datomis, kada sėti, sodinti, tręšti.
• Sėjomainos lentelę.
• Augalų kaimynystės schemą - ypač jei auginate daug skirtingų rūšių.

7. Patarimai pradedantiesiems daržininkams

Jeigu esate pradedantysis daržininkas, patarčiau nekartoti mano klaidos: neužsigriebti pirmaisiais metais per daug. Pirmieji metai yra skirti mėgavimuisi ir mokymuisi. Pasisėkite tik savo mėgstamiausių daržovių, domėkitės, kaip jas auginti, mokykitės iš klaidų. Jei nuo pat pradžių norėsite eksperimentuoti su daugybe rūšių, bus kaip man antraisiais metais - nespėjau ravėti, tręšti ir domėtis apie kiekvieno augalo poreikius. Daržas tapo neišvengiamu krūviu. Taip neturėtų būti, jei daržininkyste užsiimate tik savo malonumui. Suprantu, kad žemės darbai yra ne visiems, bet neseniai per radiją išgirdau mintį, kad žmonės šiais laikais dažnai yra irzlūs ir pikti, nes yra praradę ryšį su gamta. Ir tikrai - ši veikla mane ramina ir teikia daug džiaugsmo.

Tinkamiausias metas pradėti daržo planavimą yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris. Tai leidžia pasiruošti sėklas ir daigus. Bandau jaunus žmones užkrėsti daržininkyste ir parodyti, kad tai ne tik bobučių hobis. Skaitykite knygas, klausykitės kaimynės, anytos, mamos patarimų. Bet daugiausiai išmoksite tiesiog bandydami.

tags: #planuoju #sodinti #soda #ir #darza

• neryški nėštumo testo juostelė
• Vaikų darbeliai Kovo 11-ajai
• Svarbiausi nėštumo priežiūros žingsniai
• kokybiška ugdymo aplinka lopšelyje-darželyje „Vaikystė“
• Auklėtojos profesijos svarba