Šlapimo tyrimas yra greitas, informatyvus ir nebrangus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat. Bendras šlapimo tyrimas - laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Šio tyrimo metu visų pirma įvertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Spalva priklauso nuo to, ką žmogus valgo, kokius medikamentus vartoja ir nuo sutrikusios šlapimo sudėties. Vartojant daug skysčių jis būna šviesesnis, ištroškusio žmogaus - tamsesnis. Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val. Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą.
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos. Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę. Kada reikalingas šlapimo tyrimas? Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.

Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių. Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su mūsų klinikos specialistais.
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.

Kai nėštumo metu atliekamas įprastas šlapimo tyrimas ir rezultatuose parašyta „baltyms teigiamas“, daugelis būsimų mamyčių išsigąsta. Vis dėlto nedidelis baltymo kiekis šlapime ne visada rodo ligą - tai gali būti laikina reakcija į fizinį krūvį, karštesnę dieną ar net klaidingą mėginio surinkimą. Tačiau, jei baltymo kiekis didėja ar išlieka pakartotinai, tai gali reikšti inkstų apkrovą ar preeklampsijos pradžią, todėl šią būklę būtina stebėti atsakingai.
Nedidelis baltymo kiekis gali būti normalus dėl padidėjusio kraujo tūrio nėštumo metu, bet didesni kiekiai gali rodyti inkstų apkrovą ar preeklampsiją.
Iki 0,3 g/l laikoma saugia riba. Didesni skaičiai (>0,3-0,5 g/l) vertinami kaip įspėjimas.
Kai baltymas išlieka keliuose tyrimuose, kartu didėja kraujospūdis ar atsiranda tinimų.
Kreiptis į gydytoją, atlikti papildomus tyrimus (24 val. šlapimo analizę, kraujospūdžio matavimus, kraujo tyrimą).
Negydoma preeklampsija gali būti pavojinga mamai ir vaisiui, todėl svarbu stebėti kiekvieną nukrypimą nuo normos.
Nėštumo metu inkstai dirba intensyviau, nes per juos filtruojama daugiau kraujo - tiek mamos, tiek augančio kūdikio medžiagų apykaitos produktai. Dėl to šlapimo tyrimuose kartais gali pasirodyti nedidelis baltymų kiekis. Tai vadinama fiziologine proteinurija ir dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau jei baltymo kiekis viršija normą ir kartu nustatomas padidėjęs kraujospūdis, tinimai ar galvos skausmai, gydytojas įtaria preeklampsiją - rimtą būklę, susijusią su sutrikusia placentos ir kraujagyslių veikla.
Kiekvienos nėščiosios organizmas šiek tiek skiriasi, todėl laboratoriniai rodikliai vertinami individualiai. Tačiau medicinoje nustatytos bendros ribos, pagal kurias sprendžiama, ar baltymo kiekis šlapime yra normalus. Lengvas nukrypimas nuo normos gali būti fiziologinis, tačiau nuoseklus baltymo didėjimas - tai jau įspėjamasis ženklas, kurio negalima ignoruoti.
| Tyrimo tipas | Norma nėščiosioms | Ką reiškia viršijimas |
|---|---|---|
| Bendras šlapimo tyrimas | Iki 0,3 g/l | Didesni kiekiai rodo galimą inkstų apkrovą ar preeklampsijos pradžią. |
| 24 val. šlapimo tyrimas | Iki 300 mg per parą | Jei viršija 300 mg, diagnozuojama proteinurija - svarbu tolesnis tyrimas ir gydytojo priežiūra. |
| Baltymo-kreatinino santykis (PCR testas) | Iki 30 mg/mmol | Didėjimas virš 30 mg/mmol - galimas inkstų pažeidimas ar preeklampsijos rizika. |
Baltymo kiekis šlapime vertinamas ne vienas, o kartu su kitais požymiais: kraujospūdžio rodmenimis, tinimų laipsniu, kraujo biochemijos rezultatais (kreatinino, šlapalo kiekiu). Jei baltymo kiekis padidėjęs tik vieną kartą, gydytojas dažniausiai paprašo pakartoti tyrimą. Jei rodiklis išlieka, atliekama 24 valandų šlapimo analizė, leidžianti nustatyti tikslią baltymo paros išskyrimo normą.
Baltymo atsiradimas šlapime nėštumo metu gali būti laikinas arba susijęs su rimtesniais sutrikimais. Laikiną padidėjimą gali lemti nuovargis, dehidratacija ar net nedidelis kraujospūdžio svyravimas. Tačiau, jei rodiklis išlieka padidėjęs ar auga kartu su kitais simptomais - tai gali būti inkstų veiklos sutrikimo ar preeklampsijos ženklas.

Kai baltymas šlapime aptinkamas kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu (≥140/90 mmHg), tinimais ar galvos skausmais, gydytojai įtaria preeklampsiją. Tai viena pavojingiausių nėštumo komplikacijų, galinčių paveikti tiek mamą, tiek vaisių. Preeklampsija išsivysto dėl sutrikusios placentos kraujotakos - placenta išskiria medžiagas, kurios pažeidžia kraujagyslių sieneles ir sukelia baltymų netekimą per inkstus.
Preeklampsija gali būti suvaldoma dar prieš išsivystant komplikacijoms. Anksti pastebėjus baltymą šlapime, tai leidžia gydytojui anksčiau skirti prevencinius vaistus ar lovos režimą, pagerinti placentos kraujotaką ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi, bei sumažinti priešlaikinio gimdymo ir cezario pjūvio riziką.
Ignoruojant baltymo kiekį šlapime, gali išsivystyti eklampsija - būklė su traukuliais ir sąmonės praradimu. Padidėja placentos atšokimo rizika, pavojinga kūdikio gyvybei. Sutrinka inkstų, kepenų funkcija ir kraujo krešėjimas. Vaisiaus augimas sulėtėja dėl prasto maisto medžiagų tiekimo.
Jei nėščioji pastebi nors kelis iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Tokiais atvejais gydytojas paskiria 24 val. šlapimo analizę, kraujo biocheminį tyrimą ir vaisiaus būklės vertinimą (ultragarsą, Doplerio tyrimą). Kai kuriais atvejais gali prireikti stebėjimo ligoninėje, ypač jei preeklampsija progresuoja ar kraujospūdis sunkiai kontroliuojamas.
Kai baltymas šlapime nustatomas pakartotinai, gydymas priklauso nuo to, kiek jis padidėjęs ir ar kartu pasireiškia kiti simptomai. Lengvi atvejai dažniausiai gydomi stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijos būdu, o sunkesni - reikalauja medikamentinio gydymo ar net stacionarinės priežiūros.
Reguliarūs tyrimai - šlapimo analizė kas vizitą leidžia anksti aptikti pokyčius. Subalansuota mityba - vengti per daug sūraus ir perdirbto maisto, vartoti šviežias daržoves, žuvį, pilno grūdo produktus. Pakankamas poilsis - venkite ilgalaikio streso ir miego trūkumo. Skysčių balansas - išgerti 1,5-2 litrus vandens per dieną, jei gydytojas neriboja. Kraujospūdžio kontrolė - matuoti kasdien, ypač jei yra polinkis į hipertenziją. Gydytojo priežiūra - niekada nebandyti „liaudiškų priemonių“ be specialisto leidimo.