Slaugos ir globos paslaugos Lietuvoje: išsami informacija

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose.

Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos.

Lietuvoje teikiamos slaugos ir globos rūšys

Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.

Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)

• Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose.
• Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
• Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.
• Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas.
• Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.

Kur kreiptis? Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.

Dienos stacionaro slauga

• Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
• Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.
• Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
• Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.

Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.

Slauga namuose

Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Privalomojo sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos, gali gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas.

• Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
• Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN)

Svarbu suprasti, kad ambulatorinė slauga namuose nėra prabanga - tai teisėta paslauga, priklausanti visiems, kurie atitinka nustatytus sveikatos kriterijus. Prieš pradedant tvarkyti dokumentus, būtina aiškiai atskirti dvi dažnai painiojamas sąvokas: ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) ir socialinę globą namuose. Ambulatorinė slauga yra medicininė paslauga.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Taip pat pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose.

Slaugos poreikio vertinimas ir siuntimas

Visas procesas prasideda nuo vizito pas šeimos gydytoją. Negalite tiesiogiai kreiptis į slaugos tarnybas be mediko išvados. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Šeimos gydytojas įvertina sveikatos būklę, užfiksuoja diagnozes ir funkcinį asmens savarankiškumą. Gydytojas užpildo siuntimą (formą Nr. 027/a), nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas ir kokio intensyvumo slauga reikalinga. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.

Pagrindinis kriterijus, kaip valstybė nusprendžia, kam skirti slaugą, o kam ne, yra asmens savarankiškumas. Ar asmuo gali pats pavalgyti? Ar gali pats nusiprausti? Ar orientuojasi aplinkoje? Ar gali judėti be pagalbos? Kuo mažiau balų asmuo surenka pagal Barthel indeksą (t.y., kuo mažiau jis savarankiškas), tuo didesnė tikimybė gauti nuolatinės slaugos (SPS-1 ar SPS-2) statusą. Svarbu, kad artimieji, dalyvaujantys vertinime, būtų atviri ir nebandytų „pagražinti“ situacijos.

Pagal naują tvarką, jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis (kai reikalinga laikina slauga namuose) nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis.

Slaugos paslaugų apimtis ir teikimo tvarka

Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus.

Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai - per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.

Slaugos komanda ir jos paslaugos

ASPN komanda nėra namų tvarkytojai. Ją sudaro sveikatos priežiūros specialistų komanda. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.

• Slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas: užtikrina būtinosios medicininės procedūros, tokios kaip žaizdų perrišimas, vaistų suleidimas, lašinių statymas, pragulų profilaktika ir gydymas bei gyvybinių funkcijų stebėjimas.
• Kineziterapeutas: nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą.
• Ergoterapeutas: moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.

Finansavimas ir paslaugų pasirinkimas

Pacientas turi teisę rinktis bet kurią įstaigą (viešąją ar privačią), kuri turi sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK). Jei privati įstaiga turi tokią sutartį, bazinės slaugos paslaugos pacientui yra nemokamos (apmokamos iš PSD).

Per pastaruosius trejus metus slaugos paslaugų namuose skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.

Namo aplinkos pritaikymas slaugai

Dokumentų sutvarkymas yra tik viena medalio pusė. Kad slauga namuose vyktų sklandžiai ir specialistai galėtų kokybiškai atlikti savo darbą, namų aplinka turi būti tam pritaikyta.

• Prieiga prie lovos: Užtikrinkite priėjimą prie lovos. Slaugytojui dažnai reikia prieiti prie paciento iš abiejų pusių, ypač atliekant higienos procedūras ar vartant ligonį.
• Funkcinė lova ar čiužinys: Pasirūpinkite funkcine lova arba čiužiniu nuo pragulų. Jei ligonis yra visiškai gulintis, paprasta sofa gali tapti pragulų priežastimi. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
• „Slaugos kampelis“: Paruoškite „slaugos kampelį“. Tai vieta, kurioje bus laikomi visi dokumentai, vaistai, sauskelnės, palutės ir kitos priemonės. Slaugytojui atvykus, viskas turi būti po ranka, kad brangus laikas nebūtų gaištamas ieškant tvarsčių ar medicininės kortelės.

Paliatyvioji slauga

• Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
• Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan.
• Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
• Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.

Paliatyvioji pagalba (skirta mirštantiems ar sunkiai sergantiems ligoniams) turi būti užtikrinama visą parą, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas.

Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.

Socialinė slauga

• Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
• Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas.
• Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas.
• Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.

Kur kreiptis? Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.

Apibendrinant įvairias slaugos ir globos rūšis, pateikiame šią lentelę:

Finansinė parama ir socialinės garantijos

Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.

Valstybės išmokos už slaugą

• Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina:
  • Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
  • Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
  • Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
• Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad:
  • Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje.
  • Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.

Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose

Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:

• Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
• Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
• Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
• Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.

Svarbūs aspektai slaugant artimąjį namuose:

• Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą.
• Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas.
• Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.

Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.

Globos namai ir ilgalaikė socialinė globa

Sprendimas vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų. Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.

Kreipimasis dėl socialinių paslaugų ir dokumentų tvarkymas

Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.

Prieš pradedant tvarkyti dokumentus, būtina aiškiai atskirti dvi dažnai painiojamas sąvokas: ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) ir socialinę globą namuose. Šiame kontekste kalbame apie socialinę globą, kuri yra platesnės apimties pagalba. Norint gauti šias paslaugas, reikalingi tam tikri dokumentai:

• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (paciento pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Pažyma apie gyvenamąją vietą.
• Prašymas dėl slaugos paslaugų teikimo (šią formą dažniausiai pateikia pati gydymo įstaiga arba slaugos paslaugas teikianti įmonė).
• Gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.

Svarbu paminėti, kad daugelį reikalingų dokumentų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.

Nukreipimas į socialinės globos įstaigą

Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.

Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.

Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.

Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.

Mokėjimas savo lėšomis

Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.

tags: #galima #gauti #ir #globa #ir #slauga

• kaip pasirinkti geriausią vaikišką elektrinį džipą
• Sužinokite daugiau apie dviburio aortos vožtuvo sukeliamą stenozę
• Svarbūs patarimai ruošiantis antrojo vaiko gimimui
• išmatų pokyčiai laukiantis
• Tyrimai dėl apsigimimų