Skystai keptų kiaušinių saugumas nėštumo metu ir subalansuota mityba

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ypatingas dėmesys skiriamas mitybai. Būsimos mamos stengiasi užtikrinti, kad gautų visas reikalingas maistines medžiagas, tuo pačiu vengdamos produktų, galinčių pakenkti vaisiui. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.

Vienas iš dažnai kylančių klausimų - ar nėštumo metu saugu valgyti skystai keptus kiaušinius?

Kodėl skystai virti kiaušiniai kelia riziką nėštumo metu?

Skystai virti ar kepti kiaušiniai nėštumo metu nėra rekomenduojami dėl galimos salmonelių rizikos. Nėštumo metu pasikeitus hormoniniam fonui, moters imuninė sistema nusilpsta, jai tampa sunkiau kovoti su įvairiomis infekcijomis. Kyla didesnė tikimybė užsikrėsti ne tik viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis (vadinamaisiais „peršalimais“), bet ir per maistą plintančiomis infekcijomis.

Salmonelės yra bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu, pasireiškiantį pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais ir viduriavimu. Nėštumo metu imuninė sistema yra susilpnėjusi, todėl apsinuodijimas maistu gali būti ypač pavojingas tiek motinai, tiek vaisiui. Skystai virti ar kepti kiaušiniai bei šviežios jūrų gėrybės, įskaitant austres, gali turėti bakterijų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu ir pakenkti jūsų vaisiui.

Taip pat venkite patiekalų, kuriems naudojami žali kiaušiniai: sausainių tešlos su žaliais kiaušiniais (kai kur ji valgoma nekepta), Cezario salotų užpilo su žaliais kiaušiniais ar naminio tiramisu. Jei norite ir toliau mėgautis šiais patiekalais, vietoje žalių kiaušinių naudokite pasterizuotus arba rinkitės pirktines šių patiekalų versijas, kurios būna pasterizuotos.

Kitos maisto pernešamos infekcijos nėštumo metu

Per nenuplautą ar nepakankamai termiškai apdorotą, netinkamai laikytą maistą gali plisti ne tik gerai žinoma salmoneliozė, bet ir kitos, pavojingesnės infekcijos. Viena iš tokių infekcijų yra listeriozė, kuri pavojingiausia būtent besilaukiančioms moterims (rizika ja užsikrėsti nėštumo metu yra 14-20 kartų didesnė nei nesilaukiant), naujagimiams ir vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar turintiems imunodeficito ligą. Šia infekcija daugiausiai užsikrečiama per maistą, ji pasireiškia karščiavimu, raumenų, galvos skausmais, net traukuliais.

Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys - toksoplazmos. Pirmuonis su išmatomis platina jaunos katės. Nors nedažnai, gali įvykti vaisiaus užsikrėtimas per placentą. Daugelis žmonių gali būti užsikrėtę toksoplazmomis, tačiau ne visiems ši liga yra pavojinga. Dauguma susirgusių žmonių užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą, dalis - vartodami užkrėstą vandenį, valgydami neplautas daržoves, uogas ir t.t.

Rekomenduojami ir vengtini produktai nėštumo metu

Nėštumas - tai metas, kai moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl subalansuota mityba yra ypač svarbi. Tai, ką suvalgote, tiesiogiai veikia vaisiaus vystymąsi ir sveikatą. Todėl būtina atidžiai rinktis maisto produktus ir žinoti, ko reikėtų vengti.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti

Nėštumo metu reikėtų vengti tam tikrų maisto produktų dėl galimos rizikos užsikrėsti bakterijomis ar parazitais, kurie gali pakenkti vaisiui.

• Mėsos gaminiai: Termiškai neapdorota arba dalinai apdorota mėsa, vytintos ar rūkytos dešros, kumpis, saliamis ir mėsos užtepėlės gali turėti parazitų. Jei ketinate užsisakyti jautienos kepsnį ar mėsainį išsinešti, prašykite visiškai iškeptos mėsos. Tokie subproduktai, kaip kepenys, turinčios daug vitamino A, gali sukelti įgimtus defektus bei toksinius kepenų pažeidimus.
• Neplauti vaisiai ir daržovės: Vaisiai ir daržovės nėštumo metu tikrai stiprina sveikatą, tačiau šioje produkcijoje gali tūnoti daugybė pavojingų mikrobų, galinčių pakenkti jūsų vaisiui. JAV Maisto ir vaistų administracija daržoves ir vaisius rekomenduoja plauti po tekančiu vandeniu ir pašalinti pažeistas jų vietas.
• Termiškai neapdoroti daigai: Žali daigai, įskaitant ridikėlių, liucernos, spindulinių pupuolių ir dobilų daigus, gali slėpti E. coli bakterijas, listerijas bei salmoneles, kurios į daigų sėklas patenka per skylutes jų lukštuose ir vėliau gali pakenkti jūsų vaisiui. Verčiau rinkitės kitas maistingų užkandžių alternatyvas.
• Rūkyta ir termiškai neapdorota žuvis: Nuo tokio maisto kaip rūkyta lašiša nėščia moteris gali apsikrėsti listerioze - mirtinai pavojinga liga nėštumo metu. Kad išvengtumėte kenksmingų mikrobų, venkite sašimių, sušių ir kitų patiekalų su termiškai neapdorota žuvimi.
• Daug gyvsidabrio turinti žuvis: Gyvsidabris yra labai nuodingas elementas ir jis neturi jokių normų, kurios būtų saugios. Daug gyvsidabrio kaupiančių žuvų - lašišos, upėtakio, dryžuotojo ešerio, tuno, ryklio ir kitų - nereikėtų valgyti dažniau negu du kartus per mėnesį.
• Vaišių patiekalai: Vaišės, kurios daugiau negu dvi valandas išbūna kambario temperatūroje, gali sukelti apsinuodijimą maistu, kuris savo ruožtu gali baigtis persileidimu.
• Nepasterizuotas pienas ir pieno produktai: Šviežias pienas ir tokie pieno produktai, kaip minkštasis sūris, gali turėti listerijų, kurios gali sukelti pavojų tiek jums, tiek jūsų vaisiui. Tą patį galima pasakyti ir apie ožkų ar avių pieną. Jei pieną mėgstate pirkti iš ūkininkų turgaus, prieš vartojimą jį pavirinkite, o pieno produktų, kurie gaminami iš šviežio pieno, nėštumo metu verčiau visai atsisakykite.
• Šviežiai spaustos sultys ir greitas maistas: Šviežiai spaustos sultys bus nepasterizuotos, todėl jose gali būti salmonelių ar E. coli bakterijų. Greitas maistas, kuris turi daug cukraus, pridėtinių riebalų bei kalorijų, padidina tikimybę nėštumo metu priaugti daugiau svorio, susirgti nėščiųjų diabetu ar patirti gimdymo komplikacijų. Be to, toks maistas paprastai turi mažai vertingų medžiagų ir gali nulemti ilgalaikes jūsų būsimo kūdikio sveikatos problemas.
• Dideli kiekiai kofeino: Jei mėgstate kavą, pasistenkite apriboti kofeino kiekį iki 200 mg per dieną, kad nekiltų rizika patirti persileidimą ar susilaukti mažo svorio naujagimio. Kofeinas taip pat gali sukelti dehidrataciją, nes verčia dažniau šlapintis.
• Vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai: Alkoholis per placentą pasiekia vaisių ir padidina persileidimo bei pirmalaikio gimdymo tikimybę, be to, gali nulemti mažą naujagimio svorį. Amerikos nėštumo asociacija nurodo, kad vynas, alus, likeris ir kiti alkoholiniai gėrimai, vartojami nėštumo metu, būsimam kūdikiui gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą.

Maisto saugos rekomendacijos nėštumo metu

Siekiant išvengti apsinuodijimo maistu, svarbu laikytis bendrųjų maisto saugos rekomendacijų:

• Ilgiau nei parą šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą pakaitinkite pakankamai ilgai - iki garavimo.
• Bakterijos sparčiausiai dauginasi 4-60 laipsnių temperatūroje, todėl maistą reikėtų laikyti atitinkamose sąlygose.
• Venkite sąlyčio su naminių gyvūnų išmatomis. Paprašykite, kad katės ar kito gyvūno tualetus ir išmatas sutvarkytų šeimos narys.
• Svarbu atminti, kad visos šviežios daržovės ir vaisiai turi būti kruopščiai nuplauti. JAV Maisto ir vaistų administracija daržoves ir vaisius rekomenduoja plauti po tekančiu vandeniu ir pašalinti pažeistas jų vietas.
• Taip pat svarbu vengti kryžminės taršos: įrankiais, kuriais pjaustyta žalia mėsa / žuvis, neliesti vartoti jau paruošto maisto.

Maisto produktų saugumo apžvalga

Štai lentelė, apibendrinanti saugius ir pavojingus maisto produktus nėštumo metu:

Kiaušinių nauda ir rekomendacijos nėštumo metu

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kiaušiniai turėtų būti įtraukti į kasdienį mitybos racioną. Kiaušinis beveik visiškai (iki 97 proc.) rezorbuojasi žarnyne, nepasilieka šlakų. Kiaušinio baltymą, jei nėra jam padidėjusio jautrumo, galima vartoti be ypatingų apribojimų. Gyvulinės kilmės aminorūgštys, esančios baltyme, yra statybinė medžiaga mūsų raumenims. Lecitinas ir sieros turinčios aminorūgštys teigiamai veikia nervų sistemą.

Kiaušiniai yra vienas maistingiausių maisto produktų, savo sudėtyje turintis aukštos kokybės baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių, vitaminų: A, D, B12, cholino, taip pat mineralų: seleno, geležies. Viename kiaušinio trynyje vidutiniškai yra apie 115 mg cholino. Viename kiaušinyje, priklausomai nuo jo dydžio, yra apie 7 gramai baltymų. Viename kiaušinyje yra 0,65 mg vitamino A, 75-125 TV vitamino D, visi B grupės vitaminai (ypač daug vitamino B6 - 1 mg ir B2 - 0,44 mg), vitaminų E ir K, labai daug fosforo - apie 93 mg, kalcio - 27 mg, geležies - 1-3 mg.

Cholinas ir vaisiaus smegenų vystymasis

Cholinas yra svarbi maistinė medžiaga, reikalinga smegenų vystymuisi ir funkcijai. Besilaukiančios moterys per dieną turėtų suvartoti maždaug 480 mg cholino. Mokslininkai nori pabrėžti, jog daugelis nėščiųjų nesuvartoja net rekomenduotinos šios medžiagos normos. Tam įtakos gali turėti prasta kiaušinių reputacija, tai, jog dalis moterų mėgsta ne iki galo keptus ir virtus kiaušinius ir žinia, jog jie didina cholesterolio kiekį.

Cornellio universiteto mokslininkai analizavo 26-ias trečią nėštumo trimestrą pasiekusias moteris. Pusė jų iki gimdymo kasdien suvartodavo 480 mg cholino, o kita dalis - 930 mg. Dalyvių kūdikiai, sulaukę 4-erių, 7-erių, 10-ies ir 13-kos metų amžiaus, atliko įvairius informacijos suvokimo ir atminties testus. Rezultatuose teigiama, jog motinų, kurios suvartodavo 930 mg cholino, vaikai turėjo geresnę reakciją, greičiau apdorojo informaciją. Svarbu pabrėžti, kad žmogaus intelekto koeficientas priklauso nuo jo atminties sugebėjimų. „Prieš tai tuos pačius bandymus atlikus su graužikais, buvo nuspręsta, jog šios medžiagos vartojimas turi ilgalaikės naudos žmogaus kognityvinėms funkcijoms. Tokie pat rezultatai buvo gauti tiriant cholino poveikį žmonėms“, - sakė tyrimų autorė Marie Caudill.

Šios medžiagos (cholino) taip pat galima aptikti raudonoje mėsoje, žuvyje, riešutuose, paukštienoje ir ankštiniuose augaluose.

Kiaušiniai ir cholesterolis: naujausi tyrimai

Vienas kiaušinio trynys turi 250 mg cholesterolio, ir tai sudaro 1-2 proc. trynio. Lecitino trynyje yra 5 kartus daugiau negu cholesterolio, t.y. jis sudaro apie 10 proc. trynio. Lecitinas yra labai svarbus cholesterolio reguliavimo procese, nes neleidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių. Dėl šių priežasčių kiaušinių patartina visiškai nepašalinti iš dietos net ir sergant ateroskleroze ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje. Tokiais atvejais kiaušinių kiekis ribojamas iki 1-2 vnt.

Naujausi tyrimai rodo, kad saikingas kiaušinių vartojimas neturi neigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, išskyrus tam tikras populiacijos grupes, pavyzdžiui, sergančius cukriniu diabetu ar turinčius paveldėtą hipercholesterolemiją - įgimtą polinkį kaupti blogąjį cholesterolį, kuris kaip žinoma, nusėda ant kraujagyslių sienelių taip mažindamas jų spindį ir didindamas širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Be to, pasak gyvensenos medicinos specialistės, daugelis naujų meta-analizių rodo, kad kiaušiniuose esantis cholesterolis, priešingai nei manyta anksčiau, taip stipriai nedidina mažo tankio lipoproteinų - vadinamo blogojo cholesterolio, koncentracijos kraujyje ir netgi gali didinti didelio tankio lipoproteinų - gerojo cholesterolio kiekį.

Kiek kiaušinių galima valgyti nėštumo metu?

Vaikelius įsčiose nešiojančioms motinoms nereikia laikytis specialios mitybos. Kiaušinius nėščiosioms valgyti rekomenduojama, tačiau reikėtų vengti ne iki galo paruoštų kiaušinių, kadangi juose gali būti salmonelės bakterijų. Nėštumo metu galima suvalgyti ir po 1-2 kiaušinius per dieną. Tačiau, svarbu atsiminti, kad 9 kiaušiniai per dieną yra gana daug. Dėl to gali padidėti cholesterolio kiekis organizme, atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų, netgi ištikti mirtis.

Gyvensenos medicinos specialistė A. Kulvinskaitė atkreipia dėmesį, jog vieno apibrėžto skaičiaus visiems nėra. Šitai labai priklauso nuo bendros kasdienės mitybos. Jei valgoma mažai sočiųjų riebalų, kurių gauname, pavyzdžiui, iš perdirbtos mėsos produktų, kiaušiniai nėra problema, net jei jų valgoma didesniais kiekiais.

Kiaušinių kokybė ir paruošimo būdai

Svarbu ne tik kiek kiaušinių suvalgoma, bet ir jų kokybė bei kaip šie paruošiami ir net, kada valgomi. Jei yra galimybė, patartina rinktis laisvai laikomų vištų, ekologiškus ar naminius kiaušinius - juose bus daugiau naudingųjų medžiagų: omega-3, antioksidantų, ir jų galima suvalgyti 1-3 per dieną. Narvuose auginamų vištų kiaušinių patartina vengti, nes jų maistinė sudėtis nėra tokia gera, taip pat didesnė teršalų ir antibiotikų rizika. Dėl to rekomenduojama šių kiaušinių vartoti ne daugiau kaip 2-4 per savaitę. Rečiau pasirenkami, bet ne mažiau naudingi putpelių kiaušiniai, kuriuose daugiau maistinių medžiagų ir mažesnė alergijos rizika. 4-5 putpelių kiaušiniai atstoja vieną 1 vištos kiaušinį.

Sveikatai palankiausi kiaušinių ruošimo būdai priklauso nuo maistinių medžiagų išsaugojimo, oksidacijos proceso ir riebalų naudojimo. Geriausias pasirinkimas - virti kiaušiniai, minkštai arba kietai, kaip labiau mėgstate. Taip ruošiami jie išsaugo beveik visas maistines medžiagas, daromas mažesnis oksidacinis poveikis riebalams - kiaušinio tryniui. Geriausiai virškinami skystai virti kiaušiniai, kai yra įvykusi pirminė baltymo denatūracija. Be to, valgant skystai virtus kiaušinius, geriau pasisavinami vitaminai, tačiau iškyla pavojus susirgti salmonelioze. Tad nėščiosioms negalima jokio skystai virto kiaušinio ar patiekalų su termiškai neapdorotais kiaušiniais, kaip tiramisu. Kiaušiniai turi būti virti ar kepti iš abiejų pusių.

Deja, bet daugelio mėgstamas omletas ar kiaušinienė, kepti aukštoje temperatūroje, ypač su perdirbtais aliejais, pavyzdžiui saulėgrąžų ar rapsų, taip pat su sviestu nėra toks palankus sveikatai. Kepant aukštoje temperatūroje kiaušinių riebalai greičiau oksiduojasi, o tai gali skatinti uždegiminius procesus organizme, be to ypač netinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems aukštą cholesterolio lygį. Šiek tiek palankesnė alternatyva, anot specialistės, galėtų būti omletas, kepamas su vandeniu arba augaliniu pienu, taip pat naudojant sveikesnį aliejų, pavyzdžiui, avokadų, kuris net ir aukštoje temperatūroje išlieka stabilus, o taip paruoštas omletas - minkštai ir lengvai virškinamas. Retai naudojamas, bet taip pat sveikatai palankus kiaušinių paruošimo būdas - virimas garuose. Ruošiant kiaušinius tokiu būdu, prarandama dar mažiau maistinių medžiagų nei verdant vandenyje.

Subalansuota mityba ir maistinės medžiagos nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu valgyti įvairų ir subalansuotą maistą. Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius. Užkandžiams galima rinktis kelis vaisius arba jogurtą su įvairiomis sėklomis. Svarbu atminti, jog visų naudingų ir reikalingų medžiagų kiekį gausite maitindamiesi subalansuotu maistu, vartodami kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių.

Tyrimai rodo, kad kiaušinių valgymas ryte padeda ilgiau jaustis sotiems ir sumažina potraukį angliavandeniams, pavyzdžiui, cukraus gausiems užkandžiams, vėliau dienos eigoje. Aukštos kokybės baltymai ir riebalai stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje bei mažina alkį. Juos geriausia derinti su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, avokadu, alyvuogių aliejumi, riešutais - tai pagerina ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K pasisavinimą, bei pilno grūdo produktais, jei reikia papildomos energijos. Kiaušiniai gali būti vartojami ir vakare. Tuomet juos rekomenduojama derinti su daržovėmis: špinatais, brokoliais, paprikomis, pomidorais. Taip vakarienė praturtinama daugiau skaidulų, antioksidantų. Derinant su fermentuotais produktais: raugintomis daržovėmis ar kefyru, gerinamas virškinimas ir žarnyno mikrobiotos balansas. Vakarienė turi būti lengva, o baltymai jos metu padeda raumenų atsistatymui nakties metu.

Rekomenduojamų produktų sąrašas:

• Vaisiai ir daržovės: Suvalgykite apie 7 porcijas per dieną, kuo daugiau žalių, neapdorotų. Maisto racione kasdien turi būti vaivorykštė: daug spalvotų vaisių, daržovių, uogų.
• Riešutai: Jei nesate alergiškos, riešutai labai naudingi.
• Baltymai: Apie 20 proc. dienos raciono turėtų sudaryti baltymai.
• Gerieji riebalai: Apie 30 proc. dienos raciono turėtų sudaryti geri riebalai (alyvuogių ar linų sėmenų aliejus, avokadai, kartais riebi jūros žuvis).
• Angliavandeniai: Apie 50 proc. dienos raciono turėtų sudaryti angliavandeniai - kviečiai, pilno grūdo gaminiai, daržovės ir vaisiai.
• Šokoladas: Galima suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti.

Skaidulos ir jų svarba

Valgyti daug skaidulų turintį maistą nėštumo metu svarbu tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai. Skaidulos yra tam tikros rūšies angliavandeniai, kurių organizmas negali suskaidyti, ir padeda skatinti reguliarų tuštinimąsi, sumažinti cholesterolio kiekį ir kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Vienas geriausių skaidulų šaltinių yra vaisiai ir daržovės. Vaisiuose, tokiuose kaip avietės, kriaušės ir obuoliai, yra daug skaidulų, taip pat daržovės, tokios kaip brokoliai, briuselio kopūstai ir artišokai. Nesmulkinti grūdai taip pat yra geras skaidulų šaltinis. Viso grūdo duona, rudieji ryžiai ir quinoa yra daug skaidulų. Riešutai ir sėklos taip pat yra geri skaidulų šaltiniai. Migdolai, graikiniai riešutai ir linų sėmenys turi daug skaidulų, taip pat sveikų riebalų ir baltymų. Ląstelienos taip pat galima rasti ankštiniuose augaluose, pavyzdžiui, pupelėse, lęšiuose ir avinžirniuose. Šiuose maisto produktuose taip pat yra daug baltymų, kurie yra svarbūs kūdikio augimui ir vystymuisi.

Be minėtų maisto produktų, taip pat yra daug skaidulų turinčių užkandžių, kuriais galima mėgautis nėštumo metu. Pavyzdžiui, kukurūzų spragėsiai yra puikus nekaloringas, daug skaidulų turintis užkandis, kuriuo galima mėgautis saikingai. Chia sėklos: Chia sėklos yra puikus skaidulų, taip pat sveikųjų omega-3 riebalų rūgščių ir baltymų šaltinis.

Atkreipkite dėmesį! Nėštumo metu taip pat svarbu išlaikyti hidrataciją, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.

Arbatos, rekomenduojamos nėštumo metu:

• Aviečių lapų (nuo 24 savaitės, puikus kalcio ir magnio šaltinis)
• Imbiero (gelbėja nuo pykinimo ir vėmimo)
• Mėtų (lengvina pykinimą, atpalaiduoja skrandį, raumenis)
• Raudonoji (mažina refliuksą)
• Dilgėlių lapų (gausi geležies, kalcio ir magnio, tik negerkite kartu su pienu)
• Kiaulpienių (nuo antro nėštumo trimestro, truputį varo šlapimą, aktualu, kai prasideda tinimai)
• Melisos (mažina nuovargį ir įtampą, padeda užmigti)
• Ramunėlių (gausi kalcio ir magnio, ramina skrandį, gerina virškinimą)

Vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja. Tokių vitaminų kaip vitaminas D ar geležis gali trūkti ir iki nėštumo, todėl planuojant pastoti rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo.

Pagrindiniai vitaminų ir mineralų šaltiniai:

• Geležis: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai).
• Magnis: Dalyvauja medžiagų apytakos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantukų ir kitų audinių formavimuisi.
• Vitaminas D: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis.
• Cinkas: Dalyvauja ląstelių dauginimosi, atstatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą.
• Vitaminas A (retinolis): raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai.

tags: #skystai #kepti #kiausianiai #nesciosioms

• Sėkmingo IVF nėštumo požymiai
• Priėmimo tvarka specialiųjų poreikių vaikams ikimokyklinėse įstaigose
• Ugdymas ir pagalba vaikams su elgesio sutrikimais
• Patarimai vaikų kalbos raidai namuose ir darželyje
• Nėštumo skaičiavimas