Dažnai tėvams būna sudėtinga suprasti, ar pilvą vaikui suskaudo dėl virškinimo problemų, ar tai kažkokios „rimtesnės“ ligos požymis. Skausmas vaikams pasireiškia labai dažnai. Visgi, tai tampa priežastimi pasilikti namuose, praleisti pamokas ar neiti į darželį. Diagnozuoti skrandžio skausmą gali būti sudėtinga, todėl pirmiausia gydytojas apžiūrės vaiką, po to užduos kelis klausimus. Skrandžio skausmais skundžiasi daugelis, tačiau, net ir nuolat patiriant nemalonius simptomus, į medikus dažnai kreipiamasi tik savijautai ženkliai pablogėjus.
Pilvo skausmas yra labai plati sąvoka. Nuolatinis, mėšlungiškas ar lėtinis - tai tik kelios skrandžio skausmo rūšys. Atsižvelgiant į diskomforto vietą ir specifikacijas, gali būti įvairių negalavimų. Kaip suprasti, kad skauda skrandį, o ne, pavyzdžiui, kepenis? Negalavimas, paprastai vadinamas pilvo skausmu, dažnai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje (epigastriume), vadinamojoje duobutėje. Jį gali lydėti kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, rėmuo ir raugėjimas. Kartais viršutinės pilvo dalies skausmas sklinda į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, stuburą. Pilvo dešinėje dalyje atsiradęs skausmas gali rodyti kepenų ar tulžies pūslės problemas, o sklindantis į kitą pusę skausmas gali kilti dėl inkstų negalavimų.
Mokyklinio amžiaus vaikams neretai virškinimo problemų sukelia rūpesčiai dėl mokyklos. Gali būti, kad dėl emocinių priežasčių, siekiant atsitraukti iš traumuojančios situacijos, vaikui iš tiesų pradeda skaudėti pilvą, nors nei infekcijos, nei kitų fizinių priežasčių nėra, - atskleidžia J. Fugalis. Tai gali signalizuoti apie vaiko patiriamą įtampą, stresą ar nerimą. „Pilvo skausmo priežastys gali būti ir emocinės. Na, pavyzdžiui, mokykloje ar darželyje vyksta labai išbalansuojantys procesai ir vaikas negali atlaikyti emocinio krūvio.“ Kai vaikai patiria stresą ar nerimą, jų organizmas į kraują išskiria hormoną kortizolį. Tai gali būti ir priežastis gauti mamos pasirūpinimą tokį, kokio iš tikrųjų norėtų ir išvengti kažko, kas tuo metu jį galėtų sutraumuoti. Jeigu taip nutinka, kad žmogus augdamas neišmoksta šių būdų gauti pasirūpinimą, dėmesį, nuraminimą, tai labai dažnai šis mechanizmas persineša ir į suaugusiojo gyvenimą. „Kūną skauda, bet iš tikrųjų kūne biologinio „sulūžimo“ nėra, tačiau tai nereiškia, kad žmogus yra sveikas“, - paaiškina gydytojas psichiatras. Įrodyta, kad virškinamojo trakto ligos dažniau užklumpa jautresnius žmones. Remiantis moksliniais tyrimais, pacientams, sergantiems depresija, nerimu, dažnai patiriantiems stresą, dažniau išsivysto opaligė. Ir atvirkščiai - suvaldžius šias ligas, pagerėjus emocinei savijautai, gleivinės gijimas pagerėja.

Pagrindinės skrandžio skausmo priežastys yra šios: apsinuodijimas maistu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, ūminis pankreatitas, skrandžio gripas, skrandžio vėžys, virškinimo trakto neurozė, gastritas, dirgliosios žarnos sindromas.
Šiomis ligomis vaikai serga vis dažniau, ūminės opos kankina net naujagimius ir kūdikius, o mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams jos pereina į lėtines ligas. Mergaitės gastritu, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opa serga rečiau negu berniukai. Kartais šios ligos paveldimos. Skrandį ir dvylikapirštę žarną nuo rūgščių skrandžio sulčių ir baltymus skaidančių fermentų saugo gleivinė. Po kokio nors streso ar dvasinio išgyvenimo pasigamina daugiau skrandžio sulčių, kurios erzina jo ir dvylikapirštės žarnos gleivinę bei sieneles, kol vėliau pradeda juos virškinti, taip vyksta savęs virškinimas. Tuomet kyla skrandžio gleivinės uždegimas - gastritas, dar vėliau gali atsiverti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos. Mažiems vaikams šį susirgimą nustatyti sunku.

Gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimo simptomai vienodi. Aiškūs šių ligų požymiai kūdikiams yra nenoras valgyti, vėmimas, mažas svorio prieaugis, verksmas atsigėrus, mėšlungiški pilvo skausmai, kaip ir esant trijų mėnesių diegliams. Dažnai šios ligos nustatomos tik pastebėjus kraujo priemaišas vėmaluose arba išmatose. Darželinukai neretai skundžiasi ištisas savaites ar mėnesius pasikartojančiais pilvo skausmais, kurie būna neaiškaus pobūdžio, ir bendru negalavimu. Jie neturi apetito, kartais vemia su kraujo priemaišomis. Tik 6-7 metų vaikai gali tiksliai pasakyti, kurią vietą skauda. Deginantis ir graužiantis skausmas susitelkia skrandžio duobutėje arba bambos srityje, vaikas būna be nuotaikos, jo liežuvis padengtas apnašomis. Dvylikapirštės žarnos opaligei būdingas prastas burnos kvapas, raugulys, sotumo jausmas. Kai vaikas pavalgo, skausmas dingsta maždaug 2-3 valandoms ir priešingai, esant skrandžio opai, jis sustiprėja valgant.
Virškinimo problemos, sutrikimai - vidurių užkietėjimas, pilvo diegliai ar dirgliosios žarnos sindromas ir kt. Pagrindinis virškinimo sutrikimų simptomas - diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Dažni simptomai yra skausmas ir deginimo pojūtis srityje tarp krūtinkaulio ir bambos arba pilvo pūtimas viršutinėje pilvo dalyje. Pilvo diegliai yra būdingi kūdikiams iki 6 mėn. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - virškinamojo trakto sutrikimas, sukeliantis pilvo skausmą, pilvo pūtimą ir pokyčius išmatose (viduriavimą ar vidurių užkietėjimą). Virusiniam gastroenteritui (skrandžio gripui) būdingas vandeningas viduriavimas, pilvo spazmai ir skausmas, pykinimas ir vėmimas. Pilvo skausmas pavalgius dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais - pykinimu ir vėmimu. Pagrindinė tokios būklės priežastis yra virškinimo sutrikimas. Toks negalavimas ne visada susijęs su skrandžio liga.
Kitos infekcijos - parvovirusas, enterovirusas (pvz. koksaki), gripas ir kt. Pilvo skausmai, o taip pat ir vėmimas, viduriavimas, apetito stoka įvairiomis infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams pasireiškia gerokai dažniau nei suaugusiems. Užsikrėtimas parazitais - enterobiozė, askaridozė, toksokarozė ir kt. Vaikams dažniausiai pasireiškia enterobiozė - parazitinis susirgimas, kurį sukelia kirmėlės Enterobius vermicularis, geriau žinomos tiesiog kaip spalinės.
Chirurginės problemos - apendicitas, žarnyno nepraeinamumas, svetimkūnio prarijimas ir kt. Apendicitas - tai apendikso (kirmėlinės ataugos) uždegimas. Prasidėjus apendicitui, kyla staigus skausmas, kuris pirmiausia lokalizuojasi aplink bambą, o vėliau išplinta į apatinę dešinę pilvo dalį. Skausmas stiprėja vaikui kosint, vaikštant ar atliekant kitus judesius. Apendicito sukeliamas skausmas įprastai intensyvėja ir ilgainiui tampa stiprus.

Žarnyno nepraeinamumas - tai būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas link išangės. Dėl šio užsikimšimo maistas ar skystis negali prasiskverbti pro plonąją arba storąją žarnas. Pagrindinės žarnyno nepraeinamumo priežastys - surandėję audiniai, žarnyno susiaurėjimas ar kokio nors svetimkūnio patekimas į virškinimo traktą. Dažni žarnyno nepraeinamumo simptomai yra užeinantis ir vėl praeinantis pilvo skausmas aplink arba žemiau bambos, vidurių užkietėjimas, pilvo patinimas, nesugebėjimas išleisti susikaupusių dujų, vėmimas.
Problemos, tiesiogiai nesusijusios su pilvu, pavyzdžiui, raumenų įtampa ar migrena, stresas. Ne pilvo skausmas, kurio vaikas nesuvokia arba nemoka įvardyti. Pavyzdžiui, užsisukus sėklidei juntamas labai stiprus skausmas, kurį vaikai dažnai įvardija kaip pilvo skausmą.
Jei vaikas ilgiau kaip savaitę skundžiasi pilvo skausmais ryte ar po valgio, atsargumo dėlei turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Gastroenterologo konsultacijos reikėtų, kai tuštinimasis vaikui kelia skausmą ar baimę, vengiama eiti į tualetą, būna ištepliotos apatinės kelnaitės. Nereikia numoti ranka ir tikėtis, kad praeis savaime arba išaugs. Kai vaikas vemia krauju ar tuštinasi su kraujo priemaišomis (juodai), kuo skubiausiai jį reikia vežti į ligoninę. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų pilvo skausmus sukelia netinkama mityba. Skausmas gali rodyti apsinuodijimą maistu ar skrandžio gripą, todėl atsiradus tokiems simptomams, pvz., vėmimui, karščiavimui ar dujų kaupimuisi, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl tyrimų atlikimo ir gydymo paskyrimo. Gydytoja S. Loiodice pataria neeksperimentuoti ir geriau iškart kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tikroji kosulio priežastis. Mat pasitaiko, kad kai kurie sirupai kosulį tik paaštrina ir problemos nesprendžia. Jeigu atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip vėmimas, karščiavimas ar vidurių pūtimas, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir tinkama priežiūra. Kartais žmonės skundžiasi skrandžio skausmu ryte, kuris gali būti susijęs su pepsine opa, todėl šio simptomo nereikėtų nuvertinti.
Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas. Jei problema yra akivaizdi, tyrimų gali ir neprireikti. Dažnai atlikus išsamius tyrimus jokių sveikatos problemų neaptinkama. Dažnai pilvo skausmų priežasties rasti nepavyksta. Kartais skausmo priežastis paaiškėja tik laikui bėgant, tad galima pradėti efektyvų gydymą.
Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant pavojaus simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 45 metų pacientams, buvęs skrandžio ar stemplės vėžio atvejis artimųjų tarpe, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas rijimas, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta). Endoskopijos tyrimai - tai vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus - endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98-100 proc. diagnostiniu tikslumu. Endoskopinių tyrimų pagalba galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus. Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. „Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės pokyčius. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius - onkologinius susirgimus. Nors endoskopiniai tyrimai daugeliui atrodo bauginantys ir nemalonūs, tačiau jie būtini siekiant nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Pagrindinė tokios būklės priežastis yra virškinimo sutrikimas. Viso to priežastis netinkama vaiko mityba. Tinkamai parinktas subalansuotas maistas gali būti geriausia pirmoji pagalba nuo skrandžio skausmų ir kitų nemalonių pojūčių. „Virškinamajam traktui kenkia aštrus, riebus, rūgštus maistas, šokoladas, kava, svogūnai, česnakai ir, žinoma, alkoholis. Šių dirgiklių derėtų atsisakyti pirmiausiai ir tuomet stebėti, kokie dar maisto produktai provokuoja pablogėjimą“, - pataria D. Pasak gydytojos, ne mažiau svarbūs ir kiti tinkamo mitybos režimo dalykai: valgymo laikas, trukmė, dažnumas, porcijos dydis. Valgyti reikėtų reguliariai, kas dieną tuo pačiu metu, išlaikant trijų valandų pertraukas. Maisto porcijos turėtų būti nedidelės, valgyti derėtų mažais kąsniais, gerai sukramtant, mėgaujantis maistu iš lėto ir neblaškant savo dėmesio kitur. Patartina nevalgyti likus 3-4 valandoms iki miego ir bent valandą prieš užsiimant aktyvia veikla. Tai ypač aktualu besiskundžiantiems refliuksu.

Vaikas į mokyklą privalo eiti sotus. Pusryčiams paruoškite jam šilto maisto: košės, iškepkite omletą, gal net kotletą. Suvirškintas maistas patenka į kraują, kraujas reikalingas medžiagas „pasiunčia” į smegenis, kurios, gavusios maisto, aktyviai dirba, nepavalgęs vaikas jaučiasi silpnas net irzlus. Pats darbingiausias mokyklinio mažiaus vaikų periodas yra nuo 9 iki 11 valandos ryte ir nuo 16 iki 18 valandos po pietų, tad pusryčiai ir pietūs tiesiog būtini. Apie 12 valandą vaikui būtų naudingi ir priešpiečiai: vaisiai, sumuštiniai, arbata. Jei vaikas kategoriškai atsisako maitintis mokyklos valgykloje, įdėkite jam priešpiečius iš namų. Vaikai pripratę valgyti skubėdami, todėl tėvų pareiga skiepyti lėto valgymo įpročius, mažais kąsneliais, kad su maistu prarytų kuo mažiau deguonies, kuris skrandyje maistą verčia pūti, dėl to gali pūsti pilvą, skaudėti skrandį. Esant ūminiam susirgimui, specialios dietos nebūtina, tiesiog reikia valgyti kuo dažniau ir po truputį. Be abejo, tokių patiekalų, kurių vaikas nemėgdavo ir sveikas būdamas ar juos blogai virškindavo, dabar pasistenkite vengti. Tinka valgyti vandeningas košeles, lengvai virškinamą maistą. Griežtai reguliuokite saldumynų kiekį, ypač bulvių traškučių. Žinoma, reikėtų vengti keptų ar rūkytų maisto produktų, kefyro, jogurto, įvairių sulčių, pomidorų padažo ir panašiai, nes tai - rūgštūs produktai. Be to, prie vaikiškų skrandžio skausmų dažnai prisideda ir gaivieji gėrimai su burbuliukais. Kai kurie tėvai daro klaidą manydami, kad gazuotas mineralinis vanduo vienas pirmųjų pagalbininkų pajutus skrandžio skausmus, tačiau tai tie patys burbuliukai.
Duokite vaikui gerti kuo daugiau skysčių. Kas numalšina skrandžio skausmą? Dažnai užtenka linų sėmenų užpilo ir subalansuotos mitybos. Verta naudoti patikrintus namų gydymo metodus. Pirmiausia prisiminkite subalansuotą, lengvai virškinamą mitybą - valgykite reguliariai, nedideles maisto porcijas. Esant virškinimo sutrikimams, nevalgykite sunkiai virškinamo maisto, nevartokite alkoholio ir gazuotų gėrimų. Verčiau rinkitės ryžių košę ar obuolius. Paplitęs namų gydymo metodas - vaistažolės, iš kurių paminėtos: ramunėlės, mėtos, liepžiedžiai, linų sėmenys. Be to, diastolinį poveikį turi kmynai. Šluotinio sėklučio medus taip pat turi vertingų savybių, gerinančių žarnyno pažeidimų regeneraciją, švelninančių skrandžio opų ir vidurių užkietėjimo simptomus.
Ką vartoti esant skrandžio skausmui? Gydymas pirmiausia priklauso nuo negalavimo priežasties. Prekyboje esama ir vaistų nuo skrandžio skausmo, tačiau prieš vartojant vaistus reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris po apklausos ir tyrimų parinktų tinkamą preparatą. Labai dažnai tai yra vaistai, mažinantys druskos rūgšties gamybą skrandyje, antispazminiai preparatai arba tokie, kurių užduotis yra pagerinti maisto turinio judėjimą virškinamuoju traktu. Nepamirškite, kad antacidinių vaistų ilgai negalima vartoti - dažniausiai rekomenduojama juos naudoti 14 dienų. Duokite vaikui vaistų nuo skausmo (tiesa, venkite aspirino). Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad kamuojamiems pilvo skausmų vaikams nereikėtų duoti vaistų nuo skausmo, nes jie „paslepia“ skausmo priežastį, tačiau tai netiesa. Vaistai nuo pilvo skausmo yra nereceptiniai, tačiau geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris, apklausęs ir atlikęs tyrimą, parinks tinkamą preparatą. Kartu verta vartoti patikrintas naminio gydymo priemones - gydomųjų žolelių užpilus. Ramunėlių užpilas pasižymi atpalaiduojančiu poveikiu, todėl mažina skrandžio spazmus.
Esant ūminiam susirgimui, vaikas turėtų tris savaites gulėti, bent jau kol sumažės skausmas. Sveikstančiam vaikui labai svarbi ramybė, geras mikroklimatas šeimoje. Labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Visas virškinamasis traktas turi raumenų. Virškinamojo trakto veiklą gali pabloginti ir netinkami drabužiai. Ne mažiau svarbi ir psichologinė savijauta. Pasak gydytojos, paprastai žarnyno ir galvos smegenų sąsają galima apibūdinti taip: jei gerai jaučiasi žarnynas, gerai jaučiasi ir galva.