Skyrybos nėštumo metu - neabejotinai sunkus etapas abiejų sutuoktinių gyvenime, tačiau kartais būna tiesiog neišvengiamas. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, ar sutuoktinės nėštumas turi, o jeigu taip - tai kokią, įtaką santuokos nutraukimo procesui. Sutuoktinės nėštumas nėra teisinė kliūtis nutraukti santuoką.
Procesas vyksta pagal bendrą santuokos nutraukimo tvarką. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių santuokos nutraukimas yra būtinas iki gimdymo, tai jis ir turi būti įformintas. Vaiko gimimas ne santuokoje (nutraukus santuoką) nesukelia tokio vaiko teisėms jokių neigiamų teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių skyrybos nėštumo metu iš esmės niekuo nesiskiria nuo skyrybų įprastomis aplinkybėmis. Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad vaikui, gimusiam po santuokos nutraukimo, neturi būti skiriamas išlaikymas ar kad buvę sutuoktiniai gali šios prievolės išvengti.
Apibendrinant, skyrybos nėštumo metu pasižymi tam tikra specifika, dėl kurios skyrybų procesą geriau patikėti skyrybų advokatams. Jeigu santuoka tapo nebeatkuriama net ir laukiantis vaiko - galite kreiptis dėl skyrybų.
Nėštumo metu, kaip ir įprastai, galima rinktis iš dviejų pagrindinių skyrybų būdų:
Situacija, kai moteris laukiasi ne nuo savo sutuoktinio, yra vienas iš akivaizdžiausių neištikimybės įrodymų. Teisme tai gali tapti pagrindu pripažinti jos kaltę dėl santuokos iširimo.

Tikriausiai svarbiausias klausimas santuokos nutraukime nėštumo metu - tai dar negimusio kūdikio išlaikymas, kurį turėtų skirti buvęs sutuoktinis nutraukus santuoką. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo nutraukiant santuoką ir kitais pagrindais.
Kaip minėta, teismas negali priteisti išlaikymo dar negimusiam vaikui. Pareiga išlaikyti vaiką tėvui atsiranda nuo pat jo gimimo momento. Jeigu vaikas gimsta jau po santuokos nutraukimo, o buvęs sutuoktinis atsisako pripažinti tėvystę, motina turi imtis teisinių veiksmų. Tokiu atveju reikia pateikti ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo.
Jeigu buvęs sutuoktinis nepripažįsta gimusio vaiko tėvystės, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriuo, pirmiausia, reikalaujama nustatyti tėvystės faktą bei priteisti išlaikymą (to galima prašyti viename ieškinyje).
Teisės aktai numato galimybę pakeisti išlaikymo dydį, kai iš esmės pasikeičia vienos iš šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.).
Kad po vaiko gimimo išvengtumėte papildomų teisinių ginčų, dar skyrybų procese verta apsvarstyti šiuos klausimus:
Pavyzdys: Į mus kreipėsi klientė, kuri, būdama nėščia, nusprendė skirtis su sutuoktiniu. Vyras iš pradžių vengė atsakomybės ir abejojo dėl būsimo vaiko išlaikymo. Mūsų teisininkai padėjo moteriai parengti dokumentus, o po vaiko gimimo - inicijuoti tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo procesą. Teismas patvirtino tėvystę ir priteisė vaiko interesus atitinkantį išlaikymą.
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.

Jeigu dėl kokių nors aplinkybių santuokos nutraukimas yra būtinas iki gimdymo, tai jis ir turi būti įformintas. Tokiu atveju, ko gero, vertėtų pasitarti ne tik su advokatu, bet ir su psichologu, nes santuokos nutraukimo procedūros, skirtingai nuo nėštumo ir gimdymo, gali palaukti.
Teisiškai advokato dalyvavimas skyrybų procese nėra privalomas. Sutuoktiniai turi teisę patys rengti ir teikti ieškinį teismui, rinkti įrodymus bei atstovauti savo interesams teismo posėdžiuose. Tačiau, jei nusprendėte eiti šiuo keliu, turite žinoti kelis esminius dalykus: Dokumentų atitiktis: Visi teismui teikiami dokumentai, ypač ieškinys, turi atitikti griežtus Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

Vienas sutuoktinis vidutiniškai patiria po 1-1,5 tūkst. Tai ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu. Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai.