Skausmas gaktikaulyje nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Gaktos simfizės disfunkcija (GSD) - tai būklė, kai gaktos simfizė, jungianti abu dubens kaulus priekyje, tampa skausminga ar nestabili dėl per didelio judrumo, uždegimo ar spaudimo. Gaktos simfizė yra kremzlinė jungtis, kuri paprastai yra stabili, tačiau tam tikromis sąlygomis, ypač nėštumo metu, ji gali tapti laisvesnė ar pažeista, sukeldama skausmą ir diskomfortą. Gaktos simfizės disfunkcijai būdingas skausmas ir diskomfortas dubens srityje, ypač aplink gaktos simfizės sąnarį. Šis sąnarys jungia kairįjį ir dešinįjį gaktos kaulus ir yra labai svarbus dubens stabilumui palaikyti. Gaktos simfizės disfunkcija (SPD) atsiranda, kai yra šį sąnarį veikiančių jėgų disbalansas, dėl kurio padidėja jo judrumas arba nestabilumas. Gaktos simfizės disfunkcija yra būklė, kuria serga daugelis žmonių, ypač nėštumo metu. Ji pasireiškia skausmu ir diskomfortu dubens srityje dėl gaktos simfizės, sąnario, esančio dubens priekyje, nestabilumo ar disfunkcijos. SPD supratimas yra labai svarbus, nes jis gali smarkiai paveikti kasdienę veiklą, gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą.

Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, ne išimtis - ir dubens sąnarių, raumenų bei raiščių pokyčiai. Dėl vaisiaus sukeliamo spaudimo dubuo negali judėti taip patogiai ir laisvai kaip anksčiau. O veikiant hormonui relaksinui raiščiai lengviau atsipalaiduoja ir išsitempia. Gaktinė sąvarža ir kitos dubens struktūros atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo ir gimdymo metu. Ji šiek tiek išsiplečia ir tampa judresnė, kad gimdymo metu vaisius galėtų lengviau praeiti per dubenį. Ir nors dubens pokyčiai nėštumo ir gimdymo metu yra normalūs, reikalingi ir užtikrina galimybę pagimdyti natūraliais takais, didesnė dubens judesių amplitudė gali lemti didesnę dubens apkrovą ir per didelį dubens kaulų pasislinkimą bei aplink juos esančių struktūrų uždegimą. Be to, nėščioji nešioja papildomą svorį, kuris apkrovą dar labiau padidina.

Pasaulyje gaktos simfizės disfunkcija laikoma dažna problema tarp nėščių moterų - manoma, kad apie 20-30 % jų patiria tam tikro laipsnio dubens ar gaktos skausmą. Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, tačiau ginekologai ir kineziterapeutai dažnai susiduria su šia būkle. Apie 20 % moterų antroje nėštumo pusėje sėdėdamos ar vaikščiodamos jaučia skausmą dubens srityje, kurį lemia simfizitas. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.

Bendrai tyrimai parodė, kad nėštumo metu 50% moterų patiria dubens ir nugaros skausmus.

Gaktos simfizės disfunkcijos priežastys ir rizikos veiksniai

Gaktos simfizės disfunkcija dažniausiai išsivysto dėl mechaninių, hormoninių ar trauminių veiksnių, kurie veikia gaktos simfizės stabilumą.

Pagrindinės priežastys

• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu hormonas relaksinas atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, įskaitant gaktos simfizę, kad dubuo pasiruoštų gimdymui.
• Padidėjęs hormono relaksino kiekis: šis hormonas minkština raiščius, sąnarius, gaktos kaulo kremzles, ruošiantis gimdymui.
• Kalcio trūkumas: Pagrindinė simfizito priežastis nėštumo metu vadinama kalcio trūkumu (kartais siejama ir su vitamino D trūkumu). Augančiam vaisiui daug kalcio reikia formuojantis skeletui, augant, aktyvinant endokrinines liaukas. Jei su maistu tiekiamo kalcio nepakanka (arba jis prastai pasisavinamas), kūdikis reikiamą mineralą pasiims iš mamos organizmo.
• Fizinė trauma ar dubens srities sužalojimas: Nors SPD pirmiausia yra mechaninio pobūdžio, tam tikri aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jos vystymosi.
• Traumos: Nėštumo metu, kaip minėta, yra laisvi raiščiai, todėl yra lengviau gauti bet kokią traumą.

Rizikos veiksniai

• Fizinis aktyvumas: Asmenys, kurie užsiima didelio poveikio sportu ar veikla, kuri pernelyg apkrauna dubens sritį, gali turėti didesnę riziką.
• Fizinio aktyvumo stoka.
• Aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas.
• Netinkama pratimų atlikimo technika.
• Nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas.
• Nepilnavertis atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui.
• Gretutinės ligos: Kai kurie asmenys gali turėti gretutinių ligų, turinčių įtakos sąnarių stabilumui, pavyzdžiui, hipermobilumo sindromų.
• Lėtinės ligos, kurios susijusios su jonų apykaita.
• Stuburo problemos: Stuburas tiesiogiai susijęs su simfizitu. Dažnu atveju turintys simfitą turi problemų su laikysena arba dubens kaulų padėtimi.
• Ankstesnis nėštumas: Ankstesnis nėštumas, net jei nebuvo simfizito simptomų, gali sukelti tam tikrą kaulų deformaciją ir susilpninti raiščius.
• Priešnėštuminės priežastys: Fiziologiniai ar anatominiai sąnarių ir raiščių sandaros ypatumai, kurie gali būti genetikos pasekmėmis arba buvusių ligų, uždegimų pasekmės.

Gaktos simfizės disfunkcijos simptomai

Simfizitas yra gaktinės sąvaržos uždegimas, dubens kaulų prasiskyrimas ar kiti patologiniai pokyčiai. Esant simfizitui, labai svarbu nustatyti patologijos laipsnį - neatitikimo dydį, nes su tuo siejamas gimdymo būdo pasirinkimas. Simfizitas gali būti diagnozuotas antroje nėštumo pusėje. Dėl simfizito, kuris gali būti diagnozuotas antroje nėštumo pusėje, gali pasireikšti skausmas priekinėje arba galinėje dubens dalyje, klubų ir šlaunų srityse. Skausmo intensyvumą nulemia tai, kaip vaisiaus svoris ir spaudimas pasiskirsto dubenyje. Kuo labiau vaisiaus svoris spaudžia gaktos sritį, tuo stipresnis gali būti skausmas.

Simfiziopatija yra patologinis procesas dubens kaulų raiščių srityje. Silpnėja ir minkštėja jungiamasis audinys gali sukelti kaulų poslinkį, edemą, o pasekmės bus gaktos sąnarių skausmas, sąnarių sustingimas ir eisenos pokyčiai. Paprastai sąvarža turėtų būti nejudanti, nepriklausomai nuo nėštumo buvimo ir jo laiko. Tačiau kai kuriais atvejais gaktos srities kaulai pasislenka, traukiamos sausgyslės, gali atsirasti edema. Simfiziopatija in lengva forma sukelia nemažai nepatogumų vaikštant ar būnant namuose, tačiau dažniausiai yra nekenksmingas mamai ir kūdikiui.

Skausmas gali būti bukas, deginantis ar aštrus, o jo intensyvumas dažnai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar paros laiko. Gaktos simfizės disfunkcijos simptomai gali apimti:

• Skausmas dubens srityje, ypač gaktos sąnario zonoje.
• Skausmas gali plisti į kirkšnis, šlaunis, nugarą ar net kojas.
• Jaudulys, traškėjimas ar spragsėjimas dubens srityje judant.
• Sunkumai atliekant įprastus judesius, tokius kaip vaikščiojimas, sėdėjimas, apsivertimas lovoje, lipimas laiptais.
• Sąnarių sustingimas ir eisenos pokyčiai.
• Jausmas, kad dubens kaulai "skiriasi".

Dažnai moterys ar greitai pakomentuoja ginekologas, kad nėštumo ar po gimdymo metu skausmas dubens srityje vaikštant ir sėdint tikriausiai yra simfizitas.

Jei jaučiate skausmą gaktos srityje, ribojantį judėjimą ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, kineziterapeutą ar ortopedą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas.

Kaip diagnozuojama gaktos simfizės disfunkcija?

Gaktos simfizės disfunkcijos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, nes nėra vieno specifinio testo, galinčio patvirtinti šią būklę. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, daugiausia dėmesio skirdami simptomų pradžiai, trukmei ir pobūdžiui. Nors SPD pirmiausia diagnozuojama klinikinio įvertinimo metu, vaizdiniai tyrimai gali būti naudojami siekiant atmesti kitas ligas.

Fizinis tyrimas: Patikrinamas gaktos simfizės jautrumas spaudžiant, dubens stabilumas, judesių amplitudė ir raumenų jėga. Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą.

Gaktos simfizės disfunkcijos diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Ne visada simfizitas yra patvirtinta medicininė diagnozė - dažnai gydytojas remiasi klinikiniais simptomais.

Gydymas: kaip valdyti gaktos simfizės disfunkciją?

Gaktos simfizės disfunkcijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, dubens stabilumo gerinimą ir kasdienės funkcijos atkūrimą. Nėštumo metu šis diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdieninėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas.

Konservatyvus gydymas

• Kineziterapija: Individualiai pritaikyti pratimai stiprina dubens dugno, nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną ir mažina simfizės apkrovą. Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
• Fizioterapija: Gali padėti Kėgelio pratimai, gilus kvėpavimas, laikyseną koreguojantys pratimai, švelnūs pratimai ant kamuolio, mankšta baseine.
• Dubens diržas-įtvaras: Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
• Vaistai nuo skausmo: Paracetamolis ar kiti saugūs analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti. Skausmui ir uždegimui malšinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
• Sąnarių mobilizavimo technikos: Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Tinkama avalynė: Avėkite patogią pėdas prilaikančią avalynę.
• Poilsis: Svarbus tinkamas poilsio režimas.
• Saugi aplinka: Venkite staigių judesių, lenkimosi, sukimosi, ilgai stovėjimo ar sėdėjimo vienoje pozoje.
• Kėlimo technika: Kelkite svorius atsargiai, venkite staigių judesių ir apkrovos dubeniui.
• Miegojimo pozicija: Miegokite ant šono su pagalve tarp kelių, kad palaikytumėte dubens neutralią padėtį.

Chirurginis gydymas

Chirurgija taikoma labai retai, tik tais atvejais, kai yra reikšmingas simfizės atskyrimas (diastazė) ar konservatyvus gydymas neveiksmingas.

Psichologinė pagalba

Gaktos simfizės disfunkcija gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač nėštumo metu ar po gimdymo. Skausmas riboja judrumą, todėl tampa sunku vaikščioti, sėdėti ar net miegoti. Kasdienės užduotys, tokios kaip apsirengimas, vaikų priežiūra ar darbas, gali tapti iššūkiu. Moterys dažnai jaučia nerimą ar nusivylimą dėl riboto judėjimo ir diskomforto, o tai gali sukelti emocinį stresą ar net depresiją. Norint valdyti gaktos simfizės disfunkciją, svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutu, ginekologu ar ortopedu, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo.

Gaktos simfizės disfunkcijos komplikacijos

Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu.

Kaip apsisaugoti nuo gaktos simfizės disfunkcijos?

Nėštumo metu negalite išvengti dubens srities skausmo, tačiau galite apsisaugoti nuo traumų. Reguliariai stiprinkite dubens dugno raumenis, tačiau visus sprendimus dėl pratimų ar gydymo derinkite su specialistu. Jei esate nėščia ar neseniai gimdėte, aptarkite su gydytoju saugias priemones, tokias kaip dubens diržas ar kineziterapija. Venkite savarankiško gydymo ar intensyvaus fizinio krūvio be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate skausmą gaktos srityje, ribojantį judėjimą ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, kineziterapeutą ar ortopedą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Reikėtų, visų pirma, kreiptis į ginekologą, kuris įvertins ar skausmas nėra susijęs su ginekologinėmis ligomis, po gimdymo kilusiomis komplikacijomis ir pan. Jei skausmas labai stiprus, konsultuokitės su gydytoju.

Gaktos simfizės disfunkcijos poveikis kasdieniam gyvenimui

Gaktos simfizės disfunkcija yra dažna, bet valdoma būklė, ypač pasitaikanti nėštumo metu ar po traumų. Supratimas apie simptomus, tokius kaip skausmas gaktos srityje ar sunkumai judant, leidžia laiku kreiptis pagalbos. Ankstyva diagnostika, pagrįsta klinikiniu įvertinimu ir, jei reikia, vaizdiniais tyrimais, padeda nustatyti tinkamą gydymo planą. Konservatyvus gydymas, įskaitant kineziterapiją, dubens diržus ir gyvenimo būdo pokyčius, dažniausiai yra efektyvus. Prevencinės priemonės, tokios kaip raumenų stiprinimas ir taisyklinga laikysena, padeda sumažinti riziką.

Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #skausmas #gaktikaulyje #nestumo #metu

• kaip saugiai išvalyti kūdikio nosytę
• Stilingi ir patogūs balti drabužėliai kūdikiams
• Išsamus vaiko dydžių vadovas
• Viskas apie „Pregnacare Him and Her Conception“ tėvystei ruošiantis
• sužinokite daugiau apie naujausią „Krydo“ filmą