Kauno studentų milžiniškas margučio projektas
Kauno studentai, vedami kūrybiškumo ir bendruomeniškumo dvasios, inicijuoja unikalų velykinį projektą - milžiniško margučio ridenimą per Laisvės alėją. Ši iniciatyva, gimusi kaip senos tradicijos atgaivinimas, kasmet įgauna vis didesnį pagreitį, suburdama studentus iš įvairių Kauno aukštųjų mokyklų ir džiugindama miesto gyventojus. Šis straipsnis apžvelgia šio projekto istoriją, eigą, reikšmę ir ateities perspektyvas.
Tradicijos Atgaivinimas ir Vienybės Simbolis
Prieš du dešimtmečius Kaune gyvavusi tradicija - velykinis margučio ridenimas - buvo sėkmingai atgaivinta iniciatyvių Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų. Idėja kilo Lietuvos studentų sąjungos (LSA) susitikime, kur buvo prisiminta ši nuotaikinga studentų varžytuvių tradicija, kuomet audiniu aptraukti kiaušiniai riedėdavo Senamiesčio gatvėmis, Laisvės alėja ir Parodos kalnu. Šiuolaikinis margučio ridenimo projektas ne tik atgaivina tradiciją, bet ir pateikia ją naujai, pabrėžiant Kauno studentų vienybę. Projekto koordinatoriai teigia: „Siekiame ne tik atgaivinti tradicijas, bet norime jas pateikti šiuolaikiškai su naujomis idėjomis bei nauju požiūriu. Mes dar kartą norime pabrėžti ir akcentuoti tai, jog Kauno studentai yra vieningi ir mes nebekonkuruojame tarp aukštųjų mokyklų. Todėl kviečiame prie margučio ridenimo prisijungti ir kitų aukštųjų mokyklų studentus bei taip simboliškai Šv. Velykas švęsti kartu. Tai yra viso Kauno miesto studentų margutis.“
Margučio Gimimas: Nuo Idėjos Iki Realizacijos
Margučio gamybos procesas - tai kruopštus ir ilgas darbas, reikalaujantis studentų atsidavimo ir kūrybiškumo. Iš pradžių, pirminis sumanymas buvo pagaminti 1,5 metro aukščio kiaušinį, tačiau apetitas kyla bevalgant, tad pagalvojome - kodėl jo nepadaryti kur kas didesnio. Sunkiausia buvo pati pradžia, kuomet galvojo trys galvos ir visos turėjo savo matymus. Pirmas prisilietimas prie medžiagų įvyko praėjusios savaitės pabaigoje. Prie šio projekto dažniausiai dirbame vakarais ir naktimis. Pasak idėjos autoriaus antrakursio Mariaus Jesiskio, užbaigus velykinį margutį, šis turėtų sverti apie 200-250 kilogramų. Margučio konstrukciją sudaro 9 milimetrų storio medžio fanera, panaudotos ir europadėklai. Naudosime labai daug poliuretano putų ir kitų medžiagų. Studentai, dirbdami Pašilės gatvėje esančiame angare, naudoja įvairius medžio apdirbimo įrankius ir medžiagas. Prie margučio gamybos prisideda kelios dešimtys jaunuolių, kurie dieną ir naktį plušėja, kad margutis būtų baigtas laiku.
Rekordinis Margutis: Dydis ir Svoris
Kauno studentų sukurtas margutis išsiskiria savo įspūdingais matmenimis. Pernai, Kauno studentai įsiamžino Lietuvos rekordų knygoje ir miesto metraštyje. Aukštis - 5,61 m, storis - 3 m, apimtis - 9,51 (per plotį) ir 13,86 (per ilgį). Spėjamas svoris, pagal tai, kad jį sugebėjo pakelti tik 5-6 jauni sportiški vyrai, - virš 300 kilogramų. Šis devynias naktis Kauno technologijos universiteto (KTU) miestelio Pašilės gatvėje angare keliasdešimties studentų iš įvairių Kauno aukštųjų mokyklų konstruotas, po to aštuonias valandas dažytas ir nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio popietės saugos tarnybos „Kvintencija“ Studentų skvere saugotas velykinis milžinas ridentas Laisvės alėja nuo šio skvero iki Miesto sodo apie pusvalandį.
Margučio Kelionė Per Laisvės Alėją
Antrąją šv. Velykų dieną, nuo 14 val., studentų pagamintas margutis nuo Studentų skvero bus ridenamas iki Miesto sodo. Milžinišką kiaušinį galės ridenti visi norintys. Nuotaikingą eiseną lydės mušamųjų instrumentų ansamblis „Ritmas kitaip“. Margutis į kelionę po Laisvės alėją buvo palydėtas tautiniais šokiais ir dainomis. Renginio iniciatoriai, Kauno aukštųjų mokyklų studentai, sakė, kad Laisvės alėjoje yra nemažai kliūčių, tad visą kelią vien ridenti margučio-milžino nepavyko. Nepaisant iššūkių, studentai sėkmingai įveikia visas kliūtis, o minia žiūrovų juos palaiko plojimais ir skanduotėmis. Aidint būgnų ritmams, posūkį ties S.Daukanto gatvės fontanu rekordininkas įveikė gana lengvai. Tačiau ties restoranu „Pizza Jazz“ trumpam užbuksavo, nes teko atsargiai laviruoti tarp jo lauko terasos ir Laisvės alėjos apšvietimo stulpų. Keliolikos pakaitomis kiaušinį milžiną ridenusių bei atsargiai sukiojusių studentų pastangas įveikti kiekvieną kliūtį palydėdavo minios plojimai.
Margučio ridenimas Laisvės alėjoje
Miesto Palaikymas ir Ateities Planai
Kauno miesto savivaldybė aktyviai palaiko studentų iniciatyvas ir džiaugiasi jų indėliu į miesto gyvenimą. Miestas palaiko ir palaikys ne tik šią, bet ir kitas studentijos akcijas. Aktyvūs studentai yra miesto gyvenimo variklis. Pasiteiravus, ko tikėtis iš Kauno studentų kitais metais, jis nė minutės nedvejojęs pareiškė: „Manau, šiųmečio rekordo pagerinimo!” O pasitikslinus - Lietuvos ar pasaulio, netikėtai atsakė: „Gal kitais metais bus sumuštas ir pasaulio rekordas… Tik, manau, jau jo ridenti per Laisvės alėją nepavyks.
Konkurencija ir Kiti Margučiai Lietuvoje ir Pasaulyje
Iki šiol, remiantis Lietuvos rekordų agentūra „Factum“, didžiausias Lietuvoje butaforinis margutis buvo 4,8 m aukščio ir 3,26 m pločio bei 13 ir 10,3 m apimčių kiaušinis, kurį per 2008 m. Velykas pagamino du Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Ukmergės skyriaus nariai. Pirminiais duomenimis, didžiausias dekoratyvinis margutis pasaulyje buvo pastatytas tais pačiais 2008 m. Kitos Velykinės Iniciatyvos Kaune ir Lietuvoje Be milžiniško margučio ridenimo, Kaune ir visoje Lietuvoje vyksta ir kitos velykinės iniciatyvos. KTU Dizaino ir technologijų fakultete organizuojamos „Diz Diz Velykos“, kurių metu studentai meta kiaušinius į Velykų Zuikį. Palangoje Basanavičiaus gatvė puošiama įspūdingo dydžio margučiais, o antrają šv. Velykų dieną Palanga vėl kviečia ridenti margučių ilgiausiu ridenimo taku. Velykos - viena didžiausių pavasario švenčių, turinti gilias tradicijas ir papročius, kurie perduodami iš kartos į kartą. Ši šventė simbolizuoja gamtos atgimimą, gyvybės prisikėlimą ir šeimos susibūrimą. Studentams, besidomintiems lietuvių kultūra, Velykos yra puiki proga pažinti senovinius papročius, jų reikšmę ir kaip jie transformavosi šiuolaikiniame pasaulyje.
Velykų Tradicijos ir Papročiai
Senovės lietuvių Velykos nelabai skyrėsi nuo dabartinių, tik tradicijų buvo įvairesnių ir jų reikšmė dar nebuvo pamiršta. Svarbiausi švenčiant Velykas buvo margučiai. Anot muziejininkės, vienam asmeniui priskaičiuodavo net iki dešimties kiaušinių - kad užtektų ir pavalgyti, ir paridenti, ir padovanoti. Vienus kiaušinius margindavo vašku, kitus tiesiog nudažydavo. Labai gražus paprotys pašventintą kiaušinį padalyti į tiek dalių, kiek šeimoje yra narių. Kaip kokį kalėdaitį. Paprastai tai daro vyriausias šeimos narys - tėvas ar senelis, tomis dalybomis iš vienio tarsi sujungdamas visus šeiminykščius. Be to, ir valgymas čia turi savo seką: pradeda nuo kiaušinių, paskui pereina prie mėsos, sūrio... Seniau margučių ridenti tiek vaikai, tiek ir suaugusieji eidavo į lauką. "Tai turi slaptą potekstę, nes margutis - gyvybės simbolis. Besiritinėdamas žeme gali ją atgaivinti, suteikti gyvybinių jėgų, leisti jai greičiau atsigauti po šaltos žiemos. Seniau toji apeiga turėdavo garantuoti pakankamą drėgmės kiekį pasėliams vasarą. Kiek rečiau - karvių pieningumą ar sėkmingą bičių spietimąsi. Nereikėtų pykti, jei kas tądien sumanytų jus perlieti vandeniu, - tokios tradicijos. Nenustebkite, jei antrą Velykų dieną prie savo namų durų išvysite kaimynų vaikelį, deklamuojantį eilėraštį. Senovėje tai vadinosi kiaušiniavimu. Vaikai eidavo kiaušiniauti pas kaimynus, o dažniausiai - pas savo krikšto tėvus, tikėdamiesi už tai gauti margučių. Nuostabi tradicija, išlikusi iki šių dienų, - paslaptingosios Velykų bobutės istorija. Todėl Velykų naktį žmonės turi šunis pririšti - antraip bobutė išsigąs ir nepaliks ant palangės lauktuvių. Mitas pasakoja, kad atskrido kosminė antis, padėjo kiaušinį. Jis suskilo ir iš jo dalių atsirado mūsų visata. Taip pat būdavo šlakstomasi vandeniu budinant žemę, verčiamasi kūliais, po kaimą eidavo lalautojai, jie giedodavo, linkėdavo gausaus derliaus, gerų metų, šeimininkai dėkodami juos vaišindavo. Per Velykas lankomi šaltiniai ir puošiami pražydusiomis šakelėmis. Šaltinio vandeniu prausiamasi, šlakstomasi, kad būtume jauni, gražūs, stiprūs, vikrūs. Per Atvelykį lankomi kaimynai, draugai, giminės - tai proga pabūti ne tik su šeima, bet ir su visais artimaisiais, susitinka šeimos, vaikai krykštauja, žaidžia.
Margučių Reikšmė ir Marginimo Būdai
Kiaušinius anksčiau margino tik natūraliais dažais. Kasmet vis naujų dažų iš gamtos atrandanti moteris mėgsta kiaušinius marginti ir burokėliais, kurių neverda, bet žalius sutarkuoja per smulkią tarką ir tais tarkiais apdeda kiaušinius. Jei tarkiai labai sausi, siūlo įpilti truputį vandens, dar - druskos, acto. Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius ir skutinėtus. Pirmuoju atveju naudojamas bičių vaškas. Margindami kiaušinius ir piešdami tam tikrus raštus žmonės ant kiaušinio užkoduodavo savo palinkėjimus. Tarkim, gavai kiaušinį su saulyte - kaimynas tau linki saulėtų dienų. Margučių spalvos to meto žmonėms turėjo reikšmę: geltona - javai, juoda - žemė, raudona - vaisingumas, sveikata, žalia - aplink juos esanti žaluma, mėlyna - dangus. Natūralūs dažai kiaušiniams dažyti: Juoda spalva: Juodalksnio ar ąžuolo žievė, rūdiję gelžgaliai, kopūstų arba burokų rasalas. Geltona spalva: Ramunėlių žiedynai. Tamsiai žalia spalva: Samanos nuo stogo. Burokėliai: suteikia raudoną spalvą.
Marginimas Vašku
Piešdamas vašku nejučia pasineri į tokią ramybę, susikaupimą. Tai tikrai nesunku: gal tik pirmą kartą. Turėtumėte pasiruošti kokį nors kaitinantį elementą. Tinka net kapų žvakutės, ant kurių viršaus uždėję stiklainio dangtelį su gabalėliu natūralaus vaško, galėsite išbandyti šį marginimo būdą. Dar galite naudoti indelį aromatiniams aliejams pilti, tik vietoj jų įdėkite bičių vaško. Priemonių taip pat reikės labai paprastų - į pieštukus įsmeigtų vinučių, kurių galvutės skirtingo dydžio. Jei norite labai smulkaus piešinio, galite naudoti ir vyriškų baltinių adatėles su itin mažomis galvutėmis. Dar viena sėkmės sąlyga - prieš pradėdami darbą pasirūpinkite, kad kiaušinukas būtų švarus. Tad išvirtus kiaušinius atidžiai su soda nuplaukite. Dažykite jau atvėsusius, bet vis dar šiltus, kambario temperatūros kiaušinius, nes prie šaltų vaškas nekibs. Dar viena maža paslaptis: prieš tepdami vašką ant kiaušinio, adatėlę šiek tiek palaikykite karštame vaške, kad ji įkaistų. Iš šitų dviejų komponentų ir susideda visi gražieji senovės lietuvių raštai: saulytės, paukščiukų pėdutės, žalčiukai ir kt.
Velykos Šiandien
Atrodo, kad apie Velykas žinome viską. Vieniems šventė tampa dar viena proga padejuoti, kokie esame vartotojiški. Kiti gi moka džiaugtis ir pasinaudoti įvairiausia siūloma pramogine edukacine veikla. Šiandien mes bendraujame su įvairių religijų žmonėmis, apskritai - žmonėmis, kurie labai skirtingai suvokia pasaulį. Tačiau vienaip ar kitaip pavasarį žeme vis dažniau ritinėjasi saulė ir žmoguje bunda pavasariški jausmai nepaisant to, ar esame religingi, ar tikintys tik mokslu ir manantys, kad pasaulis iki galo pažinus. Pirmas sekmadienis po Velykų dar vadinamas vaikų Velykėlėmis. Anot etnologės G. Kadžytės, jei per Velykas vaikai stebi suaugusiųjų apeigas, tai per Atvelykį turi patys pakartoti jų veiksmus: savo rankomis, kad ir negrabiai, numarginti kiaušinius. Pasak etnologės, iš senųjų laikų išlikęs dar vienas Velykų personažas - Velykė, kuri nuo praėjusio amžiaus pabaigos geriau žinoma kaip Velykų bobutė: „Iš senų žmonių pasakojimų aiškėja, kad Velyke laikyta ilgakasė mergina, kuri vaikams per Velykas atnešdavo margučių - tai tarsi Kalėdų Senelio atitikmuo. Šventės išvakarėse, šeštadienį, buvo marginami kiaušiniai, kepami pyragai, ruošiami kiti Velykų valgiai: „Pirmoji savaitė po Velykų irgi buvo labai svarbi. Antrąją Velykų dieną jaunimas laistydavosi vandeniu, supdavosi sūpuoklėse - prie stalo nebesėdėdavo. „Pasikeitusi gyvenimo tikrovė diktuoja naujas madas - klesti edukaciniai užsiėmimai, kuriuose tau padės numarginti kiaušinį, išsikepti Velykų pyragą, sukurti šiaudinį papuošalą etc. Tokia veikla leidžia trumpam grįžti prie tautos tradicijų, o kai kas su jomis susipažįsta pirmą kartą. Tai padaręs žmogus jau pagalvos, ar jam verta pirkti plastmasinį kiaušinį. Ši šventė mums leidžia - nors ir trumpam - atkurti natūralų dvasinį ryšį su savo artimaisiais. Taigi šv. Paukštės pavidalu atskrido deivė Laima ir padėjo ypatingai gražų margą kiaušinį, didesnį už žemę, gilesnį už dangų. Seniausi brūkšniukais marginti kiaušiniai rasti IV a. mergaitės kape Vokietijoje. Lietuvoje seniausi margučiai rasti Gedimino kalne, XIII a.: akmeniniai, keramikiniai, kauliniai. Sunku nustatyti margučių kilmę, bet, aišku, kad tai labai senas paprotys. Žmonės nuo senų senovės suprato, kad kiaušinis - tai gyvybė, stiprybė. Senovėje žmonės laukdavo pavasario kaip išganymo, daugelis nebeturėdavo jokių maisto išteklių. Paprotys marginti kiaušinius daug senesnis už krikščionybę. Laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Tokiu simboliu kiaušinius laikė ir senovės egiptiečiai, žydai, romėnai bei lietuviai. Tai rodo lietuvių paprotys kiaušinius marginti per Jurgines, Sekmines. Daugumą margučių raštų galima rasti ir kituose meno dirbiniuose, pvz.: gyvybės medis, įvairūs ornamentai iš geometrinių figūrų ar augaliniai, dangaus bei gyvūnijos motyvai, nors yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, kaip paukščio kojelės. Pagonybės laikais margučiai - gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo, kosmoso, vaisingumo simbolis. Krikščionybės - Kristaus Prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simbolis. Šeimos pagausėjimo laukiant puošdavo kiaušinį širdelėmis, gervėmis, žalčio bei rupūžės simbolika. Velykų pirmą dieną reikėjo švęsti namuose. Velykinis margutis - ne tik stalo puošmena, bet ir šimtmečius iš kartos į kartą užkoduotuose raštuose perduodama žinia. Margutis dažniausiai kokiu nors ornamentu (dažnai paukščio pėdutėmis) dalijamas pusiau. Spiralė, žalčiukai - interpretuoja ritmišką dangaus kūnų slinktį, judėjimą. Balandžio 6 d. „Erasmus+“ studentams iš Turkijos tai buvo pirmoji pažintis su Velykų tradicijomis! Šventės metu „Erasmus+“ studentai mokėsi dažyti kiaušinius perlamutriniais dažais, raižyti ornamentus ant jau dažytų kiaušinių. Svečiai pamatė, kaip atrodo kiaušiniai, dažyti raudonu vynu, susipažino su tradiciniu kiaušinių dažymu svogūnų lukštais ir pavasariniais augalais. Po kiaušinių dažymo visi buvo pakviesti į estafetę, kurios metu studentų komandos turėjo šaukšte nešti kiaušinį ir įveikti įvairias kliūtis. Studentai išbandė ir margučių ridenimą. Žinoma, kaip gi be margučių daužymo! Šventę vainikavo picos! „Džiugu, kad vis daugiau visuomenės prisideda prie projekto „Dovana Vilniui", - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skulptūra „Kiaušinis“ stovi Pylimo, Šv. Stepono bei Raugyklos gatvių sankirtoje. Ankščiau ši miesto vieta buvo labai aktyvi, joje veikė paukščių turgus, sutraukdavęs žmones iš tolimiausių miesto kampelių. Šią skulptūrą skvereliui padovanojo Užupio respublika. 300 kg sveriantis kiaušinis ant granito kolonos buvo užkeltas 2003 m. „Tikime, kad atnaujintas margutis skvereliui įkvėps po žiemos taip pasiilgtos gyvybės ir pavasarinės nuotaikos. Norime paneigti stereotipą, kad atsinaujinimui reikia viską keisti iš pagrindų. Kartais užtenka noro ir kelių litrų dažų“, - teigė Vaida Mocekainė, „Vivacolor“ produktų vadovė Baltijos šalims, svariai prisidėjusi prie atnaujinimo darbų finansavimo. Pavasarinė iniciatyva subūrė ir skverelio bendruomenę. Šalia gyvenantis saksofonistas Dominykas Vyšniauskas grojo atidarymo ceremonijoje, skulptūrą pašventino Vilniaus Visų Šventųjų parapijos kun. Vytautas Rapalis. Projekto „Dovana Vilniui“ organizatoriai tikisi, kad iniciatyva pritrauks ir kitas įmones, nes nuolatinės priežiūros prašosi ir grindinys, ir suoleliai, medžiai. Organizatoriai planuoja kreiptis į Lietuvos rekordų agentūrą „Factum“ ir skverelio kiaušinį užregistruoti kaip didžiausią Lietuvos margutį. Iniciatoriai juokavo, kad milžiniškas margutis jau tapo karščiausia Velykų asmenukių (angl.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
