Kiaušinis: nuo mitų apie pasaulio sutvėrimą iki velykinės simbolikos
Velykų kiaušinis turi senas tradicijas, įdomią istoriją ir daugiaprasmę simboliką. Yra nuomonių, kad lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj dienj, reiškiančio Didžioji diena, kita hipotezė - Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, nes mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių.
Kiaušinis - vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simbolis. Pagonių religijoje kiaušinis dėl savo ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, nes tai gemalas. Daugelyje mitopoetinių pasaulio tradicijų žinomas pasaulio kiaušinio įvaizdis - iš to kiaušinio atsiranda visata arba kokia nors įasmeninta tverianti galia.
Kiaušinis kaip Visatos ir gyvybės simbolis
Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Senovės žmonės pastebėjo, kad iš kiaušinio atsiranda gyvybė, todėl ėmė laikyti jį magišku, gretinti su dangumi, Saule, Mėnuliu. Kiaušinio viduje slypi atsinaujinimo jėga, atgimimas ir gyvybės energija: trynys simbolizuoja auksą ir Saulę, o baltymas - sidabrą ir Mėnulį.
Štai keletas pavyzdžių iš mitologijos:
- Pagal vediškąją kosmogoniją, iš pasaulio kiaušinio-auksinio gemalo (Hiranjagarbhos) atsirado sutverėjas Pradžapatis.
- Pasak suomių „Kalevalos“, iš kiaušinio, iš apatinės pusės išėjo motina, drėgnoji žemė, iš kiaušinio, iš viršutinės pusės, stojo aukštas dangaus skliautas.
- Egipto mite saulė randasi iš pasaulinio kiaušinio, kurį padėjęs paukštis „didysis Gogotunas“.
Velykinės tradicijos ir magiška galia
Velykų neįsivaizduojame be dažytų kiaušinių, o pats kiaušinis, kaip pagrindinis Velykų atributas, išliko. Lietuvių pasaulėjautoje kiaušinis asocijavosi su žemės derlingumu, gamtos prabudimu pavasarį. Pašventinti bažnyčioje kiaušiniai įgaudavo magiškų savybių: jie saugojo namą nuo gaisro, gyvulius nuo ligų, derlių nuo krušos ir sausros.
Senovėje kiaušiniui buvo priskiriama stebuklinga galia. Buvo tikima, kad kiaušinis gali perimti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti blogas akis, nuvalyti moralinius nešvarumus. Kiaušinius valgydavo ligoniai, paliegėliai, jais apdėdavo žaizdas, pūlinius. Be to, manyta, kad kiaušinis yra priemonė atsikratyti nevaisingumo.
| Tradicija | Reikšmė |
|---|---|
| Margučių ridenimas | Susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojus, suteikdavo žemei gyvybingumo. |
| Daužymas | Kieno drūtesnis kiaušinis, to ir gyvenimas ilgesnis; simboliškai atidaromas išėjimas gyvybei. |
| Lukštų užkasimas | Apsauga nuo ledų, kad užaugtų geras derlius ir paukščių jaunikliai lengvai ristųsi. |
Kiaušinis kaip maisto produktas
Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, juose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 350 kJ energijos. Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys, kuriame gausu vitaminų A ir D, stiprinančių sveikatą ir skatinančių augimą.
Nors kiaušinio trynyje yra gana daug cholesterolio (0,2-0,3 g), tačiau kiaušinyje yra daug lecitino - 8,6 proc., kuris trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse. Kiaušinio baltymo baltymai yra visaverčiai, o minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
