Senyvo amžiaus asmenų gebėjimų vertinimas ir socialinės globos paslaugos: išsamus gidas

Fizinis asmuo dėl sveikatos būklės gali negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, arba dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėti suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tokiais atvejais, norint užtikrinti tinkamą priežiūrą ir paramą, itin svarbu atlikti asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą.

Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teisės aktais, kurie reguliuoja šios paslaugos teikimą. Demencija ir Alzheimerio liga sergančiųjų globa bei priežiūra kelia nemažai iššūkių artimiesiems, o šis vertinimas yra pirmas žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą.

Kas yra demencija ir Alzheimerio liga?

Demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas.

Kiekvienais metais skaičiuojama beveik 10 milijonų naujų demencijos atvejų visame pasaulyje, t. y. kas tris sekundes nustatomas naujas atvejis. Numatoma, kad iki 2050-ųjų mastas patrigubės iki 150 milijonų žmonių, turinčių demenciją. Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga iki 5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. - daugiau nei 30 proc. žmonių.

Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga (apie 60% visų demencijų). Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui. Teigiama, kad Alzheimerio ligą gali nulemti ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai: prastesnė ekonominė padėtis, menkesnis išsilavinimas, protinės veiklos stoka, netgi lytis. Lietuvoje sergamumas demencija ir Alzheimerio liga kasmet turi tendenciją didėti, nuo 2007 m. iki 2017 m.

Ankstyvieji demencijos požymiai ir iššūkiai kasdienybėje

Ligos pradžioje demencija sergantis žmogus gali pastebėti savo atminties pokyčius, pasikliauti įvairiomis atmintinėmis, artimųjų pagalba. Vis dėl to, pirmuosius demencijos požymius būna sunku pastebėti ir lengva juos priskirti prie tipiškų žmogaus senėjimo pokyčių.

Vienas iš labiausiai paplitusių Alzheimerio ligos požymių, ypač ankstyvosiose stadijose, yra neseniai išmoktos informacijos užmiršimas. Taip pat tampa sunku suplanuoti veiklas bei laikytis numatyto plano, dirbti su skaičiais, pvz., suprasti recepte parašytus produktų kiekius ar apmokėti sąskaitas. Prarandamas gebėjimas sekti laiką - datas, metų laikus. Sudėtinga tampa skaityti, įvertinti atstumą, atskirti spalvas. Žmogui gali būti sunku sekti ar prisijungti prie pokalbio, jis gali sustoti pokalbio viduryje ir nežinoti ką sakyti toliau arba pradėti kartoti jau pasakytus sakinius. Demencija sergantis asmuo gali priimti netinkamus sprendimus, susijusius su pinigais, pvz., atiduoti daug pinigų nepažįstam asmeniui. Gali atsisakyti mėgstamų pomėgių, projektų, sporto.

Elgesio problemos ir priežiūros iššūkiai

Kiekvienas žmogus, gyvenantis su demencija (toliau - DM asmuo), pasižymi unikaliais, tik jam būdingais gebėjimais ir kintančiais priežiūros poreikiais ligos eigoje. Net ir sunkiausios ligos formos atveju žmogus gali patirti džiaugsmą, komfortą bei gyvenimo prasmę. Tačiau, be pažinimo funkcijų sutrikimų, DM asmenims dažnai kyla ir elgesio problemų bei priežiūros iššūkių.

• Kalbos, klausos ar regos problemos, taip pat mažas sveikatos raštingumo lygis gali tapti kliūtimis efektyviam bendravimui. Svarbu įvertinti DM asmens klausą ir regą, ar jam yra reikalingi akiniai, klausos aparatas. DM asmenų sveikatos raštingumas gali būti žemas, todėl stenkitės vartoti kuo paprastesnius paaiškinimus.
• Visas elgesys, įskaitant ir reakcijas į kasdienę priežiūrą, yra tam tikra bendravimo forma. Nerimas pasireiškia pasimetimu, pereinančiu į paniką. Asmuo nenori būti vienas, reikalauja, kad kažkas būtų šalia, skundžiasi dažnu širdies plakimu, sunkumu skrandžio srityje.
• Asmuo gali sunkiai užmigti, keltis naktį, klaidžioti po namus.
• Sergant DM, finansiniai gebėjimai sutrinka gan anksti: asmuo nesugeba suskaičiuoti pinigų, sumokėti mokesčių, nesupranta pinigų vertės.
• DM asmuo vis atsisako tam tikro maisto ar gėrimo, tačiau pakeitus, tarkim, puodelį ar lėkštę, jo elgesys gali pasikeisti.
• DM asmuo nenori rengtis. Tokia priešinimosi forma gali signalizuoti patiriamą skausmą, pavyzdžiui, dėl artrito.
• DM asmuo nekalba ir nereaguoja kalbinamas. Jam gali būti sutrikusi klausa.
• Asmenį reikia įkalbinėti maudytis, o ne versti. Jei nustatoma, kad maudynės sukelia skausmą, tai 30-40 min. yra pakankamas laikas.

Pagalba šeimai ir artimiesiems

Demencija yra diagnozuojama ir patvirtinama gydytojo psichiatro. Įtariant demenciją, ypač svarbu atlikti išsamų ištyrimą, nes nustačius neurodegeneracinės kilmės ligą, ankstyvas ligos požymių pastebėjimas bei gydymo skyrimas gali labai pagerinti DM asmens atmintį bei kitus pažinimo procesus.

Informuojant artimuosius apie diagnozę, svarbu suteikti informaciją ir apie ligos eigą, jos stadijas, kaip tinkamai elgtis, kad nepakenktų DM asmeniui, kaip užtikrinti efektyvų slaugos procesą ir kur kreiptis pagalbos. Svarbu reguliariai, pagal nustatytą grafiką, organizuoti DM asmens priežiūros planavimo aptarimą su artimaisiais bei kitais slaugos paslaugas namuose teikiančiais specialistais, juk demencijai progresuojant, keičiasi ir DM asmens poreikiai bei jų tenkinimas. Reikėtų neužmiršti įvertinti ir DM asmens artimųjų švietimo bei paramos poreikius.

Pagalba šeimai ir artimiesiems apima informaciją apie ankstyvosios demencijos stadijas ir kaip veiksmingai bendrauti su asmeniu, kuriam buvo diagnozuota demencija. Pavyzdžiui, jei moteris, serganti DM, kiekvieną dieną 14 val. laukia savo dukros iš mokyklos, vietoj to, kad aiškintumėte, jog dukra jau suaugusi, galite paklausti moters apie jos dukrą, kokius užkandžius ji norėtų paruošti dukrai ir pasiūlyti savo pagalbą. Suplanuokite jai kasdienę veiklą nuo 13:45. Niekada nesistenkite jai aiškinti, kad ji negali išeiti ir kad dukra seniai nelanko mokyklos ir yra suaugusi. Verčiau logiškai vardykite faktus arba nukreipkite dėmesį. Nesistengiate jai aiškinti, o logiškai vardijate faktus.

Klausimai, į kuriuos svarbu atsakyti:

• Kokių pokyčių tikėtis ligai progresuojant?
• Kada kreiptis į gydytoją?
• Kokie yra DM asmens priežiūros tikslai?
• Kaip koreguoti dietą ir maistą?

Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Kiekvienas demenciją turintis asmuo, senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, neįgalūs asmenys ir jų šeimos, kiti asmenys ir šeimos turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Socialinių paslaugų poreikio vertinimas ir skyrimas

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

• Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
• Atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
• Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Socialinių paslaugų rūšys ir teikimo sąlygos

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Kreipimasis dėl socialinių paslaugų ir reikalingi dokumentai

Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas.

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto:

1. Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia.
2. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.
3. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
4. Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus:
   • Prašymą-paraišką (forma SP-8).
   • Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
   • Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
   • Pensinininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas.
   • Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją.
   • Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a).
   • Pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Paslaugos suteikimo trukmė ir kaina

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

• Socialinė priežiūra: ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos nustatomas socialinių paslaugų poreikis. Per 14 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadų pateikimo savivaldybei dienos priimamas sprendimas dėl socialinės priežiūros asmeniui (šeimai) skyrimo.
• Socialinė globa: ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos nustatomas socialinių paslaugų poreikis. Jei padaroma išvada, kad bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos turi būti nustatytas asmens socialinės globos poreikis. Per 30 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo savivaldybei dienos priimamas sprendimas dėl socialinės globos asmeniui skyrimo. Sprendimo kopija per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiama (išsiunčiama) asmeniui.

Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

• Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
• Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
• Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas.

Teisės aktai, reguliuojantys administracinės paslaugos teikimą

Administracinės paslaugos teikimą reguliuoja šie teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 17-589).
• Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (Žin., 2006, Nr. 68-2510).
• Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570).
• Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 Žin., 2006, Nr. (43-1571; 2007, Nr. 32-1162).
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).
• Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 (Žin., 2006, Nr. 110-4163).
• Savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu.

Socialinė globa ir globos skirtumai

Svarbu atskirti socialinę globą nuo teisinės globos. Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims.

Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.

Socialinės globos negalima tapatinti su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.

tags: #senybo #amziaus #gebejimu #vertinimo #prasymo #forma

• Šilti ir stilingi šliaužtinukai jūsų kūdikiui
• Būsimoms mamoms: Antakalnio gimdymo namų apžvalga
• Idėjos, kaip pradžiuginti vaikus dovanų čekiais
• Kaip originaliai pranešti apie nėštumą šeimai?
• Nauda kūdikiams nuo gerųjų bakterijų