Išsamus vadovas: kokios išmokos ir lengvatos priklauso daugiavaikėms motinoms Lietuvoje?

Daugiavaikės šeimos Lietuvoje susiduria su specifiniais iššūkiais, todėl valstybė siekia joms suteikti įvairią finansinę ir socialinę paramą. Nors "Daugiavaikės šeimos turi teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją bei keletą kitų lengvatų," yra manoma, kad esamos išmokos nėra pakankamos. Daugelis politinių sprendimų ir įstatymų orientuoti į nedideles šeimas, tarsi pamirštant gausias šeimynas. Daugiau vaikų turintiems tėvams, ypač mamoms, sudėtinga įsidarbinti, o vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo problema Lietuvoje yra ypatingai opi. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines išmokas ir lengvatas, kurios priklauso daugiavaikėms motinoms ir jų šeimoms Lietuvoje.

Kas laikoma daugiavaike šeima?

Gausia šeima laikoma tokia šeima, kurioje auginami, globojami trys ir daugiau vaikų. Svarbu pažymėti, kad į gausios šeimos sudėtį įskaitomi ir jaunuoliai iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą, studijuojantys aukštojoje mokykloje. Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų.

Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.

Valstybinė parama daugiavaikėms šeimoms

Lietuvos valstybė teikia įvairią paramą daugiavaikėms šeimoms, siekdama palengvinti jų finansinę naštą ir užtikrinti geresnes sąlygas auginti vaikus. Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.

Nors parama yra teikiama, Seimo nariai J. Pinskus ir A. iš Lietuvos regionų partijos pažymi, kad "manome, kad esamos išmokos nėra pakankamos." Jie atkreipia dėmesį, kad daugiau vaikų turintiems tėvams, ypač mamoms, sudėtinga įsidarbinti, o vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo problema Lietuvoje yra ypatingai opi. Jeigu Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, gausių šeimų valstybinė pensija padidėtų dvigubai.

Išmokos vaikams (Vaiko pinigai)

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, dar vadinama vaiko pinigais. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Vaiko pinigai yra apskaičiuojami, remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu. Vaikams iš gausių šeimų yra skiriami didesni vaiko pinigai, t.y. jiems mokami ne tik vaiko pinigai, bet ir papildoma išmoka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad papildoma išmoka vaikui mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią.

Gausiai šeimai, auginančiai ar globojančiai 3 ir daugiau vaikų, ir vaikams su negalia papildoma išmoka skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, papildoma išmoka vaikui skiriama, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. išmoka vaikui yra 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,1 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,6 euro.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro. Išimtiniais atvejais, tokiais kaip liga, nelaimingas atsitikimas, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 442 eurai.

Be to, mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 331,5 euro (išimtiniais atvejais - 442 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Šeimos kortelė: nauda ir privilegijos

Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, kuri užtikrina specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. Mažiausia kortelės suteikiama nuolaida - nuo 5 proc., maksimali - 100 proc., kai, pavyzdžiui, šeima nemokamai gali lankytis muziejuose, gauti nemokamų paslaugų, specialistų konsultacijų ir t. t.

Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai. Taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.

Papildomos poilsio dienos: mamadieniai ir tėvadieniai

Kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ar daugiau vaikų iki 12 metų, per mėnesį priklauso 2 papildomos poilsio dienos (atitinkamai 16 valandų). Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip pagal susitarimą su darbdaviu. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Tai reiškia, kad kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.

Būsto lengvatos

Daugiavaikėms šeimoms numatytos ir įvairios būsto lengvatos, padedančios įsigyti būstą ar sumažinti nuomos mokesčio naštą.

1. Didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą: Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
2. Socialinis būstas be eilės: Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka.
3. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija: Daugiavaikėms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Kai kurios savivaldybės teikia ir papildomą paramą. Pavyzdžiui, Tauragės rajono savivaldybė papildomai remia ir finansinę paramą skiria auginančioms 4 ir daugiau vaikų šeimoms.

Pensijos ir šalpos išmokos

Gausios šeimos, ypač motinos, išauginusios daug vaikų, gali pretenduoti į specialias pensijas ir šalpos išmokas:

1. Antrojo laipsnio valstybinė pensija: Ši 147,24 eurų (nuo 2025 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.
2. Šalpos senatvės pensija: 372 eurų (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų. Dėl šalpos senatvės pensijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.
3. Šalpos kompensacijos mamoms: 372 eurų (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. Šios kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos taip pat turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Svarbu: kada išmokos nebepriklauso ir pareiga pranešti apie pasikeitimus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad gyventojai, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Asmens prašyme nurodyta informacija, pavyzdžiui, apie jo šeimos gaunamas pajamas, šeimos sudėtį ir kt., yra vienas iš svarbiausių duomenų nustatant pareiškėjo teisę gauti išmoką. Pavyzdžiui, kai kreipiasi nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turi patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo įstatyme nustatytos pajamų ribos.

Jeigu asmenys, kreipdamiesi dėl išmokos, pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjui pagal Išmokų vaikams įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos sprendimu.

Pavyzdžiui, pasikeitus gausios šeimos, auginančios 3 vaikus, sudėčiai, nes vyriausias pilnametis vaikas, kuris įskaitomas į šeimos sudėtį, studijuoja aukštojoje mokykloje ir nutraukė studijas, tokia šeima nebelaikoma gausia ir praranda teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Su panašia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Miglė, kuri pasakojo, kad gaudavo papildomus vaiko pinigus, tačiau vėliau gavo pranešimą, jog pinigai nebepriklauso, nors juos jau gavo. Tokiu atveju permokėta suma būtų grąžinama arba išskaičiuojama iš būsimų išmokų.

Vaikų išlaikymo kaštai Lietuvoje

Vaikų išlaikymas yra didelė finansinė našta šeimoms, ypač daugiavaikėms. SEB bankas skaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką. Per šių metų liepą atliktą apklausą didžiausia dalis (36 proc.) respondentų nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti per metus reikia 3001-5000 eurų. Šį variantą ir didesnę, viršijančią 5001 eurų, sumą dažniau rinkosi didžiųjų miestų gyventojai. Palyginti, miestelių ir kaimo vietovėse apklausti žmonės dažniau nurodydavo 1000-3000 eurų sumą.

SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė komentavo, kad "Skirtumas atspindi statistiką, rodančią, kad vidutinės vieno gyventojo pajamos miestuose yra didesnės negu regionuose. Taip pat įtakos didesnėms bendrosioms išlaidoms miestuose gali turėti gausesnė vaikams siūlomų užsiėmimų pasiūla ir aukštesnės būrelių kainos."

Lygindama šių metų tyrimo duomenis su 2022 metais atlikta panašia apklausa, S. Strockytė-Varnė atkreipė dėmesį, kad per porą metų sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad per metus vaikui užtenka skirti iki 1 tūkst. eurų. Dabar šią sumą nurodė vos 3 proc. respondentų, o prieš porą metų - 17 procentų. Tuo pat metu nuo 13 iki 23 proc. išaugo tėvų dalis, nurodžiusių, kad per metus vaiko poreikiams reikia išleisti daugiau negu 5 tūkst. eurų. Ekspertės nuomone, šiems pokyčiams įtakos galėjo turėti per metus apie 10 proc. augusios gyventojų pajamos, leidusios daugiau pinigų skirti vaikų poreikiams. Išlaidos taip pat didėjo dėl pakilusių būrelių kainų ir mokyklose pabrangusio maisto.

tags: #del #daugiavaikiu #motinoms #skirtos #ismokos

• Išsamiau apie 12 metų vaiko psichologinius pokyčius
• Pasaulio pažinimas ikimokyklinukams
• Prevencija nuo staigios kūdikio mirties
• Vidutinės priežiūros priemonės pagal Vaiko gerovės įstatymą
• Kaip Ricky Martin tapo pasauline popmuzikos ikona?