Kūdikio oda yra itin švelni ir pažeidžiama. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylio oda nėra tobula - ji dar tik bręsta. Odelė kol kas per silpna, kad gerai apsaugotų nuo įvairių išorinių dirgiklių, neatspari infekcijoms. Kūdikių oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl labiau linkusi į sausumą ir sudirginimą. Iš esmės tai nulemia anatominiai, struktūriniai ir fiziologiniai skirtumai: naujagimių epidermio raginis sluoksnis yra 30 proc. plonesnis nei suaugusiųjų, riebalinių liaukų veikla sulėtėjusi ir pagreitėja tik paauglystėje, didžiausias ploto ir kūno masės santykis, kuris būna didžiausias tik gimus ir palaipsniui mažėja kūdikystėje, tik gimusių naujagimių oda ir toliau vystosi tiek morfologiškai, tiek funkciškai. Kūdikių odos brendimas priklausomai nuo vietos užtrunka nuo pirmos gyvenimo dienos iki vienerių metų. Visi šie struktūriniai pokyčiai nulemia, kad kūdikių ir mažų vaikų odos barjeras yra silpnesnis nei suaugusiųjų.
Gimus kūdikiui, daugelio tėvų gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Visas dėmesys staiga sutelkiamas į naujagimio saugumą, sveikatą ir gerovę, todėl natūralu jaudintis dėl kiekvieno pokyčio. Jei per pirmąsias savaites po gimimo pastebite, kad kūdikio oda atrodo sausa ar pradeda luptis, svarbu suprasti šio reiškinio priežastis. Naujagimio išvaizda, įskaitant ir odą, per pirmąsias gyvenimo savaites gali smarkiai keistis. Kūdikio plaukai gali keisti spalvą, tapti šviesesni ar tamsesni, o oda - pradėti pleiskanoti ar luptis jau ligoninėje arba per kelias pirmąsias dienas po grįžimo namo. Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose - ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse.
Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa - balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį - būtent tada pasireiškia lupimasis. Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą. Užkirsti kelio naujagimio odos lupimuisi po gimimo neįmanoma - tai natūralus procesas. Kiek laiko oda luptis, priklauso nuo kiekvieno kūdikio individualiai.
Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis - prakaitinis bėrimas - rausvi taškeliai ant kaktos, kūno.
Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greičiau praranda drėgmę ir linkusi išsausėti. Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat - netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.
Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, pažeidžiamas apsauginis hidrolipidinis odos barjeras.
Sausa, sudirgintai ir niežtinčiai odai trūksta drėgmės, todėl svarbu rūpintis natūraliu drėgmės barjeru.
Iki šiol medikai ir mokslininkai vis dar nenustatė, kas konkrečiai sukelia egzemą kūdikiams. Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. Egzema - tai liga, kurią kūdikiai ir vaikai gali išaugti: dažniausia tai nutinka iki pradedant lankyti mokyklą. Paraudusi, išsausėjusi, niežtinti oda gali reikšti ir vieną iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų - egzemą. Ji gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai pats dažniausias egzemos tipas. Jis įprastai vargina kūdikius ir vaikus. Kiti egzemos tipai apima:
Egzemos simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, skiriasi. Dažnai tėvai ant kūdikio odos pirmiausia pastebi raudonus lopus. Bėrimai.
Egzemos vystymuisi įtakos gali turėti:
Atopinis dermatitas - tai lėtinė uždegiminė liga, pasireiškianti nuolatiniu ir intensyviu odos niežėjimu, sausumu, uždegimu. Sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti įkvepiamiems alergenams (pvz. Atopinis maršas - kai vieną alerginę ligą keičia kita: sergantiems atopiniu dermatitu vaikams atsiranda astma ir kitos alerginės ligos.
Kita retesnė, bet galima odos sausumo ir lupimosi priežastis - genetinė odos liga, vadinama ichtioze. Ši būklė sukelia itin sausą, žvynuotą ir dažnai niežtinčią odą. Gydytojas gali įtarti ichtiozę, remdamasis šeimos ligų istorija ir fizine apžiūra.
Kai kuriais atvejais naujagimio ar kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su odos liga - egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu. Ši būklė pasireiškia sausais, paraudusiais, niežtinčiais odos plotais. Tiksli egzemos priežastis nėra žinoma, tačiau jos paūmėjimus dažnai sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, agresyvūs šampūnai, skalbikliai ar kiti odos priežiūros produktai.
Jei kūdikis maitinamas sojos pagrindu pagamintu mišiniu, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti jį kitu.
Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas (dažniausiai egzema siejama su pieno produktų, kiaušinių, kviečių ir kt.).
Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą.
Kasdien ir reguliariai drėkinant odą tinkamu švelniu losjonu arba kremu, oda bus maitinama ir bus užkertamas kelias papildomam drėgmės praradimui, kartu nuraminant ir apsaugant nuo tolimesnio sausėjimo.
Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią. Drėkinamasis losjonas veikia, pakeisdamas odos riebalus ir sukuriant barjerą odos paviršiuje, padedantį apsaugoti odą nuo tolimesnio vandens netekimo.
Sausą odą tepkite ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, o atsižvelgiant į odos sausumą, galima priemonę naudoti ir 3-4 kartus. Siekiant sumažinti sudirginimo riziką, vengiama nereikalingų sudedamųjų dalių. Losjono sudėtyje yra drėkiklių ir mineralinių aliejų mišinys, maitinantis ir drėkinantis odą. Kliniškai įrodyta, kad Soothe&Protect Baby raminantis ir apsauginis losjonas ramina ir saugo odą nuo galimo odos išsausėjimo, niežulio ar sudirginimo atsiradimo.
Jei kūdikio oda atrodo sausa, galite iki dviejų kartų per dieną, ypač po maudynių, patepti ją hipoalerginiu drėkinamuoju kremu.
Oilatum Soothe&Protect Baby produktų linija, raminanti ir apsauganti sausą, niežtinčią ir sudirgusią odą. Produktai sukurti taip, kad atitiktų sausos, niežtinčios ir sudirgusios kūdikių odos poreikius.
Valiklių sudėtyje yra ypatingai švelnių, nedirginančių paviršiaus aktyvių dalelių, kurios sumažina pernelyg gausų lipidų pašalinimą iš odos raginio sluoksnio. Švelnūs, putų pavidalo Oilatum Soothe&Protect Baby valomieji produktai yra sukurti taip, kad smagių maudynių metu nedirgintų ir nesausintų odos.

Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Maudynių metu naudokite ne karštą, bet drungną vandenį. Maudynės drungname vandenyje taip pat padeda drėkinti ir vėsina odą, gali palengvinti niežulį.
Vaiką maudykite trumpai ir drungname (iki 35 laipsnių) vandenyje. Nenaudokite kempinių odai trinti.
Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakankama šilto vandens.
Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat - kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio. Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai.
Nepamirškite oro vonių - kaskart keičiant sauskelnes, leiskite mažyliui paplikinėti nuogu užpakaliuku.

Sausas patalpų oras gali dar labiau sausinti kūdikio odą. Laikant naujagimį pakankamai drėgnoje aplinkoje, galima sumažinti odos sausumą. Lauke pasirinkite, kad naujagimio oda būtų apsaugota nuo šalčio ir vėjo. Naujagimio oda yra itin jautri, todėl svarbu vengti stiprių cheminių medžiagų. Jei namuose oras labai sausas, vėsų garą skleidžiantis oro drėkintuvas gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Pasistenkite stebėti ir reguliuoti drėgmės lygį namuose.
Sezoniniai oro pokyčiai gali pabloginti sausos odos būklę. Žiemą šaltas oras gali sukelti problemų sausą odą turintiems vaikams. Be to, vasarą didelis karštis taip pat gali turėti įtakos jūsų mažylio odai. Bet kuriuo metų laiku paprasti apsaugos nuo aplinkos veiksnių veiksmai gali padėti pagerinti sausos vaiko odos būklę. Užtikrinkite, kad šaltu oru vaikas mūvėtų kumštines ar paprastas pirštines, kad jų rankų oda neišsausėtų ir nesutrūkinėtų dėl šalčio ir vėjo poveikio, bei tepkite odą papildomu drėkinamuoju kremu, kad apsaugotumėte ją nuo šalto oro.
Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų.
Kai ryte rengiate savo mažylį, venkite prigludusių arba šiurkščių drabužių. Jei įmanoma, nenaudokite miltelių arba priemonių su kvapikliais, jeigu jie nėra skirti sausai odai. Taip pat drabužius plaukite nebiologinėmis skalbimo priemonėmis.
Svarbu, kad vaikas neperkaistų nei dieną, nei naktį. Vaiką aprenkite švelniais, lygiais drabužiais iš natūralių audinių, tačiau nerekomenduojami drabužiai iš vilnos.

Jeigu sausumas, paraudimas ar bėrimai neišnyksta, intensyvėja, arba atsiranda infekcijos požymių (pūliavimas, karščiavimas), būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali rekomenduoti specifinius gydymo metodus, alergijos tyrimus ar kitus tyrimus, siekiant nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą.
tags: #sausa #naujagimio #oda