Bronchų astma vaikams: kaip atpažinti ir valdyti ligą
Bronchų astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga bronchų obstrukcija, išnykstanti savaime ar gydant, ir padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Tai viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių, o Lietuvoje oficialiais duomenimis serga apie 2 procentai vaikų, tačiau medikai šį skaičių linkę didinti net iki 10 procentų.
Pagrindiniai astmos simptomai vaikams
Astma vaikams dažnai prasideda ne staiga, o tyliai - nuo subtilių, lengvai pražiūrimų požymių. Bronchų astmą padėtų atpažinti tokie simptomai kaip sausas neproduktyvus kosulys, krūtinėje gali girdėtis tarsi švokštimo garsas, o kvėpuojant girdisi triukšmingas garsas su apsunkintu iškvėpimu. Ankstyvame amžiuje astma ypač klastinga todėl, kad vaikas negali tiksliai apibūdinti savo savijautos.
Kada įtarti astmą?
- Pasikartojantis, užsitęsęs kosulys, ypač naktį arba anksti ryte.
- Švokštimas, dažnai pasireiškiantis peršalimų metu ar po fizinio krūvio.
- Greitas nuovargis, vengimas aktyviai judėti ir žaisti.
- Kvėpavimo pasunkėjimas, lydimas oro trūkumo.
Kodėl susergama astma?
Astmos - lėtinės kvėpavimo takų uždegiminės ligos - atsiradimą ir raidą lemia labai daug veiksnių. Kaip ir visoms alerginėms ligoms, didžiausią įtaką daro paveldimumas. Jei šeimoje yra sergančių astma ar alergiškų asmenų, vaiko rizika didėja. Visgi, genetika gali nulemti tik galimybę susirgti, o aplinkos faktoriai yra lemiami. Dažni rizikos veiksniai yra virusinės kvėpavimo takų infekcijos, namų dulkių erkutės, pelėsis, gyvūnų epidermiai, tabako dūmai ir oro teršalai.
Pagrindiniai ligos provokatoriai
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Virusinės infekcijos | Dažniausia paūmėjimų priežastis |
| Fizinis krūvis | Gali sukelti dusulį ir kosulį |
| Alergenai (dulkės, žiedadulkės) | Skatina lėtinį uždegimą |
| Šaltas oras ir stresas | Provokuoja bronchų spazmus |
Ligos diagnozavimas ir gydymo galimybės
Astmą kūdikiams diagnozuoti itin sunku, todėl svarbu, kad tyrimai būtų kompleksiniai ir detalūs. Nustatyti astmą padeda detalus paciento ištyrimas bei kvėpavimo funkcijos tyrimas - spirometrija. Šio metodo pagalba išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis, kuris leidžia ne tik diagnozuoti ligą, bet ir įvertinti jos sunkumą, sekti gydymo rezultatus.
Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Priepuoliui nutraukti vartojami trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, o tarp priepuolių - uždegimą slopinantys medikamentai. Nors astmos simptomai ir paūmėjimai daugeliui sergančiųjų pasikartoja tik kartkartėmis, tačiau kvėpavimo takų uždegimas vargina nuolat, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti provokuojančių veiksnių.
Gyvenimo būdo korekcija
Jei vaikelis suserga bronchine astma, turi keistis visos šeimos gyvenimo būdas. Labai svarbu gyventi švarioje aplinkoje: kasdien valyti kambarius drėgna šluoste, vengti kilimų, užuolaidų ir minkštų žaislų. Taip pat būtina atsisakyti kvapių buitinės chemijos priemonių, aerozolių bei kvepalų. Svarbu, kad vaikas būtų fiziškai aktyvus, nes kuo daugiau fizinio krūvio vaikas toleruoja, tuo stipresnis jo kūnas ir imunitetas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
