Išaugtų vaikų drabužių pardavimas turguje ir internete: mokesčiai ir teisiniai aspektai

Tikriausiai nerastume tokio, kuris, būdamas mažas, nėra dėvėjęs savo brolio ar sesers išaugtų rūbelių. Mažųjų drabužiai, kaip įprasta šeimoje, dažniausiai „migruoja“ iš kartos į kartą: nuo brolių, seserų ir jaunesnių pusbrolių, pusseserių. Laikams keičiantis, šiandien užtenka apsilankyti internetinėse svetainėse ir išsirinkti, kokių dėvėtų drabužių norime savo mažyliui/mažylei. O kai ir mūsų kūdikiai juos išauga, tuomet galime juos parduoti kam nors kitam.

Antrinės rinkos augimas: nuo turgaviečių iki internetinių platformų

Antroji vaikų drabužių rinka sparčiai plečiasi, o galimybės parduoti ar įsigyti dėvėtų daiktų tampa vis patogesnės. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje apsukrios mamytės nesnaudžia - pradėjo aktyviai prekiauti savo kūdikių išaugtais rūbeliais. Viena tokios sėkmės istorijų - apie moterį, vardu Rachael White ir jos internetinę parduotuvę „Thingimijigs“. 2004-aisiais ji kartu su vyru pradėjo šį verslą - pardavinėjo savo trijų vaikų išaugtus rūbus ir batus. Kompanija išsiplėtė - šiuo metu joje dirba aštuoni žmonės, o pelnas siekia 1.3 mln. svarų.

„Kai pradėjome prekiauti, aš „eBay“ svetainėje ieškojau naujų batukų savo mažyliui“, pasakojo R. White. „Kol vaikai maži, rūbus ir batus jie išauga taip greitai, todėl pamaniau, kad tie seni mano vaiko batukai dar visiškai geri. Aš, kaip ir kiti tėvai, ieškome tik dydžiu didesnių drabužių ar batų, tad ir pradėjome pardavinėti vaikų jau išaugtus daiktus.“

Daugeliu atveju prekyba išaugtų vaikų drabužiais buvo puiki proga mamoms užsidirbti niekur neinant iš namų. „Prieš 20 metų žmonės keliaudavo tų rūbelių pardavinėti mugėse ar turgeliuose, tačiau šiandien, atsiradus socialiniams tinklams, viskas daug lengviau ir paprasčiau“, sakė R. White. Tokių išparduotuvių populiarumas stebėtinai auga - feisbuke itin populiarios grupės „JoJo Maman Bebe“ ir „The Little White Company“, kur galima įsigyti įvairiausių, įskaitant net ir garsių dizainerių sukurtų vaikiškų rūbų, pavyzdžiui, „Burberry“ ar „Ralph Lauren“. Ten pat galite ir parduoti savo mažylių išaugtus drabužėlius ir batus.

Be to, ne visi išgali savo vaikams pirkti tik naujus drabužius. Kerry Marfleet (32), keturių vaikų mama, taip pat pardavinėjanti savo vaikų išaugtus rūbus, sakė: „Kai augini keturis vaikus, ne visuomet išgali nupirkti tik naujus drabužėlius jiems. Džiugu, kad egzistuoja tokios grupės kaip „JoJo“. Jei tavo vaikas, aprengtas kito išaugtu drabužiu, atrodo puikiai, kodėl reikia švaistyti ir pirkti naujus? Vėliau, jei tik to drabužio kokybė bus tokia pat gera, o tai labai tikėtina, jį bus galima parduoti kitam mažyliui.“

Gyventojai taip pat pastebi, kad daiktų pardavimo platformos, tokios kaip „Vinted“, gali padėti sušvelninti infliacijos poveikį. „Vinted“ atstovai komentavo: „Vasaros mėnesiais mūsų nariai skelbia parduodantys kiek mažiau daiktų, o atėjus šaltajam metų laikui - šiek tiek daugiau. Negalime to susieti su konkrečiais motyvais, bet, žinoma, gali būti, kad dėl grįžimo į darbus ar mokyklas, sezoninių orų pokyčių, bendruomenės nariai iš naujo įvertina savo spintų turinį, parduoda daiktus, kurių jau kurį laiką nedėvėjo arba įsigyja ką nors naujo.“ Vilnietė Laima pasakojo, kad internete perka mažiems vaikams drabužėlius ir kitus reikalingus daiktus. „Juk vaikai taip greitai viską išauga, tai perku dažnai jau naudotus drabužius, batus, vežimėlius, kėdutes. Po to tuos daiktus aš pati parduodu ir perku kitus. Būna mėnesių, kai tokiems pirkiniams išleidžiu kelis šimtus eurų. O kitais mėnesiais panašią pinigų sumą gauna į savo sąskaitą. Dažniausiai reikalingų daiktų randu socialinių tinklų grupėse, ten patys žmonės kelia skelbimus su nuotraukoms, belieka tik išsirinkti, suderėti kainą ir nusipirkti norimą daiktą“, - patirtimi dalijosi moteris. „Vinted“ ir kitos panašios platformos iš tiesų gali būti geros vietos, galimai padedančios žmonėms sušvelninti infliacijos poveikį savo piniginėms - parduodant daiktus, kurių jiems nebereikia, arba ieškant ekonomiškesnių būdų įsigyti reikalingų daiktų.

Mokesčiai parduodant asmeninius daiktus: kada reikia veiklos liudijimo?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2 500 eurų sumą, kurią peržengus gyventojai, norėdami toliau tęsti pardavimus, turi išsiimti individualią veiklą ir mokėti mokesčius. VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius komentavo, kad tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.), tai jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo. Mokesčių mokėti nereikia, jei gautas pelnas, kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo, per metus nesiekia 2500 eurų. Tačiau jeigu gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršija šią ribą, apmokestinama tik 2500 eurų viršijanti suma - nuo jos reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) deklaruojant pajamas iki gegužės 1 d.

Tačiau kada reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, o kada verslo liudijimas? „Kai gyventojas skelbia apie savo veiklą internete, socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, ir perparduoda, gamina ir parduoda produktus, teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas komerciniais tikslais siekdamas ekonominės naudos, tokia tęstinė veikla laikoma individualia veikla ir, priklausomai nuo jos pobūdžio, gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Elektroninė prekyba, prekių perpardavimas įsigijus prekybos verslo liudijimą negalima, tačiau, įsigijus atitinkamos rūšies gamybos verslo liudijimą, nėra draudžiama pagamintus gaminius parduoti elektroniniu būdu“, - komentavo R. Puncevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimui gyventojas yra įsigijęs verslo liudijimą, tai šias paslaugas jis gali teikti tiek „gyvai“, tiek internetu, neregistruodamas individualios veiklos pagal pažymą.

Kaip apmokestinamos savarankiškai dirbančiųjų pajamos?

Anot R. Puncevičiaus, iki gegužės 1 d. gyventojas turi pateikti metinę pajamų deklaraciją už praėjusius metus ir joje nurodyti iš savo veiklos gautą pajamų sumą bei sumokėti GPM. GPM dydis, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu - internetu, parduotuvėse ir kt. - jos gautos. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Jiems priskiriamos su pajamų gavimu susijusios visos veiklai vykdyti faktiškai patirtos išlaidos. Gyventojo pasirinkimu, gali būti laikoma suma, lygi 30 proc. gautų pajamų (tokiu atveju išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėti neprivaloma). Kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. tarifas, o viršijus šią sumą tarifas didėja ir apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules. Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų per metus taikomas nekintantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Jis pažymėjo, kad nuo individualios veiklos (tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek įregistravus individualią veiklą pagal pažymą) pajamų Sodrai reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.

Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie mokesčius, susijusius su individualia veikla ir verslo liudijimu:

Elektroninės prekybos kontrolė ir duomenų perdavimas

R. Puncevičius pasakojo, kad VMI daugiausia dėmesio skiria rizikingiausioms ekonominės veiklos sritims, kuriose pajamų apskaitymo bei mokesčių mokėjimo vengimo mastas ir poveikis biudžeto pajamoms yra didžiausias, jose ir koncentruoja darbo išteklius. Verslas elektroninėje erdvėje yra viena iš prioritetinių sričių. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas: nuotolinei prekybai, elektroninėms paslaugoms; elektroninėms parduotuvėms; prekybos platformoms, dalijimosi ekonomikos platformoms; prekyba socialiniuose tinkluose, nuomonės formuotojų veiklai; virtualiai valiutai, atsiskaitymams elektroninėje erdvėje.

Kontroliuodama komercinę veiklą elektroninėje erdvėje VMI per 2022 metus atliko 333 kontrolės veiksmus, kurių rezultatas - papildomai mokėtina 4,6 mln. eurų. Į įvairiose interneto platformose daiktus ar rūbus parduodančius žmones nusitaikė Mokesčių inspekcija. „Vinted“ yra viena iš pardavėjus vienijančių platformų, kur iki Naujųjų žmonės galėjo be valstybės apmokestinimo pardavinėti daiktus. Tačiau po Naujųjų platformos įpareigotos rinkti duomenis apie žmonių sandorius. Jeigu per metus pardavėjas sukaups daugiau nei 2 500 eurų pelno (kainos skirtumo tarp prekės įsigijimo ir pardavimo), Mokesčių inspekcija pradės skaičiuoti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.

Duomenis apie sandorius platformos renka už visus 2023 metus ir iki kitų metų sausio pabaigos perduos duomenis Mokesčių inspekcijai, kuri automatiškai nustatys turimą mokėti sumą. Žmonių negelbės net ir tai, jeigu jie prekes parduos kitoje Europos Sąjungos šalyje, mat duomenų perdavimą mokesčių administratoriams apibrėžia Europos Sąjungos direktyva.

Nepilnamečių verslumas ir teisinė atsakomybė

Vaikų verslumo ugdymo mokyklų „MiniBoss“ Lietuvoje ir Latvijoje įkūrėja ir vadovė Diana Blažaitienė sako, kad pastebėjus vaiko verslumo gyslelę nebūtina laukti, kol vaikas užaugs ir pats imsis įgyvendinimo. Galima ir net reikia jį pastūmėti savo idėjas įgyvendinti čia ir dabar. „Lietuvoje yra daugiau nei 1000 nepilnamečių užregistruotų individualių veiklų, išduoti 400 verslo liudijimų ir oficialiai turime penkis nepilnamečius, vadovaujančius įmonėms“,- žiniasklaidoje skelbiama statistika dalinasi advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ partnerė Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė.

Įmonė ar individuali veikla nepilnamečiams?

Kalbant apie nepilnamečių verslumą, reikia atkreipti dėmesį į dvi nepilnamečių grupes: iki 14 metų ir 14-18 metų. Iki 14 metų amžiaus vaikai sandorių savarankiškai sudaryti negali, jų vardu veikia tėvai. Taip pat tėvai atsako už nepilnamečius ir jų padarytą žalą. Nuo 14 iki 18 metų amžiaus vaikai gali sudaryti sandorius savo vardu, tačiau jiems reikalingas tėvų sutikimas. Vaikai patys atsako už savo projektus, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu, įgytu veiklos metu, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Reikia atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu nepilnamečio turto nepakanka jo prisiimtoms prievolėms vykdyti arba žalai atlyginti, išieškojimas nukreipiamas į tėvų turtą.

Teisininkės teigimu, pirmiausia reikia įvertinti planuojamos veiklos pobūdį ir planus. Jei verslas turi rimtą verslo modelį ir yra planuojama nuolatinė veikla, galima galvoti apie įmonės steigimą. Tačiau jei tai trumpalaikis projektas, iš kurio planuojama gauti pinigų, užtenka ir individualios veiklos pažymėjimo, kurį išimti gali vaikai nuo 14 metų su tėvų sutikimu.

„Jei verslas yra rimtas ir atsiranda rizikos, patraukliausios įmonių formos tos, kuriose užtikrina atsakomybės ribojimą. Tai būtų mažoji bendrija (MB) arba uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Tačiau UAB turi turėti vadovą, samdomą pagal darbo sutartį, todėl nepilnametis juo būti negalės. Taip pat reikalingas 2500 eurų įstatinis kapitalas, reikia įvertinti ir administravimo bei buhalterinės apskaitos kaštus. Su MB yra paprasčiau, nes nėra reikalingas minimalus įstatinis kapitalas, vadovas gali veikti pagal civilinę sutartį, todėl verslui, kuris neieško investuotojų, ši forma gali būti priimtiniausia. Paminėtina, jog esant poreikiui, MB gali būti pertvarkyta į UAB“, - teigia Lina Šikšniutė-Vaitiekūnienė.

Vaikų uždarbis internete ir mokesčiai

Pastebima, kad užsidirbti pinigų internetu vaikai dažnai pradeda greičiau nei jų tėvai galėtų pagalvoti. Tačiau pašnekovės pastebi, kad tokiai praktikai populiarėjant, atsiranda ir nemažai grėsmių. „Vaikų noras užsidirbti pinigų auga ir tai natūralu. Rinka siūlo daug visko, o internetas kuria naujas erdves ir rinkas verslui. Vienas iš populiariausių kanalų, kuriame nepilnamečiai gali gauti pajamų, yra kuriant turinį „Youtube“ platformoje. Populiarėja ir elektroninio sporto čempionatai, kuriuose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Dalyvių amžius ten nėra ribojamas, tai intensyvu ir populiaru, o prizai gali siekti ir kelis tūkstančius“, - teigia D. Blažaitienė.

Tačiau teisės ekspertė primena, kad net ir tokiu būdu gautos vaikų pajamos turi būti apmokestinamos. „Visos šios pajamos yra apmokestinamos, net jei jos gaunamos ne Lietuvoje. Jei tai yra vienkartiniai gavimai, pajamų mokestį vis tiek reikia susimokėti. Jei atsiranda tokios veiklos pastovumas, reikia galvoti apie individualios veiklos registravimą. Tai yra įvairios naujos formos, kurių teisės aktai konkrečiai neapibrėžia, tačiau tai nereiškia, kad veikla yra nereguliuojama arba pajamos neapmokestinamos“, - pabrėžia teisininkė.

tags: #ar #galima #turguje #pardavineti #isaugtus #vaiku

• Išsamus gidas apie vaikų maitinimo subsidijas
• Apie Paberžės globos namų licenciją
• lietuvių literatūra vaikams
• Plačiau apie Danielių Dolskį
• Šilti žodžiai darželio baigimo proga