Saulius Šliaupa: Geologijos mokslo ir sporto lyderis Lietuvoje
Saulius Šliaupa yra žinomas lietuvių geologas, kurio gimimo data - 1963 m. vasario 19 d. Jis gimė Vilniuje ir yra garsaus geologo A. Šliaupos sūnus. Jo pavyzdys rodo, kad žmogus gali sėkmingai derinti skirtingas veiklas ir siekti aukštumų įvairiose srityse. Sauliaus Šliaupos biografija yra dalis platesnio Lietuvos kultūros ir mokslo paveldo.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Saulius Šliaupa yra habilituotas daktaras, 1986 m. baigęs Vilniaus universitetą.
Profesinė ir akademinė karjera
Jo profesinė karjera prasidėjo 1986-1993 m. Kompleksinėje geologinės žvalgybos ekspedicijoje, vėliau, 1993-2006 m., jis dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje. Nuo 1993 m. Saulius Šliaupa yra Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto (iki 2002 m. Geologijos institutas, 2002-2009 m. Geologijos ir geografijos institutas) darbuotojas. Jame jis 1997-2002 m. vadovavo Giluminės geologijos ir tektonikos sektoriui. Nuo 1994 m. iki 2010 m. jis ėjo mokslinio darbuotojo pareigas, o nuo 2010 m. dirba vyriausiuoju mokslo darbuotoju.
Nuo 2006 m. jis taip pat dėsto Vilniaus universitete, kur jam suteiktas profesoriaus vardas.
Moksliniai tyrimai ir indėlis į geologiją
Lietuvos tektonika ir Baltijos sedimentacinis baseinas
Sauliaus Šliaupos moksliniai tyrimai daugiausia orientuoti į Lietuvos tektoniką ir Baltijos sedimentacinio baseino geodinaminę raidą. Jis yra stažavęsis įvairiose užsienio šalyse, įskaitant Šveicariją, Belgiją (2003 m.), Švediją, Jungtines Amerikos Valstijas (2004 m.), Vengriją (2005 m.) ir Suomiją (2007 m.). Be to, 1994-2018 m. jis aktyviai dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose mokslo projektuose.
Anot profesoriaus Sauliaus Šliaupos, „Lietuva yra unikalios geologinės duobės, kitaip vadinamos Baltijos sedimentaciniu baseinu, centre - po žeme glūdi neišsemiami vandens klodai, pasižymintys ypatingai aukšta vandens kokybe.“ Jis pabrėžia, kad tokios kokybės ir sudėties geoterminio mineralinio vandens neturi nei mūsų kaimynai lenkai, nei latviai. Po Lietuvos žeme yra milžiniškos skirtingos mineralizacijos, sudėties ir temperatūros mineralinio geoterminio vandens atsargos.
Šliaupa taip pat yra pasakęs: „Apie Mėnulį ir kosmosą mes žinome daugiau, nei apie tai, kas yra po mūsų kojomis“, akcentuodamas būsimų tyrimų svarbą. Konferencijos metu buvo skaityti pranešimai apie įvairius PAM pritaikymo būdus, tarp kurių ir balneoterapija. Saulius Šliaupa dalyvavo konferencijoje „Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įvairovė. Balneoterapijos galia 2018“.
MICRO HYDRO POWER PLANTS BRINGS RENEWABLE ENERGY
CO2 geologinis saugojimas
CO2 geologinio saugojimo vertinimas Kambro druskinguose vandeninguosiuose sluoksniuose Vakarų Lietuvoje žymiai pagerintas atlikus 3D seisminį Gargždų pakilumos ir Syderių pakilumos tyrimą. Syderių vietovės CO2 saugojimo talpa vertinama 56,7 Mt (62 km2 plotas) dėl aukštų rezervuaro savybių (vidutinis poringumas 17 % ir pralaidumas 400 mD) Vidurinio Kambro druskingame vandeningajame sluoksnyje, kurio storis 50 m ir gylis 1458-1508 m. Tektoninį pakilimą kontroliuoja didelio masto Telšių sprūdžio poslinkis. Gargždų pakilumos plotas, apimantis šešis išsekusius naftos telkinius, vertinamas 133 km2, o saugojimo tūris - 31,3 Mt. Pagrindinis sudėtingas parametras yra prastas vidutinis poringumas (7 %) ir plyšinio tipo rezervuaras (pralaidumas apie 10 mD), maždaug 70 m storio ir 2200 m gylio.
Mineralinis CO2 sekvestravimas turi didelį potencialą mažinant CO2 emisijas, ypač tose vietovėse, kur nėra galimybių geologiniam CO2 saugojimui. Šiame kontekste mineralinis angliavandenių sekvestravimas, naudojant magnio silikatus, t. y., serpentinitus, yra patraukli CO2 emisijų mažinimo galimybė Lietuvoje. Mineralinė CO2 karbonizacija daugiaetapiu dujų/kietųjų dalelių procesu yra vienas perspektyviausių metodų.
Yra didelis teorinis pajėgumas saugoti CO2 Baltijos baseino (BB) Paleozojaus nuosėdinėje sekoje. Perspektviausios CO2 saugojimo vietovės BB ribose yra Švedija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rusija, ir apima didelius druskingus vandeninguosius sluoksnius bei naftos ir dujų telkinius. Pastaraisiais metais atlikta daug tyrimų, susijusių su CCUS kai kuriose Baltijos jūros regiono (BJR) šalyse. Pagrindiniai CCUS technologijos įgyvendinimo BJR varikliai yra būtinybė sumažinti dideles regiono CO2 emisijas, įsipareigojimai pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir nacionalines strategijas iki 2050 m., Europos reikalavimai dėl mažai anglies dioksido išmetančios ir žiedinės ekonomikos, didelis BJR saugojimo potencialas, Londono protokolo (LP) šalių 2019 m. spalį priimta rezoliucija dėl LP 6 straipsnio pataisos taikymo, leidžiančio dalintis CO2 saugojimo projektais povandeniniuose geologiniuose dariniuose tarp šalių, offshore CO2 saugojimas jau pademonstruotas po Šiaurės jūra, gerai išvystyta gamtinių dujų vamzdynų sistema, kuri gali būti derinama su potencialiu CO2 transportavimo tinklu, geras mokslinių tyrimų potencialas, demonstruojamas BJR institucijų, ir CO2 injekcija jau eksperimentiškai įvertinta naftos kompanijų Lietuvoje ir Rusijoje su teigiamais rezultatais.
Seisminis aktyvumas ir Žemės plutos judesiai
Sudarytas naujas Lietuvos teritorijos dabartinių vertikaliųjų Žemės plutos judesių greičių žemėlapis, judesiams modeliuoti taikant autorių pasiūlytą metodiką. Metodika pagrįsta vertikaliųjų judesių reikšmių ir teritorijos svarbiausių georodiklių koreliacinėmis ir regresinėmis priklausomybėmis, gautomis atlikus geodezinius matavimus. Dabartiniai vertikaliųjų Žemės plutos judesių greičiai Lietuvos teritorijoje yra nuo -3,5 iki +2,5 mm per metus. Intensyviausias Žemės plutos kilimas ir didžiausia judesių greičių gradientų kaita yra šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, o grimzdimas - pietinėje ir pietvakarinėje srityse. Ištirtas pagal regresinį matematinį modelį sudaryto žemėlapio patikimumas ir nustatyta, kad žemėlapio atitikimo pagal geodezinių matavimų rezultatus tikimybė yra ne mažesnė nei 0,95.
Baltijos regionas pasižymi žemu seisminiu aktyvumu. Neseniai įvykęs Kaliningrado žemės drebėjimas, kurio magnitudė M=5,0 2004 m., įtikina, kad ankstesni Baltijos regiono seisminio pavojaus vertinimai buvo nuvertinti. Tai skatina iš naujo įvertinti didžiausio galimo žemės drebėjimo, kuris gali įvykti kitur Baltijos regione, charakteristikas. Kaliningrado žemės drebėjimo scenarijus buvo modeliuotas Vilniaus miesto zonai. Tai motyvuoja kelių vidutinio stiprumo istorinių žemės drebėjimų, įvykusių netoli miesto, taip pat didelio masto sprūdžių zonų artumas miestui. Didžiausias tikėtinas žemės drebėjimas, kurio magnitudė M=5,0 ir hipocentro gylis 15 km, buvo modeliuotas įvykti Vilniaus miesto zonoje. Modeliuotuose seisminio atsako spektruose dominuoja žemi dažniai 2-5 Hz, kas priskiriama minkšto dirvožemio efektui. Didžiausias grunto pagreitis (PGA) buvo modeliuotas nuo 1,05 m/s2 iki 1,40 m/s2, priklausomai nuo dirvožemio tipo, t. y., moreninio ir smėlio/technogeninio dirvožemio, ir nuo įtempių-deformacijų ryšio (tiesinis arba netiesinis dirvožemio elgesys). Apskaičiuotas PGA atitinka makroseisminį intensyvumą = 7 (MSK-64), kas reiškia tik nedidelius pastatų pažeidimus.
Dirvožemio dinaminių geotechninių parametrų išvedimas yra ypač svarbus projektuojant specifines konstrukcijas. Šiame tyrime ryšys tarp seisminių bangų greičių ir kūgio varžos buvo išvestas iš seisminio kūgio penetracinio testavimo (SCPT) Kvartero ledyninių smėlingų dirvožemių Lietuvoje. Glaučias ryšys gautas smėlingiems dirvožemiams, nurodant platų kūgio varžos ir seisminių bangų greičių diapazoną. Koreliacija yra net R = 0,80. Gauta regresijos lygtis gali būti pagrįstai naudojama vertinant dinaminius geotechninius ir seisminius parametrus Lietuvoje ir kitose teritorijose, pasižyminčiose panašiomis geologinėmis sąlygomis, naudojant įprastą kūgio penetracijos testavimo (CPT) metodą.
Geoterminės energijos projektai ir inovacijos
1996 m. Klaipėdoje, Lietuvoje, buvo inicijuotas geoterminės energijos projektas, siekiant pademonstruoti žemos entalpijos geoterminio vandens naudojimo kaip atsinaujinančio energijos šaltinio rajoninio šildymo sistemose perspektyvumą. Klaipėdos geoterminė jėgainė yra Vakarų Lietuvos geoterminėje anomalijoje, pasižyminčioje santykinai dideliu šilumos srauto tankiu 70-90 mW/m2, ir turi du geoterminius injektorius ir gavybos šulinius. Šulinių įpurškimo pajėgumas blogėjo nuo jėgainės paleidimo dėl cheminio nusėdimo, smulkiųjų dalelių mobilizacijos ir nuosėdų susidarymo. 2014 m. lapkritį radialinio purškimo technologija buvo nustatyta kaip galimas sprendimas šulinių įpurškimo pajėgumui padidinti. Radialiniu purškimo gręžimu iš pagrindinio šulinio išpurškiami keli atviri šoniniai kanalai, kurių maksimalus ilgis yra 100 m, o skersmuo nuo 0,03 m iki 0,05 m, siekiant pagerinti šulinio jungtį su uoliena ir tuo pačiu šulinio našumą ar įpurškimo pajėgumą. Viename iš Klaipėdos įpurškimo šulinių buvo išpurkšta 12 horizontalių, apie 40 m ilgio šoninių kanalų, esančių labai pralaidžiuose vandeningojo sluoksnio sluoksniuose. Gamybos duomenys po šoninių kanalų gręžimo rodo apie 14 % padidėjusį įpurškimo pajėgumą. Bazinis scenarijus buvo sudarytas remiantis radialinio purškimo darbų specifikacijomis Klaipėdoje. Pagal bazinį scenarijų, darant prielaidą, kad visi šoniniai kanalai buvo išpurkšti pagal specifikacijas, įpurškimo pajėgumo padidėjimas buvo įvertintas 56 %.
ES finansuojamo „Horizon 2020“ projekto SURE (Nauja produktyvumo didinimo koncepcija tvariam geoterminių išteklių naudojimui) rėmuose radialinio srovės gręžimo (RJD) technologija tiriama ir bandoma kaip metodas, siekiant padidinti nepakankamai veikiančių geoterminių gręžinių efektyvumą. Radialinio srovės gręžimas naudoja fokusuotos skysčių srovės galią, nukreiptą į uolieną per ritę, įterptą į esamą gręžinį. Ši technologija tikriausiai leis daug geriau kontroliuoti sustiprintus srauto kelius aplink geoterminį gręžinį ir nereikalauja tiek daug skysčio kaip įprastas hidraulinis plėšimas, todėl žymiai sumažėja sukeltos seismikos rizika.
Kiti moksliniai tyrimai
Kambro smiltainių karbonato cementacijos sąlygos ir laikas Baltijos sedimentaciniame baseine buvo nustatyti deguonies ir anglies stabiliųjų izotopų bei cheminių duomenų, kartu su optiniais ir katodoliuminescencijos petrografiniais tyrimais. Tiriami mėginiai atspindi esamos įkasimo gylio diapazoną nuo 340 iki 2150 m. Karbonato cementas daugiausia yra geležingas dolomitas, kuris pasireiškia išsklaidytomis poikilinių kristalų dėmėmis. Dolomito nusėdimo temperatūros, pagrįstos δ18O vertėmis, svyruoja nuo 27°C sekliame palaidotame iki 95°C giliai palaidotame smiltainyje. Įkasimo istorijos modeliavimas rodo didžiosios dalies dolomito cemento susidarymą greito Silūro-Devono grimzdimo ir Karbono-ankstyvojo Permo pakilimo metu.
Sporto pasiekimai ir įvairiapusė veikla
Dar jaunystėje Saulius Šliaupa pasižymėjo ne tik akademiniuose, bet ir sportiniuose pasiekimuose. Jis buvo aktyvus aviamodeliuotojas, krepšininkas ir irkluotojas. Jo sportiniai gebėjimai atsiskleidė daugkartiniuose Lietuvos oro kautynių modelių čempiono tituluose, taip pat jis yra Lietuvos čempionas ir prizininkas įvairiuose Lietuvos čempionatuose.
Be šių sporto šakų, Saulius Šliaupa aktyviai dalyvavo ir rankinio gyvenime, eidamas teisėjo pareigas. Jis teisėjavo daugelyje rankinio čempionatų ir Europos rankinio federacijos (EHF) taurės varžybose.
Saulius Šliaupa taip pat sėkmingai dirbo krepšinio treneriu. Jam vadovaujant, Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė pasiekė Europos vicečempionės titulą, kas liudija apie jo trenerio įgūdžius ir gebėjimą ugdyti jaunus talentus.
Palikimas ir įtaka
Sauliaus Šliaupos biografija atskleidžia jo įvairiapusį gyvenimą, apimantį ne tik geologijos mokslą ir sportą. Jo veikla yra dalis platesnio Lietuvos kultūros ir mokslo paveldo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
