Plautinė hipertenzija: priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės

Plautinė hipertenzija yra būklė, kuri paveikia plaučių kraujagysles ir širdį. Ši liga atsiranda, kai padidėja kraujo spaudimas plaučių arterijose, kurios neša kraują iš širdies į plaučius. Plaučių hipertenzija yra diagnozuojama, kai kardioechoskopijos metu, tiriamajam esant ramybės būsenos, vidutinis spaudimas plaučių arterijoje esti didesnis nei 25 mmHg arba 30 mmHg fizinio krūvio metu, arba sistolinis spaudimas plaučių arterijoje būna didesnis nei 40 mmHg.

Dėl šio padidėjusio spaudimo širdies dešinė pusė priversta dirbti sunkiau, kad pumpuotų kraują per plaučius, o tai galiausiai gali sukelti širdies dešiniojo skilvelio apkrovimą ir galiausiai jo nesėkmę. Plautinė hipertenzija apibūdinama kaip lėtinė ir progresuojanti liga, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir žymiai sumažinti gyvenimo kokybę.

Ligos klasifikacija ir priežastys

Plautinė hipertenzija gali būti pirminė, kai jos priežastis nėra aiški, arba antrinė, kai ji kyla dėl kitų ligų, tokių kaip širdies ligos, plaučių ligos ar kraujagyslių sutrikimai. Pirminė plautinė hipertenzija yra reta, tačiau sunki liga, kurios metu padidėja kraujospūdis plaučių arterijose be aiškios priežasties. Jos mechanizmai gali būti susiję su genetiniais veiksniais, kurie sukelia kraujagyslių sienelių pokyčius.

Pagrindinės plaučių hipertenzijos priežastys gali būti įvairios:

• Genetiniai veiksniai;
• Plaučių ligos (pvz., lėtinis bronchitas, emfizema, plaučių fibrozė arba LOPL);
• Širdies ligos (pvz., širdies ydos);
• Kraujagyslių sutrikimai;
• Tam tikros vaistų grupės.

Svarbiausias vaidmuo patogenezėje tenka trombozei in situ, kraujagyslių intimos ir adventicijos proliferacijai bei lygiųjų raumenų ląstelių hipertrofijai. Taip pat gali turėti įtakos imuninės reakcijos, sukeliančios uždegiminius procesus kraujagyslėse, bei hormonų disbalansas, ypač prostaciklinų ir endotelino, kurie prisideda prie kraujagyslių susiaurėjimo.

Simptomai ir diagnostika

Galite nejausti JOKIŲ simptomų plaučių hipertenzija pradinėje ligos stadijoje, todėl sunku ją diagnozuoti kelis mėnesius. Ligai progresuojant, pagrindiniai simptomai gali apimti dusulį (ypač fizinio krūvio metu), nuovargį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą ir net sinkopę (sąmonės netekimą).

Plautinė hipertenzija diagnozuojama naudojant kelis metodus:

1. Klinikinis įvertinimas ir anamnezė;
2. Echokardiograma - padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją;
3. Elektrokardiograma (EKG) - tikrina širdies elektrinį aktyvumą;
4. Kompiuterinė tomografija (CT) - atidžiau ištiria plaučių audinį;
5. Dešinės širdies kateterizacija - patikimiausias būdas išmatuoti spaudimą plaučių arterijose;
6. Vėdinimo-perfuzijos skenavimas - skirtas nustatyti kraujo krešulius.

Gydymo strategijos

Gydymas, skirtas sumažinti plaučių hipertenzijos simptomus, kiekvienam pacientui gali skirtis. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir paciento būklę.

Medicininis gydymas

Prostaciklino analogai, azoto oksidas, kalcio kanalų blokatoriai, endotelino-1 receptorių blokatoriai ir antikoaguliantai yra svarbiausi vaistai, mažinantys spaudimą plaučių arterijoje.

Taip pat gali būti taikoma deguonies terapija, kuri rekomenduojama, jei kylate į didesnį aukštį arba sergate miego apnėja. Sunkiais atvejais, kai kiti metodai neefektyvūs, svarstoma prieširdžių septostomija arba plaučių transplantacija.

Nemedicininiai sprendimai

Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius. Turite vengti kavos ir alkoholinių gėrimų, nes tai gali sukelti aukštą kraujospūdį. Taip pat rekomenduojamas greitas vaikščiojimas bent 20-30 minučių, kuris padeda išlaikyti kūną aktyvų, kartu su mitybos koregavimu ir rūkymo nutraukimu.

tags: #naujagimiu #persistentine #plautine #hipertenzija

• Vaikų batų pasirinkimo patarimai
• Ką daryti, jei 11 mėnesių kūdikis atsisako kito maisto?
• Kaip pasitikrinti IQ
• Saugios apyrankės nuo uodų vaikams
• Išmokų ypatumai antraisiais motinystės atostogų metais