Saulius Skvernelis: Kelias nuo policijos sistemos iki aukščiausių valstybės postų

Saulius Skvernelis, gimęs 1970 m. liepos 23 d. Kaune, yra žinomas Lietuvos politikas, teisininkas ir valstybės veikėjas, palikęs ryškų pėdsaką šalies politinėje arenoje. Jo biografija apima ilgametę tarnybą teisėsaugoje ir reikšmingą politinę karjerą, įskaitant Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko pareigas.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Saulius Skvernelis gimė Kaune, tačiau dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Kapsuką (dabartinę Marijampolę). Jo mama Elena Skvernelienė yra sakiusi: „Jis visada buvo pareigos žmogus, visada turėjo stiprų pareigos jausmą. Visada. Jis visada žinojo ir kad yra žodis „reikia“. Jis yra rūpestingas, žodžio žmogus“. Tėvai nebuvo baigę aukštųjų mokslų: tėtis dirbo šaltkalviu, mama siuvo ir megzdavo, o savo gaminius veždavo parduoti į Vilnių.

S. Skvernelis augo netoli pasienio, todėl išmoko lenkų kalbą, kuri jam vėliau labai pravertė bendraujant su Lenkijos pareigūnais.

Mokslo metai

1977-1988 m. mokėsi Kapsuko Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje (dab. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija), kuri jam davė labai daug. Ši mokykla sovietiniais laikais buvo patriotinės minties, tautinės lietuvybės ugdymo centras. Mokytojai buvo tikri šviesuoliai. Trejus metus besimokydami cypdami jie mokėsi net lotynų kalbos.

Aukštasis mokslas

1989 m. studijavo fiziką Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, tačiau studijų nebaigė. 1990-1994 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete automobilių ir autoūkio specialybę ir įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją. Vėliau, 1998-2005 m., studijavo Mykolo Romerio universitete, kur įgijo teisės magistro laipsnį. 2005 m. baigė magistrantūros studijų administracinės teisės programą Mykolo Romerio universitete, tapdamas teisės magistru.

Karjera teisėsaugoje ir policijoje

Baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, S. Skvernelis pasuko į policiją ir perėjo visus karjeros laiptus. 1994-1998 m. dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos teisės ir profesinės taktikos katedros asistentu. Jo karjera policijos sistemoje prasidėjo Trakų rajono Policijos komisariato kelių policijoje 1998-1999 m., kur jis ėjo komisaro inspektoriaus pareigas.

Policijos pareigūno kelias

Vėliau S. Skvernelis užėmė šias pareigas:

• 1999-2001 m. - Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaras inspektorius.
• 2001-2003 m. - Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaras.
• 2003-2005 m. - Lietuvos policijos Eskortavimo rinktinės vadas.
• 2005-2008 m. - Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras

Nuo 2008 iki 2011 m. ėjo policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavaduotojo pareigas. V. Telyčėnui atsistatydinus, į generalinio komisaro pareigas pasiūlytas S. Skvernelis. Jo kandidatūrą vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui pasiūlė pats V. Telyčėnas. 2011 m. vasario 25 d. prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė S. Skvernelį eiti Lietuvos policijos komisaro pareigas (nuo 2011 m. kovo 7 d.). Komisaro pareigose dirbo iki 2014 m. lapkričio mėnesio.

Pradėjęs eiti Lietuvos Policijos generalinio komisaro pareigas, Saulius Skvernelis pasižadėjo išspręsti įsisenėjusias policijos problemas ir atlikti du didžiulius darbus: grąžinti visuomenės pasitikėjimą savo angelais sargais ir taip pertvarkyti policijos sistemą, kad patys policininkai norėtų joje dirbti bei brangintų savo darbo vietą.

Tarp nuveiktų darbų svarbus - parengtas naujas Policijos įstatymo projektas, kuriame numatyta, ką reikia padaryti, kad policininkas būtų kitoks, jam suteikiant tam tikras socialines garantijas, kad jis dirbtų ir uždirbtų, o visuomenė gautų tinkamas paslaugas. Deja, tas įstatymas užstrigo Seimo komitetuose.

Be to, buvo tvarkomasi viduje, kad policija būtų nekorumpuota, kad nebūtų piktnaudžiavimų tarnyba. Sukurta centrinė Imuniteto valdyba Policijos departamente, Imuniteto padaliniai apskrityse. Pertvarkytas Lietuvos kriminalinės policijos biuras, stiprinant tam tikrų nusikaltimų rūšių tyrimus. Tai centrinis kriminalinės policijos padalinys, kuris tiria pačius sunkiausius nusikaltimus. Nuo 2013 m. liepos 1 d. jis įgavo didesnius įgaliojimus, galėjo kontroliuoti ir apskrityse tiriamas nusikalstamas veikas. Taip pat keičiama ir kriminalinės žvalgybos metodika, atsisakant sovietinio modelio, ypač slaptųjų bendradarbių, kurie atėjo iš sovietmečio. Pati struktūra yra optimizuojama, etatai nukreipiami į policines funkcijas.

Karjeros teisėsaugoje apžvalga

Politinės karjeros startas: vidaus reikalų ministras

2014 m. S. Skvernelis pradėjo politinę karjerą, tapdamas vidaus reikalų ministru Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje. Į šias pareigas jį delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“. Politinę karjerą pradėjo A. Butkevičiaus vyriausybėje, kurioje nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio užėmė vidaus reikalų ministro pareigas.

2015 m. lapkričio 19 d. iš Vilniaus policijos patrulio pasprukus suimtajam Igoriui Molotkovui ir šiam iš policininkų pagrobus ginklą, buvo organizuota didelio masto bėglio paieška mieste, dalyvaujant gausioms policijos ir „Aro“ pajėgoms. Vykstant suimtojo paieškai, S. Skverneliui skambino tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prašydama suteikti daugiau informacijos apie situaciją mieste. S. Skvernelis atsakė, kad jis informaciją teikia premjerui, o ne Seimo pirmininkei. Sulaukęs kritikos, 2015 m. lapkričio 20 d. S. Skvernelis paskelbė pasitraukiąs iš VRM vadovo posto. 2016 m. balandžio 13 d. atsistatydinimo dekretas buvo pasirašytas D. Grybauskaitės.

Seimo rinkimai ir Ministro Pirmininko pareigos

2016 m. S. Skvernelis pareiškė planuojantis dalyvauti rudenį vykstančiuose 2016 m. Seimo rinkimuose ir atstovauti „Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai“. „Tvarka ir teisingumas“ partijos atstovai, delegavę S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą, pareikalavo, kad šis pasitrauktų iš užimamų ministro pareigų. 2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose S. Skvernelis atstovavo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai (LVŽS). Partijos rinkiminiame sąraše jis užėmė pirmąją vietą. Rinkimuose LVŽS užėmė pirmąją vietą, užsitikrinusi 56 mandatus.

Pasibaigus rinkimams, LVŽS norėjo sudaryti plačią koaliciją su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais. Po derybų susitarta dėl koalicijos tarp LVŽS, kuri į premjero postą pasiūlė S. Skvernelį ir LSDP, kuri užsitikrino Ūkio, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijas. Nuo 2016 m. S. Skvernelis tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 2016-2020 m. jis ėjo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas, vadovaudamas Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei.

Prezidento rinkimai ir politinė kampanija

2019 m. sausio 17 d. S. Skvernelis pranešė apie savo dalyvavimą 2019 m. prezidento rinkimuose. 2019 m. sausio 11-20 d. kandidatų į prezidentus reitinguose S. Skvernelis užėmė antrąją vietą su 16,9% palaikančiųjų. 2019 m. kovo 13 d. kandidatas į prezidentus pristatė savo rinkiminio štabo komandą. Jam vadovauti pasirinktas Vytautas Bakas, buvęs S. Skvernelio patarėjas Vidaus reikalų ministerijoje. Štabe taip pat dirbo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas ėjęs Zenonas Vaigauskas. S. Skvernelis rinkimų kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti teismus, antikorupcines institucijas, mažinti šešėlines veiklas. Taip pat pasisakė už šalies krašto apsaugos stiprinimą, NATO įsipareigojimų įvykdymą.

2019 m. gegužės 12 d. vyko pirmasis prezidento rinkimų turas. Jame S. Skvernelis liko trečias, surinkęs 279 413 balsų arba 19,58% nuo visų balsavusiųjų. Kaune daugiausia balsų gavo Ingrida Šimonytė - 38,01 proc., antras buvo Gitanas Nausėda su 31,96 proc. balsų. S. Skverneliui antrajame pagal dydį Lietuvos mieste teko tenkintis trečiąja vieta su kukliais beveik 16 proc. palaikymo. Marijampolėje S. Skvernelis irgi liko trečias, surinkęs 25,69 proc. balsų ir vos dviem procentais nusileidęs I. Šimonytei (27,77 proc.) bei šiek tiek labiau - G. Nausėdai, kuris čia buvo pirmas (31,96 proc.).

Pats S. Skvernelis balsavo Platiniškių rinkimų apylinkėje Vilniaus rajone, kur apsilankė kartu su žmona Silvija ir dviem vaikais. Vis dėlto sėkme šioje apylinkėje jis džiaugtis negalėjo: sulaukęs 17,75 proc. balsų jis čia liko tik ketvirtas, praleidęs į priekį I. Šimonytę (26,01 proc.), G. Nausėdą (20,21 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderį Valdemarą Tomaševskį su didžiausiu palaikymu - 28,82 proc. Ir visame Vilniaus rajone S. Skvernelis liko ketvirtas. Čia jį (14,08 proc. balsų), G. Nausėdą (21,65 proc.) ir I. Šimonytę (20,79 proc.) aplenkė V. Tomaševskis, už kurį balsavo kiek daugiau nei 35 proc. rajone atėjusių balsuoti žmonių.

Prieš rinkimus žadėjęs, kad pralaimėjus rinkimus atsistatydintų iš premjero pareigų, 2019 m. liepos 9 d. pranešė nusprendęs toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Šias pareigas užėmė iki 2020 m.

Veikla Seime ir „Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“

Nuo 2016 m. S. Skvernelis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2016 m. lapkričio iki 2021 m. rugsėjo jis priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai. Vėliau, nuo 2021 m. rugsėjo iki 2024 m. lapkričio ir nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. - Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys. Nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. kovo ir nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. lapkričio S. Skvernelis ėjo frakcijos seniūno pareigas. 2021-2024 m. jis taip pat buvo Seimo opozicijos lyderis.

2022 m. sausio 29 d. buvo įsteigta politinė partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL), o jos pirmininku išrinktas S. Skvernelis.

Seimo Pirmininko pareigos

Nuo 2016 m. S. Skvernelis buvo Seimo narys, o 2024 m. lapkričio 14 d. išrinktas Seimo pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2025 m. rugsėjo 10 d. 2024 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta koalicijos sutartis tarp LSDP, DSVL ir „Nemuno aušros“.

Iššūkiai ir kontroversijos

„Orlen Lietuva“ susitarimai

2019 m. lapkričio 4 d. „15min“ žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas paskelbė tyrimą apie S. Skvernelio ir „Orlen Lietuva“ bendrovės susitarimus. Šis tyrimas buvo publikuotas atskiroje knygoje „Kabinetas 339".

2016 m. rudenį, priešrinkiminės kampanijos į 2016-2020 m. Seimą metu, į parlamentą kandidatuojantis S. Skvernelis dalyvavo viešai neskelbtame susitikime su įtakingu Lenkijos politiku Jaroslavu Kačinskiu. Jame buvo aptarti „Orlen Lietuva“ bendrovės, turinčios naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, įsiskolinimai ir dėl to kilę nesutarimai su ankstesnėmis Lietuvos vyriausybėmis. Apie du S. Skvernelio konfidencialiai organizuotus susitikimus su J. Kačinskiu viešai skelbiama nebuvo. Susitikimus organizavo ir jiems tarpininkavo verslininkas ir buvęs krepšinio žaidėjas Tomas Pačėsas. Susitikimuose dalyvavo S. Skvernelis, J. Kačinskis ir T. Pačėsas.

Pasak T. Pačėso, antrąjį kartą susitikę S. Skvernelis, tuomet jau einantis Lietuvos premjero pareigas, ir J. Kačinskis aptarė „Orlen Lietuva" problemas. Anot T. Pačėso, šįkart S. Skvernelis atsižvelgė į „Orlen“ prašymus ir norus. Vėliau premjeras susitiko su kitais lenkų politikais ir „Orlen“ atstovais. 2017 m. birželio 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su „Orlen Lietuva“ dėl „Orlen Lietuvos“ skolų pasidalijimo per pusę ir nuolaidų krovinių gabenimui geležinkeliu. Skelbta, kad nuolaidos siekė maždaug 100 mln. eurų. Po sutarties pasirašymo, 2017 m. „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai išaugo dvigubai.

2017 m. lapkričio 13 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitikime su „Orlen Lietuvos“ vadovu aptarė vadinamąjį VIAP mokestį, kurio įmonė atsisakė mokėti. Kitą dieną Energetikos ministerija pranešė apie naują mokesčių lengvatą, kuri stambioms bendrovėms leido susigrąžinti 85% šio mokesčio. Konkurencijos tarybai pastebėjus, kad tai gali sukurti privilegijuotas sąlygas ir suvaržyti kitų įmonių konkurenciją „Orlen Lietuvai“, lengvata buvo priimta. 2020 m. rugpjūtį pranešta, kad VIAP mokesčio lengvata pasinaudojusioms bendrovėms išmokėta 13 mln. eurų, iš kurių 6 mln. eurų. 2017 m. „Orlen Lietuva“ paprašė Lietuvos vadovybės pakeisti kasmetinio valstybės rengiamo elektros energijos rezervo aukciono taisykles. Jos draudė valstybei skolingoms įmonėms dalyvauti konkurse (įskaitant vis dar įsiskolinusią „Orlen Lietuvą“). Prašymas buvo patenkintas: per dvejus metus, „Orlen Lietuvai“ laimėjus aukcionus, valstybė bendrovei sumokėjo 6 mln. eurų.

2018-2019 m. „Orlen Lietuva“ tapo įvairių krepšinio klubų rėmėjais, kurių vadovai, akcininkai yra S. Skvernelio aplinkos verslininkai. Panevėžio „Lietkabelio“ klubo prezidentas, buvęs kelių policininkas, milijonierius Alvydas Bieliauskas kartu su S. Skverneliu tarnavo kelių policijoje ir buvo gerai pažįstami. 2016 m. A. Bieliauskas LVŽS paaukojo 7 tūkst. eurų. A. Bieliauskas supažindino S. Skvernelį su T. Pačėsu, kuris vėliau organizavo slaptus premjero susitikimus su lenkų politikais. Vilniaus miesto savivaldybė atskleidė, kad Vilniaus „Rytas“ iš „Orlen Lietuvos“ gavo 100 tūkstančių eurų. Panevėžio „Lietkabelis“ - 150 tūkstančių eurų.

„Registrų centro“ duomenų prieinamumo apribojimai

2018 m. rugsėjo 14 dieną „Registrų centras“ (RC) informavo nutraukiantis nemokamą registro duomenų teikimą žurnalistams, argumentuojant, kad tokiai praktikai nebuvo teisinio pagrindo. Žurnalistai atskleidė, kad sprendimas nutraukti nemokamą informacijos tiekimą buvo priimtas po neskelbto Premjero S. Skvernelio ir RC vadovo S. Urbanavičiaus susitikimo. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigė: „Jei darbotvarkėje susitikimo nėra, vadinasi, tokio ir nebuvo“.

2018 m. spalio 3 d. vyko vyriausybės pasitarimas dėl susisiekimo ministro Roko Masiulio pasiūlymo leisti žurnalistams laikinai gauti prieigą prie RC duomenų, kol bus paruoštas įstatymų projektas. Posėdyje buvo nuspręsta sprendimą atidėti, žurnalistams pareikalavus darbinio posėdžio įrašo, buvo pranešta, kad jis yra sunaikintas. Posėdyje dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė patvirtino, kad S. Skvernelis pats prieštaravo R. Masiulio projektui. 2018 m. spalio 16 d. Saulius Skvernelis Seime atsakinėjo į parlamentarų klausimus. Teigė, kad R. Masiulio projektui nebuvo pritarta, nes jis turi trūkumų. Taip pat teigė, kad Vyriausybės darbo reglamentas nenumato pasitarimų garso įrašų saugojimo.

Sveikata

2019 m. rugpjūčio 28 d. S. Skvernelis spaudos konferencijoje paskelbė, kad serga vėžiu - limfoma. Vyriausybės vadovui buvo atlikta operacija, taikoma chemoterapija ir imunoterapija. 2020 m. vasario 5 d. buvo paskelbta, kad liga atsitraukė.

Teisinė neliečiamybė ir įtarimai

2025 m. gegužę Seimo pirmininko pareigas einantis S. Skvernelis sakė palaikantis nemokamus abortus, jeigu kyla grėsmė moters, vaisiaus gyvybei, ar išžaginimo atveju. 2026 m. balandžio 9 d. Generalinė prokuratūra Seimo paprašė panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. Prokuratūra informavo, kad turi duomenų apie galimą politinį kišininkavimą. S. Skverneliui pareikšti įtarimai, kad 2025 m. sausio-gegužės laikotarpiu jis susitarė priimti kyšį už palankumą Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriui J. Kornijenko, o kyšiai buvo perduodami ir priimami 2026 m. birželio-gruodžio mėnesiais. Nusikalstama grupuotė S. Skverneliui skyrė „krabas“ slapyvardį. Po prokuratūros pareiškimo, S. Skvernelis sustabdė savo narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų.

Apdovanojimai

Saulius Skvernelis yra apdovanotas įvairiais valstybiniais ir tarptautiniais apdovanojimais už nuopelnus Lietuvai ir bendradarbiavimą su kitomis šalimis:

• 2002 m. - Lietuvos Respublikos Prezidento padėka.
• 2002 m. - LR policijos generalinio komisaro padėka.
• 2003 m. - PD prie LR VRM atminimo ženklas „Lietuvos policijai - 85“.
• 2004 m. - Vardinė dovana.
• 2005 m. - III laipsnio Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos garbės ženklas.
• 2006 m. - III laipsnio policijos garbės ženklas „Už nuopelnus“.
• 2006 m. - Belgijos Užsienio reikalų ministro „Karūnos kavalierius“ ordinas.
• 2012 m. - Garbės ženklas „Už nuopelnus Vidaus reikalų sistemai“.
• 2018 m. - Italijos Respublikos apdovanojimas „Knight Grand Cross with Collar“.
• 2018 m. - Nyderlandų Karalystės apdovanojimas „Commander of Oranje-Nassau“.
• 2018 m. - Lenkijos Rytų Europos studijų instituto apdovanojimas „Metų žmogus 2017“.
• 2020 m. - Lenkijos Respublikos Prezidento įteiktas ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didysis kryžius.

Šeima ir pomėgiai

Saulius Skvernelis yra vedęs antrą kartą. Jo žmona Silvija Skvernelė (Kirdonytė), gimusi 1978 m., yra finansininkė. Su žmona Silvija augina dukrą. S. Skvernelis moka rusų ir lenkų kalbas. Jo pomėgiai - sportas, istorija, sodininkystė.

tags: #saulius #skvernelis #kada #gimes

• kaip sėkmingai keliauti su vaikais: patarimai tėvams
• Naujagimio kostiumėlio mezgimo schemos
• Kada sunerimti dėl kraujavimo nėštumo metu
• Aspiratoriai ir irigatoriai
• Atraskite naujas ugdymo galimybes Mažeikiuose