Sąmoningas Pasirengimas Tėvystei: Psichologės Sonatos Vizgaudienės Įžvalgos ir Patarimai
Kiekvienas iš tėvų gali atsidurti nepatogiose situacijose auginant vaikus, o iššūkiai ir nesusipratimai yra natūrali tėvystės dalis. Net psichologams su savo vaikais visko būna: ne visuomet pavyksta iš pirmo karto susitarti, kyla susierzinimų, o kartais ir nepilnavertiškumo kompleksų. Tačiau svarbu nenusivilti ir nepaliauti ieškoti tinkamų išeičių. Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė, specializuojasi vaikų-tėvų, šeimos narių ir porų tarpusavio santykiuose, gyvenimo krizėse, savęs pažinime ir adaptacijos sunkumuose. Ji konsultuoja įvairaus amžiaus žmones, nuo ikimokyklinukų iki garbaus amžiaus, vadovaudamasi nuostata, kad kartu būti turi būti lengva.
Sonata Vizgaudienė pabrėžia, kad įpročiai kasdienybėje neturėtų tapti neįveikiami ir sudėtingi šeimai. Dirbdama su vaikais, paaugliais ir jų tėveliais bei besilaukiančiomis mamytėmis, ji orientuojasi į pagalbą visai šeimai, nes tik taip galima tikėtis geriausių rezultatų. Ši sritis suteikia progą padėti žmogui tada, kai jis dar imliausias naujiems dalykams, pokyčiams, bei skatina nuolat tobulėti ir mokytis. Psichologė Sonata Vizgaudienė sako, kad norint, kad į žaidimus įsitraukęs vaikas jus išgirstų, teks įdėti pastangų.
Dažniausi Iššūkiai Vaikų Auklėjime ir Psichologės Patarimai
Konfliktinės situacijos su vaikais kyla dėl to, kad vaikai stengiasi patenkinti savo poreikius: gauti tai, ko jiems norisi. Todėl ir girdime verksmus viešose vietose, gatvėse ar parduotuvėse, matome ant kelių sukniubusius ir raudančius dvimečius ar trimečius. Jei jūsų vaikas rėkia viešoje vietoje, pirmiausia reikėtų sau pasakyti, kad jūs nesate bloga mama. Kiekvienas iš tėvų gali atsidurti tokioje nepatogioje situacijoje.
Konfliktinės Situacijos ir Vaiko Dėmesio Nukreipimas
Mažiukams jokie aiškinimai ar prašymai dar netinka, todėl vienintelis būdas, kuris gali suveikti, yra draugiškas būdas nukreipti vaiko dėmesį (paplojant rankomis, pavaidinant ar pan.). Žaismingi būdai įprastai suveikia, nebent vaikas jau labai smarkiai įsitraukęs į neigiamą savo emociją. Tuomet veiksmingiausia pakelti ir nusinešti jį į atokesnę vietą pernelyg nesigilinant, kas čia nutiko.
Nuolatinis „Ne“ etapas ir Kūrybiniai Sprendimai
3-5 metų amžiaus vaikas nuolatinį „ne“ sako ne todėl, kad nori jums prieštarauti. Jis tokiu būdu turi įtvirtinti savo tapatybę ir nubrėžti ribas. Tėvai turi kažkaip išbūti ir išgyventi šį raidos etapą. Suprantama, kad nelengva nuolat girdėti „ne“, per ilgesnį laiką susikaupia neigiamų emocijų, bet visuomet galima paieškoti žaismingų sprendimų: pasiūlyti atžalai palenktyniauti nubėgant iš žaidimų aikštelės prie medžio ir pan. Didžiausia problema, kurią pastebi psichologai, yra ta, kad žaismingiems metodams tėvai dažnai pritrūksta kantrybės. Kai nuolat jautiesi pavargęs, gali atrodyti, kad vaikas perdėtai reikalauja dėmesio. Dažnai tėvai, auklėdami vaikus, pritrūksta kantrybės žaismingiems metodams. Tačiau, jei jau pasirinkote auginti vaikus, atminkite, kad šiuolaikiniai vaikai nėra muštruojami pagal kažkokį vieną vadovėlį. Ir būtent kūrybiniai metodai efektyviausiai padeda nenorintiems įsitraukti į negatyvias emocijas ar pervargti.
Ne, ne, ne! Ką daryti, kai jūsų mažylis nenustoja sakyti „ne“!
Efektyvus Susitarimas su Vaiku per Artimą Kontaktą
Jei norite vaiko kažko paprašyti, darykite tai ne per atstumą, o atsitūpę prie jo ir palaikydami artimą kontaktą. Žiūrint į jo akis reikėtų sakyti: dabar eisime namo pavalgyti. Jusdamas artimą kontaktą, vaikas pasiduos betarpiškumui, o jei nusisuks, skirkite jam kelias minutes nusiteikti, bet neleiskite vėl aktyviai įsitraukti į ankstesnę veiklą. Nė vienam nėra patogu, kai mama stovi už nugaros ir laukia. Tai labai tinka visiems tėvų prašymams. Kiekvienas auginantis vaikus laisvas pasirinkti - skirti kelias minutes artimam kontaktui efektyviai susitarti ar iš toli šūkauti eikvojant savo laiką ir kantrybę.
Kartais ir penkios minutės su vaiku atrodo kaip didžiausia gaišatis. Kai kada gali tekti pasitelkti drastiškesnį būdą. Pavyzdžiui, ruošiantis ryte į darželį ir išties spaudžiant laikui nebūna kitos išeities, kaip paimti vaiką už rankytės ir išsivesti atsikalbinėjantį pro duris. Svarbu nepasiduoti mažamečio įtakai ir nelaukti valandą, kol jis susiruoš. Taigi išsivesti, o kartais ir išsinešti atžalą tenka, nes ji kitaip nesupras.
Ryto Ritualai Lengvesniam Pabudimui
Jei vaikas sunkiai keliasi, verta susikurti prabudimo ritualą. Itin tinka žadinimas jo mėgstamais žaislais (bučiuojant pandai ar muminukui į vaiko žanduką). Taip pat galima su vaiku iš vakaro aptarti jo neskausmingo prabudimo scenarijų: praveriant lango žaliuzes, įleidžiant daugiau šviesos, paglostant jo galvytę ir tik tada budinant žodžiu. Pravartu duoti vaikui bent 10-15 minučių. Veiksmingi ir susitarimai, kad, jei rytas praeis sklandžiai, lauks saldus atlygis ar pan.
Kaip Išvaduoti Mažametį iš Keiksmų
Jei vaiko aplinkoje keikiamasi, o iš jo reikalaujama to nedaryti, atžala gali jaustis kiek pasimetusi vertybiniu klausimu. Jam, kaip ir suaugusiesiems, smagu su draugais pakeiksnoti ir tokiu būdu nusikratyti neigiamo krūvio. Tačiau, jei šeimoje niekas nesikeikia, tuomet ir iš vaiko galima to reikalauti. Priešingu atveju tai beprasmiška. Jei vaikas mažesnis, galima susikurti keiksmažodžių dėžutę, pripildyti ją visokių smagių lietuviškų keiksmų, pavyzdžiui, „tu paršeli neraliuotas“, „po šimts pypkių“ ir pan. Vaikui nusikeikus negražiu žodžiu, pasiūlyti išsitraukti ir paskaityti gražesnį. Taip pat kaskart nusikeikus galima pasiūlyti išsivalyti dantis ar išsiskalauti burną. Kol vaikas tai atlieka, pabūkite šalia, bet nemoralizuokite. Šioje situacijoje svarbus nuoseklumas.
Mažamečio Kvietimas prie Pietų Stalo
Su mažesniais vaikais itin veiksmingas palenktyniavimas. Jie labai nori būti pirmi, taigi, pasiruoškite rungtyniauti kartu. Na, o su vyresniais galima tiesiog nurinkti maistą nuo paserviruoto stalo ir jam priminti, kad dabar lauks tik vakarienė. Svarbu iš anksto pasirūpinti, kad nebūtų užkandžių. Visą tai daryti ne piktai, o vaikui primenant, kad toks susitarimas: neatėjai laiku, nepavalgei kartu, taigi nuo šiol darysime taip. Prieš įvedant šią taisyklę svarbu pasakyti, per kiek laiko vaikas turi ateiti prie stalo. Jei pavėlavo, viskas. Lėkštės būna nurinktos.
Nepaklusnumas ir Aiškios Šeimos Taisyklės
Vaikai neklauso tėvų, nes jie mėgina patogiai gyventi ir tikrinti galimas ribas. Jie norėtų elgtis taip, kaip jiems patogu, tiesa, norėtų kartu ir komfortiško bendravimo su tėvais. Jei vaikams ir tėvams nepavyktų susitarti, šeima gyventų nuolatiniame išsiderinime: visi jaustųsi pavargę, nusivylę vieni kitais ir pan. Šeimoje, kurioje vyrauja aiškios taisyklės, rutina ir nuoseklumas, vaikai būna labiau disciplinuoti. Jie tiesiog neįsivaizduoja, kad galima gyvenimą organizuoti kitaip. Liberalesnėse šeimose vaikams kur kas daugiau leidžiama, bet visi nuo to labiau ir išvargsta. Kai kuriose situacijose tėvams būtina laikytis savo nuomonės. Vaikai yra linkę paklusti, vadinasi, tereikia rasti tinkamus ir nuoseklius metodus jūsų šeimai.
Tėvai - Draugai? Ribų Svarba
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, pasakymą, kad tėvai yra geriausi vaiko draugai, reikėtų vertinti atsargiai. Jei kaip su draugu, tai, matyt, byloja apie ribų nebuvimą. Dažnu atveju tėvai, norėdami pataikauti vaikui, daug ribų ištrina, o paskui vargsta. Supraskime, kad vaikams nereikia tėvų-draugų. Jiems reikia mylinčių, geranoriškų ir palaikančių tėvų. Taip jie patiria saugumą. O draugų jie ieško socialinėje aplinkoje. Kas nutinka, jei tėvai tampa draugais? Jie neatlieka tiesioginės tėvų funkcijos, taip nuskriausdami savo vaikus. Niekas kitas tėvų jiems neatstos.
Tėvų ir Vaikų Santykių Kaita Laikui Bėgant
Vaikus ir tėvus skirianti riba keičiasi vaikams augant. Kol suaugę vaikai savas problemas sprendžia savarankiškai, tėvai lieka tik patariamuoju balsu, jei jo reikia. Tuomet santykiai natūraliai pereina į draugiškus. Tačiau, jei palygintume, kaip bendraujame su mama ir su drauge, akivaizdų skirtumą pamatytume ir suaugę.
Dažnos Tėvų Klaidos Sprendžiant Konfliktus
Gana dažnai pasitaiko kraštutinumų: arba tėvai tampa labai griežtais iš to nebežinojimo, ar iš pasimetimo, kaip tą vaiką suvaldyti. Tuomet dingsta emocinis ryšys ir gimsta griežtas vadovavimas. Vaikai tokiam stiliui paklūsta, nors tai ir būna paremta baime. Tikėtina, kad po kurio laiko teks su vaiku atkurti artimesnį ryšį. Kitas kraštutinumas, kai auklėjant nepaisoma griežtų ribų. Pavyzdžiui, kai vaikas tarsi neturi atramos. Išlaviruoti aukso viduriuke sunkiausia. Kol vaikui sukaks devyneri, nustatant taisykles patarčiau nesivelti į ilgas diskusijas, kalbėti aiškiai ir trumpai.
Taip pat gana dažnai koją pakiša elgesio nenuoseklumas. Tėvai tai per darbus, tai per kasdienius rūpesčius vaikus auklėja spontaniškai: tai reikalauja, tai nebe, tai prisimena, kad kažko prašė, tai vėl pamiršta... Vaikas tuo mielai manipuliuoja ir dar labiau visi nuo to šeimoje vargsta. Jei vieną kartą leidote, o kitą - ne, vadinasi, vaikui tereikia atkakliau prašyti. Taigi, labai svarbu tėvams laikytis savo pozicijos. Tik taip vaikams įrodome, kokio elgesio norime.
Ne, ne, ne! Ką daryti, kai jūsų mažylis nenustoja sakyti „ne“!
Pagalba Tėvams: Psichologinės Konsultacijos Reikšmė
Jei ilgesnį laiką nepavyksta su vaiku susitarti, atsiranda ir nusivylimo epizodų net ne vaiku, o savimi. Neva, kokia aš mama ar koks tėtis, jei net nesugebu tinkamai jo auklėti. Norėdama tėvus pastiprinti, psichologė Sonata Vizgaudienė pabrėžia, kad net ir psichologai su savo vaikais tai patiria, su tuo susiduria ir net ne po vieną kartą. Svarbu suaugusiems priimti tai kaip kasdienybę ir nenusivilti, be to, nesustoti toliau ieškoti tinkamiausių išeičių. Vaikams supykus viskas kiek paprasčiau. Dažniausiai jų pyktis trunka gana trumpai, o atlyžę tėvus jie vėl nuoširdžiai myli ir yra jiems nuoširdžiai atsidavę.
tags: #samoningas #ruosimasis #tevystei #sonata #vizgaudiene
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
