Angina, dar žinoma kaip tonzilitas, yra dviejų ovalo formos audinių mazgų - tonzilių, esančių gerklės gale, uždegimas. Ryklėje yra išsidėstę du migdolo formą primenantys dariniai - tonzilės. Angina, arba ūminis tonzilitas, yra bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Ši būklė yra ypač paplitusi tarp vaikų, tačiau nėra išimtis ir suaugusiesiems. Angina dažniausiai serga 3-9 m. vaikai. Jaunesni (iki 3 metų amžiaus) vaikai ir suaugusieji tonzilitu serga gerokai rečiau. Angina - tai uždegiminė liga, dažniausiai sukeliama virusų ar bakterijų, kuri paveikia tonziles. Ši liga dažniausiai pasireiškia staiga, ir ją lydi stiprus gerklės skausmas, apsunkintas rijimas, karščiavimas bei bendras silpnumas. Nors angina gali užklupti bet kuriuo metų laiku, ji dažniau pasireiškia šaltuoju sezonu, kai mūsų imuninė sistema nusilpusi, o virusai ir bakterijos plinta greičiau.
Prieš pradedant kalbėti apie tai, kas sukelia anginą, pirmiausia verta aptarti, kokį vaidmenį žmogaus organizme atlieka gomurio migdolai, arba kitaip tonzilės. Gomurio tonzilės gali būti matomos abiejose ryklės pusėse, už liežuvio ir virš jo. Tonziles galite pamatyti plačiai išsižioję priešais veidrodį. Tonzilės yra limfinio audinio sankaupa. Jos svarbios kovojant su infekcija. Šie organai yra svarbi (ypač vaikystėje) imuninės sistemos dalis ir veikia tarsi savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus. Taip organizmas apsaugomas nuo infekcijos. Tačiau kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą ir sukelia jų uždegimą - tonzilitą.

Anginą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Dažniausi kaltininkai - A grupės beta hemoliziniai streptokokai, sukeliantys pūlingą anginą. Kiti dažni sukėlėjai yra S.aureus, H. influenzae, Str. pneumoniae. Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu. Virusinės anginos formos dažnai pasireiškia lengviau ir greičiau praeina, o bakterinės gali būti pavojingos, nes sukelia pūlingą uždegimą ir komplikacijas.
Angina skirstoma į keletą tipų, kurie pasižymi specifiniais simptomais ir reikalauja skirtingų gydymo metodų. Virusinis tonzilitas, dažnai sukeltas peršalimo ar gripo, gali būti lydimas lengvesnių simptomų, tokių kaip kosulys, nosies užgulimas ir sloga. Bakterinę anginą, dažniausiai sukelia Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokai).
Ši lentelė apibendrina pagrindinius anginos tipus, jų sukėlėjus, simptomus ir gydymo trukmę, remiantis ligos eigos ypatumais:
| Anginos tipas | Sukėlėjas | Simptomai | Trukmė |
|---|---|---|---|
| Katarinė (virusinė) | Virusai (adenovirusai, rinovirusai, kt.) | Perštėjimas, skausmas ryjant, bendras silpnumas, galvos skausmas. Lengviausia forma, uždegimas tik tonzilių paviršiuje. | 3-5 dienos |
| Folikulinė (bakterinė) | A grupės β hemolitinis streptokokas | Smulkūs pūlinukų plotai ant tonzilių (balkšvi taškeliai), karščiavimas iki 39°C, stiprus gerklės skausmas. Sunkesnė forma. | 5-7 dienos |
| Lakūninė (bakterinė) | A grupės β hemolitinis streptokokas | Pūliai padengia visą tonzilės paviršių (ištisinės apnašos). Simptomai panašūs į folikulinės, paprastai trunka ilgiau, yra skausmingesnė. | Iki 10 dienų |
Pagrindiniai anginos (ūminio tonzilito) simptomai yra uždegiminės ir patinusios tonzilės, dėl kurių, ypatingai sunkiais atvejais, gali būti sunku kvėpuoti per burną. Pagrindiniai tonzilito požymiai apima patinusias tonziles, gerklės skausmą, rijimo sunkumus bei jautrius limfmazgius kakle. Tonzilitui būdinga paraudę, patinę tonzilės. Gali būti matomi balti apnašo lopeliai ant tonzilių. Angina dažniausiai pasireiškia specifiniais simptomais. Pirmiausia, tai stiprus gerklės skausmas, kuris atsiranda staiga ir gali būti labai intensyvus. Asmuo dažnai jaučia diskomfortą, sunkumų ryjant maistą ar net vandenį, o kai kuriais atvejais - skauda netgi kalbant. Gerklės skausmas dažniausiai yra pirmasis ir pagrindinis anginos simptomas.
Kiti dažni anginos simptomai yra:
Pūlinga angina prasideda staigiu gerklės skausmu, kuris gali apsunkinti kalbėjimą ar rijimą. Vaikų angina dažnai pasireiškia nestandartiniais simptomais, tokiais kaip pilvo skausmas, pykinimas ar net vėmimas. Dėl to angina gali būti supainiota su virškinimo infekcija. Būtina įvertinti vaiko gerklę, net jei nėra aiškių gerklės skausmo nusiskundimų. Rečiau pasitaiko ausų skausmas ar pilvo skausmas vaikams. Lengviausia šią ligą atpažinti tiksliai žinant kaip atrodo angina.

Visais atvejais, kai anginos simptomai yra labai stiprūs, ilgalaikiai (trunka daugiau nei 2-3 dienas) arba kai atsiranda komplikacijų (pavyzdžiui, sunkus kvėpavimas, stiprus skausmas, balti pūliai ant tonzilių), būtina kreiptis į gydytoją. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais, todėl kuo anksčiau gydytojas nustatys infekcijos priežastį, tuo greičiau bus pradėtas gydymas ir išvengta galimų komplikacijų. Jei per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms. Jei tampa itin skausminga ryti seiles, sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Išvardinti požymiai gali reikšti, kad gomurio migdoluose esanti infekcija išplito į greta esančias sritis. Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti gydymą antibiotikais.
Anginos gydymas priklauso nuo ligos priežasties - bakterinės ar virusinės kilmės. Bakterinei anginai paprastai reikalingas gydymas antibakteriniais preparatais, kuriuos skiria gydytojas. Tačiau, labai svarbu anginos negydyti savarankiškai - pajutus simptomus vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi tik jis gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą. Jeigu angina yra lengvos formos ar sukelta virusų, ją galima gydyti ir namuose, naudojant natūralius metodus, kurie padės sumažinti simptomus ir palengvinti savijautą.
Štai 9 pagrindiniai vaistai ir gydymo būdai, padedantys vaikams įveikti anginą:
Visų pirma, svarbiausia leisti kūnui atsistatyti. Miegas ir poilsis padeda organizmui kovoti su infekcija. Tad rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis bent keletą dienų, kad organizmas galėtų lengviau kovoti su liga ir atgauti energiją. Būtų gerai, kad angina sergantis vaikas gulėtų lovoje.
Būtina gerti daug šiltų skysčių - tai padeda išlaikyti gerklę drėgną ir sumažina skausmą. Puikiai tinka uždegimą slopinančių vaistažolių - ramunėlių, raudonėlių, medetkų, saldymedžių, šalavijų ar liepžiedžių - silpnos arbatos su medumi. Tačiau jei vaikas arbatų nemėgsta ir atsisako gerti, užteks paprastos arbatos su citrina, drungnu vandeniu skiestų sulčių ir pan. Šiltų skysčių vartojimas taip pat mažina karščiavimą ir sumažina uždegimą. Per mažas skysčių kiekis neigiamai veikia ligonio savijautą - tuomet tiek virusų, tiek bakterijų toksinai labiau veikia termoreguliacinį centrą ir intoksikuoja organizmą.

Skalavimas yra paprasta ir veiksminga priemonė, norint palengvinti gerklės skausmą ir sumažinti uždegimą. Skalavimams galima naudoti druskos ar sodos tirpalą. Į stiklinę šilto vandens įdėkite arbatinį šaukštelį druskos ar sodos. Toks tirpalas padės sumažinti patinimą ir gali palengvinti gerklės skausmą. Taip pat galite skalauti ramunėlių ar šalavijų arbatos nuovirais. Šios žolelės turi raminamąjį ir antiseptinį poveikį, padedančios kovoti su uždegimu ir mažinant gerklės skausmą. Ryklės skausmą gali sumažinti ir dažnas ryklės praskalavimas šiltu sūriu vandeniu. Anginos gydymas namuose gali apimti ir gerklės skalavimą druskos tirpalu.
Svarbu: Mažiems vaikams (iki 3-4 m.) rekomenduojama naudoti pastiles, nes skalavimo skystį jie gali nuryti, o purškalas gali sukelti gerklų spazmą.
Gerklės skausmą malšinančios priemonės - purškalai, pastilės, ledinukai, skalavimo skystis ir kt. Galite įsigyti įvairių pastilių ir purškalų, kurie padeda sumažinti gerklės skausmą ir malšina uždegimą. Dažniausiai jie turi antiseptinių ir dezinfekuojančių medžiagų. Simptomų palengvinimui gali būti naudingi ir preparatai gerklei, tokie kaip purškalai ar pastilės.

Skausmo ir karščiavimo malšinimui galima naudoti nereceptinius vaistus. Ryklės skausmas ir karščiavimas gali būti palengvinti vartojant be recepto parduodamus ibuprofeną ar paracetamolį. Šie vaistai padeda sumažinti karščiavimą ir malšinti skausmą. Skausmo malšinimas būtinas, kadangi dėl didelio skausmo ligoniui darosi sunku valgyti ir gerti.
Labai svarbu: Vaikams jaunesniems nei 12 metų, nederėtų skirti aspirino, nes gali išsivystyti potencialiai gyvybei pavojingas Rėjo sindromas.
Medus yra natūralus antiseptikas, kuris ramina gerklę ir mažina uždegimą. Tad sumaišius medų su šilta arbata, jis gali palengvinti nemalonius simptomus. Citrina taip pat turi antiseptinių savybių ir padeda kovoti su infekcijomis, o be to, stiprina imunitetą.
Inhaliacijos su šiltais garais padeda išlaikyti kvėpavimo takus drėgnus, todėl gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą gerklėje. Tam galite naudoti eterinius aliejus, tokius kaip eukaliptas, levanda, pipirmėtė ar kitus, kurie turi antiseptinį poveikį. Be to, naudingi gali būti ir skalikliai gerklei, pavyzdžiui, TANTUM VERDE burnos gleivinės tirpalas. Daugelio patirtis rodo, kad Tantum Verde gali padėti sumažinti riziką ligai įsisiautėti.
Kompresai, ypač šilti, gali padėti nuraminti uždegimą ir sumažinti gerklės skausmą. Šiltas rankšluostis, uždėtas ant gerklės, gerai atpalaiduoja raumenis ir sumažina diskomfortą.
Ne visais atvejais anginai gydyti būtini antibiotikai. Kaip ir minėta, viskas priklauso nuo to, kas yra ligos sukėlėjas. Bakterinės kilmės angina, dažniausiai sukelta streptokokų, paprastai gydoma antibakteriniais vaistais, nes tik jie gali veiksmingai sunaikinti infekciją ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Jei tonzilitą sukėlė bakterinė infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikus infekcijai gydyti. Dažniausiai skiriamas antibiotikas anginai yra penicilinas, kuris veiksmingas gydant A grupės streptokokų sukeltą anginą. Šis gydymas būtinas siekiant išvengti reumatinės širdies ligos, kuri gali būti komplikacija esant streptokokinei anginai. Svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, kuris įprastai trunka 10 dienų. Nors dažniausiai geriau pasijuntama jau pirmą, antrą parą nuo antibiotikų vartojimo pradžios, labai svarbu pabaigti visą paskirtą antibiotikų kursą. Priešingu atveju po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Gydytojas gali paskirti tokius antibiotikus kaip Penicillinum, ampicillinum, amoxicillinum, ampicillinum / sulbactamum, amoxicillinum / ac. clavulanicum, cefadroxilum; esant jautrumui penicilinams arba atipinėms formomis skiriami makrolidai, cefuroksimas.

Operacija, kurios metu pašalinamos tonzilės, vadinama tonzilektomija. Nors daugeliu atvejų angina gydoma vaistais, kai kuriose situacijose gydytojai rekomenduoja chirurginį sprendimą. Tonzilektomija dažniausiai siūloma tuomet, kai ūminis tonzilitas virsta lėtiniu ir angina kartojasi labai dažnai, pavyzdžiui, 5-7 kartus per metus arba po kelis kartus kelis metus iš eilės. Jei pacientas serga angina ar streptokoku 5-7 kartus per metus, tonzilektomija gali padėti išvengti tolimesnių susirgimų. Gydytojai, diskutuodami apie tonzilių šalinimo operaciją, yra susiskaldę į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad tonzilės yra imuninės sistemos dalis ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis, sudarydamos tarsi gynybinį barjerą. Sprendimą dėl tonzilektomijos visada priima gydytojas otorinolaringologas, įvertinęs paciento būklę ir ligos istoriją.
Absoliučios indikacijos tonzilektomijai apima:
Nors tonzilektomija gali sumažinti streptokoko sukeltos anginos riziką, susirgti streptokoku bei kitomis gerklės infekcijomis įmanoma net ir pašalinus tonziles. Po anginos operacijos pacientai paprastai išleidžiami namo tą pačią dieną, tačiau visiškam pasveikimui dažniausiai reikia nuo 1 iki 2 savaičių. Gijimo procesas gali būti itin nemalonus dėl stipraus gerklės skausmo, kuris gali trukdyti normaliai kalbėti ir netgi miegoti.
Angina nėra tik paprastas gerklės skausmas - negydoma ar gydoma netinkamai ji gali sukelti rimtas komplikacijas. Dažnai pasikartojantys tonzilių uždegimai gali pereiti į lėtinę anginos formą, kai tonzilės tampa nuolatiniu infekcijos židiniu. Lėtinis tonzilių uždegimas gali sukelti kelias rimtas sveikatos problemas. Pirma, nuolatinis tonzilių padidėjimas gali sukelti kvėpavimo sutrikimus miegant, žinomus kaip obstrukcinė miego apnėja.
Bakterijos iš uždegimo židinio gali išplisti į kitus organus ir sukelti pavojingas ligas, tokias kaip:
Be to, infekcija gali plisti į aplinkinius audinius, taip pat gali formuotis pūliai už tonzilių, vadinami peritonziliniu abscesu. Uždegimas taip pat gali plisti į gretimas sritis ir išprovokuoti ausų (otitą) ar sinusų uždegimą, netgi mediastinitą (tarpuplaučių organų infekciją). Dėl šių priežasčių anginą svarbu gydyti laiku ir itin atsakingai: neignoruoti pirmųjų simptomų ir, prireikus, kreiptis į gydytoją. Tik tinkamas gydymas padės išvengti ne tik nemalonių simptomų, bet ir pavojingų komplikacijų.

Nors visiškai pašalinti rizikos susirgti angina neįmanoma, tačiau yra keletas veiksmingų būdų, kaip sumažinti susirgimo tikimybę. Angina yra užkrečiama, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir kitus nuo infekcijos plitimo.
Štai keletas pagrindinių prevencijos priemonių:
Profilaktikai gali būti skiriamos gerosios burnos bakterijos, rekomenduojamas bendras organizmo stiprinimas, ypač po antibiotikų kurso. Kaip ir po kiekvienos ligos, kurios metu buvo patiriamas karščiavimas, dehidratacija ar antibiotikų vartojimas, būtina skirti laiko atsigavimui ir kūno reabilitacijai. Svarbu palaipsniui ir atsargiai grįžti prie fizinio aktyvumo, vengiant per didelio krūvio, kuris gali prailginti atsigavimo laikotarpį. Visada reikėtų nepamiršti nuolat rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą. Itin svarbu sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, skirti laiko veiklai, kuri padėtų atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir streso, sureguliuoti miego-poilsio režimą, daugiau laiko praleisti gryname ore.