Salmoneliozė, Kiaušiniai ir Temperatūros Poveikis

Salmoneliozė yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Tai viena dažniausiai pasitaikančių maisto toksinių infekcijų, kurią sukelia su maistu į virškinamąjį traktą patekusios bakterijos ir jų toksinai. Salmonelės (Salmonella spp.) gali sukelti infekcijas daugeliui gyvūnų bei žmonių, padarydamos didelę žalą žmonių sveikatai. Nepaisant naujausių mokslo laimėjimų, maistinių zoonozių diagnostika yra problematiška, sudėtinga laiku ir efektyviai pritaikyti kovos ir profilaktikos priemones.

Kas yra Salmonelės?

Salmoneliozės sukėlėjai yra gramneigiamos bakterijos, priklausančios Enterobacteriaceae šeimai, vadinamos salmonelėmis. Jas atrado Amerikiečių mokslininkas Salmon, kurio vardu buvo pavadinti salmoneliozės sukėlėjai. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Dažniausiai pasitaikantis sukėlėjas yra Salmonella enteritidis, žymiai rečiau pasitaiko S. typhimurium, S. choleraesuis, S. infantis ir kiti salmonelių tipai. JAS, Europos Sąjungos šalyse labiausiai paplitusios Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium rūšies bakterijos.

Temperatūros poveikis Salmonelėms ir kiaušinių laikymas

Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui ir šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Vandenyje sukėlėjai išbūna gyvybingi 2 mėn., dirvožemyje - 4-5 mėn., kambario dulkėse ─ 3 mėn., o sausose išmatose - 2-4 metus. Bakterijos jautrios dezinfekantams.

Optimalios temperatūros ir žuvimas

Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Salmonelės gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose 20°C- 40°C temperatūroje. Tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių. Tai reiškia, kad ir šaldytuve bakterijos gali plisti, jei kiaušiniai liečiasi su kitais produktais.

Kiaušinių laikymo rekomendacijos

Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, prieš laikymą kiaušinio nereikėtų plauti. Kai kurie autoriai siūlo neplauti kiaušinių, nes tada lukštas pasidaro porėtas ir bakterijos lengviau patenka jo vidun, todėl purvinus ar įtrūkusius kiaušinius reiktų apskritai išmesti.

Kiaušinius siūloma šaldytuve laikyti originalioje kartoninėje dėžutėje, toliau nuo kitų šaldytuve esančių produktų. Bendrai rekomenduojama kiaušinius laikyti ne aukštesnėje kaip 18 ºC temperatūroje. Tačiau laikant juos šaldytuve jų minimalus tinkamumo vartoti terminas išsitęsia iki 28 dienų. Šaldytuve kiaušinius rekomenduoja laikyti ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Net Europos Sąjungos taisyklėse, kuriomis nustatomi reikalavimai prekybai kiaušiniais, nerekomenduojama jų laikyti šaltai. Todėl kai kuriose parduotuvės kiaušinių galite išvysti ir lentynose. Tačiau europiečiai mano, kad tai potencialiai pavojingiau sveikatai, nes tokio valymo metu pašalinama itin svarbi lukšto dalis. ES vištos skiepijamos nuo salmoneliozės, todėl kiaušiniai esą gali būti laikomi ir kambario temperatūroje.

Salmoneliozės plitimas ir rizikos veiksniai

Salmonella rūšies bakterijų sukelta infekcija dažniausiai prasideda bakterijoms patekus su maistu. Salmonelės ant žalios mėsos gali patekti su infekuoto gyvūno išmatomis jį skerdžiant. Sukėlėju apkrėstos vištos gali dėti ir bakterijomis apkrėstus kiaušinius. Kiaušiniuose salmonelės gali būti randamos ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir jo viduje. Todėl labai svarbus kiaušinio terminis apdorojimas, kad bakterijos būtų sunaikintos viduje.

Infekcijos šaltiniai ir perdavimas

Salmonelių šaltinis yra šiomis bakterijomis infekuoti naminiai gyvūnai (katės, šunys, kiaulės, galvijai), graužikai, paukščiai, kurių žarnyne jos gyvena. Salmonelės bakterijos plačiai aptinkamos maistiniuose ir laukiniuose gyvūnuose. Žmonės, kaip bakterijų nešiotojai, irgi gali išskirti salmoneles su fekalijomis.

Dažniausias salmoneliozės infekcijos šaltinis iki šiol yra vištų kiaušiniai ir vištiena. Salmonelėmis dažniausia užsikrečiama valgant jomis užkrėstą maistą, dažniausiai per jautieną, vištieną, kiaušinius, pieną. Tačiau žalios daržovės taip pat gali būti infekcijos šaltinis, kai jos užterštos gyvūnų išmatomis arba kryžminiu užterštumu ruošiant maistą.

Bakterijomis taip pat galima užsikrėsti, kai maistą ruošia infekuotas žmogus, kuris išėjęs iš tualeto nenusiplauna rankų. Maistą salmonelėmis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas salmonelėmis laikant jį kartu su žalia paukštiena, kiaušiniais, mėsa, daržovėmis.

Perdavimas asmeniui taip pat įvyksta nurijus išmatų užterštumą. Salmonelėmis taip pat galima užsikrėsti neplaunant rankų paglosčius infekuotą naminį gyvuną (ypač roplius ir paukščius). Ypatingai reikia stebėti mažus vaikus, kurie paglostę gyvūną, neplautas rankas kiša į burną. Žmonės taip pat gali užsikrėsti per sąlytį su gyvais užsikrėtusiais gyvūnais, įskaitant gyvūnus augintinius, kuriems gali nebūti ligos požymių (Silva et al., 2013).

Pabuvus užkrėstam maistui šiltoje aplinkoje, bakterijos greitai dauginasi, tačiau maistas dėl to savo išvaizdos nepakeičia ir neatrodo sugedęs. Dažnai salmonelioze užsikrečia grupė žmonių, valgiusių tą patį, salmonelėmis užkrėstą maistą. Pagaminti maisto produktai, turintys savyje majonezo, įvairūs naminiai kepiniai irgi gali sukelti salmoneliozę, ypač jeigu jie „voliojasi“ bagažinėje prie +30°C.

Europos sveikatos atsakingų pareigūnų teigimu, salmonelių protrūkis, susijęs su "Kinder" šokolado gaminiais, greičiausiai susijęs su pasukomis, naudojamomis Belgijos gamykloje. Sodyboje laikomos vištos taip pat gali būti salmonelių rezervuaras. Salmonelėmis gali užkrėsti net ir šuniukas, palaižydamas veidą, ypač jei tuo metu jis pats blogai jaučiasi: vemia, viduriuoja, neturi apetito.

Salmoneliozės simptomai ir eiga

Suvalgius užkrėsto maisto, dalis bakterijų žūsta skrandyje, tačiau dalis jų patenka į žarnyną ir prisitvirtina prie žarnų gleivinės epitelio ląstelių, išskiria toksinus ir jas žaloja, sutrinka ląstelių funkcija, atsiranda viduriavimas. Klinikiniai požymiai dažniausia atsiranda po 6-72 val. suvalgius salmonelėmis užkrėsto maisto. Inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte.

Pagrindiniai simptomai

Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: staiga pakyla temperatūra (iki 38-39°C), krečia šaltis, dažnai būna galvos, raumenų skausmai, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir gausus viduriavimas. Paprastai tai yra tipiška virškinimo trakto liga, susijusi su viduriavimu, pilvo mėšlungiu, sąnarių skausmu, galvos skausmu, vėmimu ir staigiu karščiavimu. Poveikis sveikatai prasideda nuo kelių valandų iki kelių dienų po Salmonella bakterijų nurijimo ir trunka nuo kelių dienų iki savaitės.

Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1-3 dienas, o viduriavimas praeina per 3-7 dienas. Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.

Komplikacijos ir lėtinė forma

Retai salmoneliozė gali pasireikšti kitomis formomis, kaip bakteriemija, vietine infekcija, bakterijų nešiojimu ar tifoidine forma. Kai kurios bakterijos gali patekti į imuninės sistemos ląsteles, o per jas į kraują ir sukelti bakteriemiją. Bakteriemija (bakterijos kraujyje) dažniau pasitaiko asmenims, su imuninės sistemos sutrikimais (pvz., esant ŽIV infekcijai), naujagimiams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Bakteriemijos metu vyrauja užsitęsęs karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, retai būna viduriavimas.

Patekusios į kraują bakterijos gali nukeliauti į kitą organą (kaulus, sąnarius, plaučius, inkstus ir kt.), kur sukelia pūlingų židinių formavimąsi (vietinę infekciją), atsiranda pažeistos srities skausmas. Tifoidinės salmoneliozės formos klinika yra panaši į vidurių šiltinės (sukelia Salmonella typhi), tačiau ji būna kur kas lengvesnė.

Dažnai vemiant ir viduriuojant, žmogaus organizmas netenka daug skysčių, dėl to gali sutrikti inkstų veikla, didėti nuodingų medžiagų koncentracija, prasidėti traukuliai, žmogus gali netekti sąmonės, net mirti. Kartais infekcijos sukėlėjas gali patekti į kūno audinius ir sukelti pūliavimą, sąnarių, tulžies pūslės, smegenų dangalų, plaučių uždegimą bei kitas komplikacijas. Retais, sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujo apsinuodijimo ar nuolatinių virškinimo trakto simptomų ar net mirtinų pasekmių, jei bakterijos prasiskverbia į žarnyno sienelę ir sukelia uždegimą bei skysčių sekreciją (Lönnermark et al., 2015; PSO, 2022 m.).

Kai salmonelės nustatomos išmatose ilgiau nei metus laiko, toks asmuo laikomas lėtiniu salmonelių nešiotoju. Nešiotojams salmonelės nesukelia jokių simptomų, tačiau jie gali apkrėsti kitus žmones. Kartais salmonelės gali nukeliauti į tulžies pūslę, iš kur su tulžimi jos patenka į išmatas, o žmogus, išskiriantis salmoneles su išmatomis, tampa šio sukėlėjo nešiotoju.

Rizikos grupės

Kūdikiai ir vyresni nei 60 metų asmenys yra imliausi salmonelėms ir labiau linkę sirgti sunkesne šios ligos forma. Didesnę tikimybę susirgti salmonelioze turi asmenys, kuriems mažas skrandžio rūgštingumas ar vartoja antacidinius vaistus, nes tuomet mažiau salmonelių žūsta skrandyje, esant imuninės sistemos ligoms: ŽIV/AIDS, leukemija ir kt. Didžiausią rizikos galimybę susirgti sunkia salmoneliozės infekcijos forma turi maži vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys tada, kai yra sumažėjęs bendras jų organizmo atsparumas. Ypač pažeidžiami yra žmonės, turintys imuniteto sutrikimų, vaikai iki penkerių ir suaugę, vyresni nei 65 metų amžiaus, taip pat nėščiosios.

Diagnostika ir gydymas

Diagnostika

Salmoneliozė diagnozuojama remiantis duomenimis apie valgytą įtartiną maistą, klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Bendrame kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičius. Atliekant išmatų mikroskopinį tyrimą, randama leukocitų, eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos. Sukėlėjui nustatyti atliekamas išmatų pasėlis, kartais gali būti atliekamas vėmimo masių, maisto produkto pasėlis. Įtariant bakteriemiją, gali tekti atlikti kraujo pasėlį.

Gydymas

Dauguma žmonių, sergančių salmonelioze, kenčia tik nuo lengvų simptomų ir atsigauna per kelias dienas ar savaites be gydymo. Salmonelių sukeltas gastroenteritas paprastai praeina per keletą dienų savaime. Nors turbūt daugeliui iš jūsų yra gerai žinoma, kad bakterijos, priešingai nei virusai, gali ir kartais turi būti gydomos antibiotikais, tačiau nuo salmoneliozės dažnai žmonės pasveiksta ir be jų, organizmas sukovoja pats.

Svarbu dieta, vartoti pakankamai skysčių (nesaldžios arbatos, negazuotas mineralinis vanduo, rehidronas ir kt.). Esant sunkesnei būklei, gali tekti taikyti infuzoterapiją. Elektrolitų keitimas būtinas sunkiais atvejais.

Nustatyta, kad antibiotikų skyrimas sergant salmonelioze nesutrumpina ligos simptomų trukmės ir net gali prailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį. Todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtinais atvejais, kai ligonio būklė yra sunki, sergama tifoidine ligos forma ar esant bakteriemijai. Antibiotikai kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms ar pacientams, sergantiems prasta sveikata, arba sunkiais atvejais; nestipriais ar vidutinio sunkumo atvejais sveikiems pacientams antibiotikų nerekomenduojama vartoti siekiant išvengti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms.

Esant reikalui gydyti antibiotikais, gali būti skiriami fluorchinolonai (pvz., ciprofloksacinas), sulfametoksazolis/trimetoprimas, ampicilinas. Esant tifoidinei formai ar bakteriemijai, gali tekti skirti III kartos cefalosporinų (Cefotaksimas, Ceftazidimas). Esant viduriavimui skiriama Smecta, pilvo skausmams mažinti - No-spa, vėliau gali būti skiriami probiotikai, virškinimo fermentai.

Žinoma, kai kuriais atvejais, kai organizmas silpnesnis, salmonelės gali sukelti netgi sepsį ir mirtį. Mokslininkai jau kurį laiką bando aiškintis, gal visgi yra kažkoks imunitetas salmoneliozei ar individualūs skirtumai, kodėl kai kuriems infekcija praeina visai lengvai. Tai susiję su pačių salmoneliozių skirtingumais, jų yra daug ir įvairių. Bandoma sukurti vakcinas prieš salmoneliozę, bet kol kas turime tik prieš wild-type salmoneles, kurios yra itin pavojingos ir sukelia vidurių šiltinę ir, visa laimė, Lietuvoje jų bijoti nereiktų.

Salmoneliozės prevencija

Salmoneliozės profilaktikai svarbu tinkamos sanitarinės ir higienos sąlygos maisto tiekimo grandyje: nuo gyvulių skerdyklų iki maisto ruošimo virtuvėje. Žmonės, sergantys salmonelioze ar esantys salmonelių nešiotojais, turėtų neruošti maisto kitiems asmenims. Geros sanitarinės higienos laikymasis ūkiuose ir skerdyklose yra svarbus siekiant kuo labiau sumažinti taršą išmatomis. Veiksminga sanitarinė praktika mėsos perdirbimo pramonėje ir buitinėse virtuvėse yra būtina.

Asmeninė higiena ir maisto tvarkymas

Maisto saugos ir kokybės specialistė Akvilė Lekavičiūtė akcentuoja kruopštų rankų plovimą pradedant ir baigiant maisto gamybą, ypač tvarkant nevirtus kiaušinius ar šviežią, termiškai dar neapdorotą mėsą, paukštieną, žuvį ar jūros gėrybes. Svarbu plauti rankas pasinaudojus tualetu, po kontakto su naminiu gyvūnu, ypač paukščiais, ropliais, taip pat lietus žalią mėsą. Teisinga rankas plauti tik po šiltu, tekančiu vandeniu, trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais muiluojant riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus ir nykščius. Nuskalaujant rankas vanduo turėtų tekėti nuo riešo link pirštų. Bendrai plovimas turėtų trukti 60 s. Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo. Anot J. Metlovienės, apsisaugoti gali padėti dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, higienos reikalavimų laikymasis gaminant maistą.

Labai svarbu užtikrinti naudojamų indų, įrankių, pjaustymo lentelių, stalviršių švarą. Pirmiausiai pašalinkite fizines daleles nuo valomų paviršių, tada plaukite vandeniu, indų plovikliu. Svarbu pakankamai gerai išskalauti plovimui naudojamas kempinėles, šluostes, šepetėlius. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržovės. Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia paukštiena, mėsa, daržovėmis. Kiaušinio trynio arba baltymo tiškalai turi būti nedelsiant kruopščiai nuvalyti nuo aplinkos paviršių. Naudotus kiaušiniams įskelti aštrius įrankius - kruopščiai nuplauti.

Maisto produktų tvarkymas ir terminis apdorojimas

• Vengti valgyti žalius kiaušinius ar produktus, kur jų yra (pvz., naminis majonezas). Bijantiems salmoneliozės, reikėtų vengti ragauti ir maistą, kuriame naudojamas kiaušinis nebuvo termiškai apdorotas.
• Svarbu gerai termiškai apdoroti maistą. Vartoti gerai termiškai apdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą bei jų produktus. Prieš ruošiant kiaušinius, visada reikėtų nuplauti lukštą po tekančiu vandeniu, o virti ne trumpiau nei 5-7 minutes. Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Po terminio apdorojimo kiaušinio trynys turi būti kietas, jokiu būdu ne skystas ar minkštas.
• Ruošiant vištienos ar kitos mėsos patiekalus, rekomenduojama ant tos pačios pjaustymo lentelės nedėti kitų maisto produktų, taip pat gerai nuplauti rankas bei visus naudojamus įrankius.
• Žalią mėsą laikyti šaldytuve taip, kad ji nesiliestų su kitu maistu. Sušaldytą mėsą atitirpinti šaldytuve, o prieš gaminimą - visada nuplauti. Taip pat kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu su indų plovikliu virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos dorojimo.
• Šviežią, termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, žuvį, jūros gėrybes ir kiaušinius laikykite atskirai nuo kitų maisto produktų savo pirkinių krepšelyje ir parsinešę namo. Šaldytuve šiems produktams skirkite atskirą lentyną nuo paruoštų vartojimui maisto produktų, vaisių, daržovių, salotų, konditerijos produktų.
• Gamindami naudokite atskirus peilius ir pjaustymo lenteles šviežiai mėsai, paukštienai, žuviai, jūros gėrybėms.
• Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.
• Maistui vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius, kuriuos patariama gerai išvirti ar iškepti.
• CDCh nerekomenduoja prieš gaminant nuplauti žalios mėsos ir jūros gėrybių, nes plaunant bakterijos pasklinda po visą plautuvę ir dar toliau, ant virtuvės paviršių.
• Žaliavinio maisto ruošimas ir (arba) pasterizavimas, kai kyla infekcijos rizika.
• Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
• Gerai nuplauti žalias daržoves prieš vartojimą.
• Kūdikių, mažų vaikų ir gyvūnų augintinių sąlyčio ribojimas arba atidus stebėjimas.
• Aplinkos užteršimo prevencija, pvz., užkertant kelią nuotėkiui iš užterštos žemės, kad būtų pasiekti drėkinimo ar rekreaciniais tikslais naudojami vandenys.
• Per maistą plintančių ligų priežiūra, kad būtų galima nustatyti ligas ir imtis tolesnių atsakomųjų priemonių siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.
• Informuotumo apie ligų perdavimą didinimas.

Salmoneliozės paplitimo statistika

Salmoneliozė yra per maistą plintanti liga, kurią sukelia Salmonella bakterijos, ir viena iš labiausiai paplitusių viduriavimą sukeliančių ligų Europoje. Užteršti kiaušiniai ar kiaušinių produktai kelia didžiausią infekcijos riziką. Nors dideli salmoneliozės protrūkiai dažnai pritraukia žiniasklaidos dėmesį, dauguma atvejų yra atsitiktiniai ir nėra didelio protrūkio dalis.

Sergamumas salmonelioze paplitęs visame pasaulyje. JAS kasmet registruojama apie 40 000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmoneliozės atvejai. Nuo 2014 m. pranešama, kad salmonelioze kasmet užsikrečia 30 Europos šalių, o bendras pranešimų lygis Europoje 2022 m. buvo 15,5 / 100 000 žmonių (ECDC, 2016-2024 m.).

EEE šalyse narėse (išskyrus Šveicariją ir Turkiją dėl duomenų trūkumo) 2007-2022 m. laikotarpiu buvo užregistruota 1 334 344 infekcijos atvejai. 2022 m. pranešta apie 81 mirties atvejį, o tai reiškia, kad mirtingumo lygis yra 0,22 proc. Sunkios salmoneliozės atvejais mirtingumas gali padidėti iki 17 proc. (Marchello et al., 2022). 2011-2019 m. bylų skaičius buvo stabilus. 2020 m. atvejų skaičius drastiškai sumažėjo, tačiau tai gali būti painiojama su COVID-19 reguliavimo priemonėmis ir galimu nepakankamu ataskaitų teikimu. Amžiaus grupė, kurioje sergamumas šia liga didžiausias Europoje: 0-4 m. (ECDC, 2016-2024 m.).

Lietuvos statistika

Sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis - apie 66 atvejai 100 000 gyventojų. Lietuvoje 2008 m. salmonelioze susirgo 3159 žmonės. Daugiau nei pusė atvejų salmonelioze serga vaikai. Salmonelioze dažniau sergama vasarą nei žiemą, dažniausiai serga vaikai.

Salmoneliozės atvejai Panevėžio apskrityje (2014 - praėję metai)

Didžiausias sergamumas šia liga buvo registruotas Panevėžio mieste (11,97 atv./10 tūkst. gyv.), kuris daugiau nei 3 kartus viršijo Lietuvos sergamumo rodiklį (3,72 atv./10 tūkst. gyv.). Mažiausiai sergančiųjų salmonelioze buvo registruota Rokiškio ir Kupiškio rajonuose (atitinkamai 1,23 ir 1,63 atv./10 tūkst. gyv.).

Klimato kaitos poveikis Salmoneliozei

Klimatinis tinkamumas: Salmonelių bakterijos gerai auga plačiame pH intervale (4-9) ir plačiame temperatūros intervale (5-45 °C), nors augimas yra optimalus nuo 35 iki 37 °C. Bakterijos neauga stovinčiame vandenyje, tačiau jų išgyvenimui reikalingas minimalus 0,8 ml/min srautas, o optimalus srautas yra nuo 0,96 iki 0,99 ml/min (Tajkarimi, 2007).

Europoje užsikrėtimo atvejų pasitaiko ištisus metus, tačiau daugiausia rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (ECDC, 2016-2024 m.). Visuotinis atšilimas ir padažnėję ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai siejami su didėjančiu per maistą plintančių ligų paplitimu. Aukštesnė oro temperatūra lemia greitesnį salmonelių bakterijų augimą ir didesnę salmonelių koncentraciją maisto tiekimo grandinėje. Tiksliau, vieno laipsnio temperatūros padidėjimas virš 5 °C sukelia 5-10 proc. daugiau salmonelių infekcijų (Semenza and Menne, 2009; Kovats et al., 2004 m.). Anglijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Čekijoje ir Ispanijoje daugiau kaip 30 proc. padidėjusios ligų naštos galėjo būti susijusi su temperatūros poveikiu (Semenza ir Menne, 2009).

Potvyniai gali pernešti salmonelių bakterijas iš įvairių šaltinių, tokių kaip nuotekos, gyvūninės atliekos ir dirvožemis, ir užteršti apsėtus plotus. Jei užteršti augalai nėra tinkamai nuplauti arba virti prieš vartojimą, tai gali padidinti salmonelių infekcijų riziką. Iki XXI a. pabaigos dėl klimato kaitos su temperatūra susijusių salmonelių atvejų skaičius Europoje galėtų padidėti iki 40 000 (be tikėtino padidėjimo vien dėl gyventojų skaičiaus pokyčių) (Watkiss and Hunt, 2012).

Kiaušinių maistinė vertė ir alergijos kiaušiniams

Kiaušiniai yra maistingas produktas, tačiau jie taip pat gali būti susiję su tam tikromis ligomis. Šiame straipsnyje aptarėme salmoneliozę, tačiau svarbu paminėti ir alergiją kiaušiniams. Kiaušiniai - tai vienas vertingiausių maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje. Juose gausu visaverčių baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų rūgščių, svarbių augančiam vaiko organizmui. Vištos kiaušinį sudaro baltymas (apie 63 %), trynys (27,5 %) ir lukštas su membranomis (9,5 %). Nors kiaušiniai yra vertingas mitybos elementas, alergija maistui, ypač alergija kiaušiniui, gali reikšti būtinybę jų vengti.

Alergija kiaušiniui: paplitimas ir rizikos veiksniai

Alergija kiaušiniui yra viena dažniausių alergijų maistui vaikystėje - ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Alergija maistui - vis dažnesnė visuomenės sveikatos problema, kurios paplitimas pastaraisiais dešimtmečiais vis auga, ypač tarp vaikų. Tarp dažniausių vaikų maisto alergenų išsiskiria alergija kiaušiniui, ypač Vakarų šalyse. Tyrimų duomenimis, vištos kiaušinis yra vienas pagrindinių alergenų kūdikių ir mažų vaikų mityboje. Įdomu tai, kad šis rodiklis labai skiriasi tarp šalių - Jungtinėje Karalystėje alergija kiaušiniui pasitaiko 2,18 % kūdikių, o Graikijoje - vos 0,07 %. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alergija kiaušiniui yra gerokai retesnė - ja serga tik apie 0,1 % gyventojų.

Tyrimai rodo, kad alergija kiaušiniui dažniausiai išsivysto vaikystėje, o tam įtakos turi keli svarbūs rizikos veiksniai. Vienas reikšmingiausių - atopinis dermatitas, ypač jei jis prasideda anksti ir pasireiškia sunkia forma. Be to, nustatyta, kad kūdikiai, kuriems pirmosiomis gyvenimo savaitėmis buvo skirti antibiotikai, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Žinant šiuos rizikos veiksnius, svarbu atidžiai stebėti vaiko sveikatą ir pasikonsultuoti su gydytoju alergologu, jei kyla įtarimų dėl galimos alergijos maistui.

Kiaušinio alergenai ir simptomai

Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Tokias reakcijas gali sukelti IgE antikūnai, kurie atpažįsta specifinius kiaušinio baltymus ir aktyvina putliąsias ląsteles bei bazofilus, arba jos gali būti susijusios su kitomis imuninės sistemos ląstelėmis, tokiomis kaip eozinofilai ar T limfocitai. Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme.

• Ovomukoidas (Gal d 1) - pagrindinis alergenas, kurio savybės nepakinta net ir kaitinant kiaušinį, todėl ypač kliniškai svarbus. Tai reiškia, kad jei žmogus turi alergiją Gal d 1, jis gali reaguoti tiek į žalius, tiek į virtus ar keptus kiaušinius.
• Ovalbuminas (Gal d 2) sudaro daugiau nei pusę (apie 54 %) visų kiaušinio baltymo baltymų. Jis, skirtingai nei Gal d 1, yra jautrus karščiui, tad kepant ar verdant jo alergiškumas sumažėja.
• Ovotransferinas (Gal d 3) - yra dar vienas baltymas, kuris praranda savo alergines savybes kaitinant.
• Lizocimas (Gal d 4) sudaro tik apie 3-3,4 % kiaušinio baltymų, tačiau jis yra ypatingas - turi stiprias antibakterines savybes.

Taigi kiaušinio baltymų alergiškumas priklauso nuo jų atsparumo karščiui ir virškinimo fermentams. Pavyzdžiui, ovomukoidas išlieka aktyvus termiškai apdorotuose produktuose, tačiau skrandyje gali būti iš dalies suardomas. Dėl to kai kurie pacientai gali toleruoti virtus ar keptus kiaušinius juos valgant, bet vis tiek patirti kontaktines odos reakcijas. Tuo tarpu ovalbuminas, kuris yra termiškai jautrus, dažniau sukelia reakcijas žaliam arba mažai apdorotam kiaušiniui.

Alfa-livetinas (Gal d 5) yra susijęs su paukščio-kiaušinio sindromu - būkle, kai jautrumas išsivysto įkvepiant paukščių alergenus (pvz., nuo plunksnų ar išmatų), o vėliau organizmas pradeda reaguoti ir į kiaušinio trynio baltymus. Tokie pacientai gali patirti kvėpavimo takų simptomus (rinitą ar astmą) kontaktuodami su paukščiais bei alergines reakcijas suvalgę kiaušinių. Dėl Gal d 5 baltymo, kuris taip pat randamas vištienos raumenyse, iki 5 % vaikų, alergiškų kiaušiniui, gali būti jautrūs ir vištienai. Be vištos kiaušinių, kryžmines reakcijas taip pat gali sukelti kiaušiniai iš kitų paukščių - ančių, žąsų, kalakutų ar putpelių - dėl baltymų sudėties panašumo.

Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, kiaušinis buvo 7 % sunkių anafilaksinių reakcijų priežastis tarp kūdikių ir vaikų. Vis dėlto, alergija kiaušiniui gali sukelti įvairius simptomus: nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos.

Kai kalbama apie alergiją kiaušiniui, svarbu žinoti, kad alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Tyrimai rodo, kad mamos suvalgyto kiaušinio kiekis nėra patikimas rodiklis, parodantis, kiek šių baltymų pateks į pieną. Tokiu atveju rekomenduojama 2-4 savaitėms pašalinti kiaušinius iš motinos mitybos ir stebėti, ar vaiko simptomai sumažėja ar išnyksta. Po to kiaušiniai turėtų būti grąžinami į mamos dietą, kad būtų įvertinta, ar simptomai atsinaujina.

Ne IgE ir mišrios alerginės reakcijos į kiaušinį

Be įprastų IgE sukeliamų reakcijų, alergija kiaušiniui gali pasireikšti ir ne IgE medijuotomis, arba mišriomis (IgE ir ne IgE) imuninėmis reakcijomis. Vienas dažniausių ne IgE reakcijos pavyzdžių - atopinis dermatitas kūdikiams. Uždelstos (ne IgE) reakcijos dažniausiai pasireiškia per 6-48 valandas po kiaušinių suvartojimo. Šios vėlyvos reakcijos diagnozuojamos sunkiau, nes jų pasireiškimas gali būti ne toks akivaizdus. Taip pat aprašoma nemažai atvejų, kai vaikams pasireiškia tiek ūmūs IgE priklausomi simptomai, tiek vėlyvos odos reakcijos, t. y. mišrus alerginis atsakas.

Nedidelei daliai vaikų, sergančių alergija kiaušiniui, pasireiškia virškinamojo trakto simptomai. Vienas iš tokių sutrikimų - alerginis eozinofilinis ezofagitas (EoE). Tai lėtinis stemplės gleivinės uždegimas, kurį sukelia mišrūs IgE ir ne IgE medijuoti procesai. Kiaušiniai taip pat gali būti susiję su maisto baltymų sukeltu enterokolito sindromu (FPIES) - reta, bet ne IgE tipo alerginė reakcija. Abi šios būklės reikalauja gydytojo įvertinimo ir tikslios diagnozės, nes jų eiga gali būti užsitęsusi ar klaidinanti.

Alergijos kiaušiniui tyrimai ir gydymas

Klinikinė anamnezė, orientuota į alergiją, yra vienas svarbiausių žingsnių diagnozuojant alergiją maistui, įskaitant ir alergiją kiaušiniui. Svarbu, kad tyrimų rezultatai būtų susieti su aiškiai pastebimais klinikiniais simptomais po kiaušinio vartojimo. POM - tai kontroliuojamas kiaušinio vartojimo testas, atliekamas gydytojo alergologo priežiūroje. Pagrindinis gydymo būdas - alergeno eliminavimas iš mitybos. Būtina turėti aiškų veiksmų planą, jei atsitiktinai suvartojamas kiaušinio turintis produktas. Kai kuriems pacientams alergija maistui gali sukelti nuolatinį nerimą, stresą, susierzinimą ar pabloginti gyvenimo kokybę.

Rekomendacijos dėl kiaušinių įvedimo į kūdikių mitybą

Vaikams, kurių broliai/sesės yra alergiški kiaušiniui, taip pat nereikia vėlinti kiaušinių įvedimo į mitybą. Jie turėtų būti pradedami vartoti pagal bendras rekomendacijas - iki 6 mėn. Kiaušinį pradėti duoti nuo 4-6 mėn. amžiaus. Tinka tik gerai termiškai apdorotas kiaušinis (ne žalias!). Siūloma pradėti nuo pusės gerai išvirto kiaušinio (apie 2 g kiaušinio baltymo) 2 kartus per savaitę. Tinka ir tokio pat kiekio kiaušinis kepiniuose, keptas ar virtas 10-15 minučių.

tags: #salmoneles #kiausiniai #temperatura

• Apie žymius Lietuvos asmenis
• Ugdymo kokybė "Saulutėje"
• Apie Rolandą Damijonaitį: Asmeninis gyvenimas
• Globos paslaugos ir teikiama parama Kėdainių rajone
• Nėštumo patikra po IVF procedūros