Rūta Morozovaitė: Lapkričio gimimo data ir permainų paženklintas gyvenimas

Žymi Lietuvos estrados dainininkė Rūta Morozovaitė, gimusi lapkričio mėnesį, savo gyvenime yra patyrusi daugybę permainų ir lūžių. Nors tiksli gimimo data (diena ir metai) tekste nėra nurodoma, pats lapkritis dainininkei yra svarbus metas apmąstymams ir naujam savęs suvokimui.

Asmeninės permainos ir gimimo prasmės suvokimas

Dainininkei praeinantys metai paženklinti rimtomis permainomis - skyrybos, naujo gyvenimo pradžia ir naujas būstas. Naujuose R. Morozovaitės namuose šviesu, jauku ir dvelkia ramybe. "Nepatikėsit, būstą išsirinkau pagal drabužinę. Pamačiau ir iškart supratau, kad tai mano erdvė. Ir remontas truko vos mėnesį. Visiškai būsiu laiminga, kai įsirengsiu įrašų studiją", - nuoširdžiai juokiasi Rūta.

Jos būstas netradicinis, jau vien todėl, kad Smetonos laikų triaukščiame name R. Morozovaitė neturi kaimynų. Tiesiog pirmuosiuose aukštuose įsikūrusi dailės mokykla, o trečiame Rūta - vienintelė gyventoja. Ir jai tai, akivaizdu, labai patinka.

„Ačiū, kad gimiau“ - lūžis gyvenime

"Per televiziją išgirdau, kad ruduo - žymių menininkų gimtadienių metas. Žinot, net prie veidrodžio priėjau ir pažiūrėjau, ar man kokie sparneliai neišdygo, nes aš gimus lapkritį. Paprastai jau savaitę ar dvi prieš gimtadienį būnu apsiniaukusi ir nelaiminga, nors tai slepiu ir visaip save gnaibau: "Rūta, atsipeikėk, nėr čia ko praskysti", - atvirauja dainininkė, tačiau, anot jos, nieko pakeisti negali.

Tačiau vienas gimtadienis jai tapo ypatingu lūžiu. "O šis gimtadienis buvo pirmas, kai rytą atsikėlusi užsiiminėjau joga ir pirmąkart taip nuoširdžiai pameditavusi, pasimeldusi pasakiau: "Dieve, ačiū Tau, kad gimiau." Manyje įvyko lūžis. Ko gera, subrendau. Atėjo laikas". Ji pripažįsta, kad visada būna šis tas ne taip. Visada kažko trūksta: "Tokia palaima apima, kai suvoki ir džiaugiesi, kad tiesiog gyveni. Žmogui reikia peržengti daug slenksčių, suvalgyti daug druskos, sugerti daug saulės spindulių, kad suvoktum, jog viskas yra tik į gera. Viskas. Ką pajuntam, kokias pamokas gaunam - viskas mūsų gerovei. Gerai, kai laiku suvoki tą būseną, tuomet ir gali pasakyti: "Ačiū, kad gimiau.""

Karjeros kelias: nuo inžinierės iki estrados žvaigždės

R. Morozovaitę nuo vaikystės supo dainos. Namie siūdamos, megzdamos, dirbdamos namų ruošos darbus dainavo ir močiutė, ir mama, o su jomis kartu ir Rūta. "Artimieji sako, kad paveldėjau močiutės balso tembrą", - atvirauja dainininkė. Rūta apie sceną svajojo nuo vaikystės, bet kelias į ją nebuvo tiesus. Mokykloje lankė solistų būrelį, grojo kanklėmis, vesdavo įvairius renginius, dainavo mokykloje susibūrusių muzikantų grupėje, buvo skaitovų konkursų laureatė. Aktorinio meistriškumo mokėsi pas aktorių Antaną Gabrėną, o mokykloje lankė skaitovų būrelį, kuriam vadovavo Stefa Navardaitienė. Rūta norėjo studijuoti aktorystę arba režisūrą, bet tėvai neleido stoti į tuometę Konservatoriją (dabar - Muzikos ir meno akademija). "Tėvas labai norėjo, kad studijuočiau ekonomiką. Jis tuomet pasakė: "Ant scenos užlipsi tik per mano lavoną." O kai po kažkiek metų užlipau ant scenos, jis dar buvo gyvas ir labai tuo visiems gyrėsi", - su džiugesio gaidelėmis balse pasakoja Rūta.

Po vidurinės mokyklos, kadangi neleido studijuoti, ko norėjo, teko rinktis tarp Medicinos akademijos ir Politechnikos instituto. Įstojusi į Politechnikos institutą, Statybos fakultetą, Rūta galvojo, kad "pablūsiu su tom matematikom, tai nuėjau dainuoti į instituto chorą „Nemunas“." Vėliau, nors ir "vėliau, bet savo aš vis vien pasiekiau: baigiau Konservatorijos Klaipėdos fakultete režisūrą."

Debiutas ir pirmieji laimėjimai

Inžineriją, o vėliau režisūrą baigusi R.Morozovaitė didžiojoje scenoje debiutavo 1980 metais, kai prestižiniame „Vilniaus bokštų“ festivalyje atliko dainą „Atminimai“. Atlikusi dainą R.Morozovaitė tapo diplomante. Beje, atlikėja sako, kad šią dainą ji skyrė močiutei. "Kitais metais "Vilniaus bokštuose" dainininkė vėl tapo diplomante, o atlikusi dainą su kvartetu buvo pripažinta laureate. "Ir tuomet amžinatilsį Liudas Šaltenis išsiuntė mane į Siguldos festivalį Latvijoje, kur, dainuodama su užsieniečiais, tapau laureate", - prisiminė dainininkė. Po studijų politechnikos institute ilgai dirbusi inžiniere „Elektros“ gamykloje, baigusi režisūrą Rūta perėjo dirbti į tos pačios gamyklos klubą. Čia ji dainavo tuomet garsiame vokaliniame instrumentiniame ansamblyje „Elektra“, ir kaip kvartetas 1982-aisiais tapo „Vilniaus bokštų“ laureatais.

Profesionalioje scenoje Rūta dainuoja kone tris dešimtmečius. Tapusi festivalių laureate R.Morozovaitė patikėjo savo jėgomis ir tuomet parašė žodžius bene populiariausiai savo atliekamai dainai "Pavasaris žiemą". "Šiuos dainos žodžius parašiau, kai buvau "nesvietiškai" įsimylėjusi. Kodėl toks keistas pavadinimas? Pamenu, sustojome prie sodo. Obelys buvo labai apsnigtos - baltos, baltos. Atrodė, kad obelys žydi baltais žiedais. Pagalvojau, kad gali būti pavasaris tokią gilią žiedą", - hito gimimą prisiminė estrados žvaigždė.

Svarbiausi Rūtos Morozovaitės karjeros etapai:

Grįžimas į sceną po pertraukos

Pačioje populiarumo viršūnėje R. Morozovaitė dingo iš didžiosios scenos. Atsivėrus sienoms ji išvažiavo dirbti į Turkiją. "Darbas užsienyje davė daug naudos, - sako Rūta. - Dainavau tik gyvai, be jokių fonogramų, o tarp pasirodymų dirbau švietėjišką darbą: visiems pasakojau apie Lietuvą." Vėliau dainininkė ištekėjo antrą kartą ir visai dingo iš scenos. "Atrodė, labai norėjau būti tik namų šeimininke. Galvojau: gana čia tų scenų, koncertų, kelionių, - atvirauja. - Mano sena svajonė buvo turėti darželį. Taip ir atsitiko."

Tačiau šis pasirinkimas dainininkei ilgainiui atrodė klaida. "Daržas, namai atėmė visą mano laiką, pasidariau neįdomi nei sau, nei kitiems. Atsisakiusi savo pašaukimo padariau klaidą." Iširus antrajai santuokai, gerbėjų džiaugsmui Rūta nusprendė grįžti į sceną. "Juk mūsų mažoje Lietuvėlėje, jei iškritai iš bliūdo - šou verslo, sugrįžti į tą patį lygį labai sunku. Bet aš labai norėjau", - prisipažįsta atlikėja. O kai ko nors nori ir sieki, viskas yra įmanoma. R. Morozovaitė vėl populiari ir mylima dainininkė.

Kūrybinė veikla ir pedagogika

Paklausta, kas vyksta kūrybiniame gyvenime, Rūta atsako labai tiesmukai - paskutiniai pasispardymai. "Baigėme su Irena Ašakaite įrašyti savo trečią kompaktinę plokštelę. Vadinsis "Atiduok man savo širdį", pagal Miko Suraučiaus to paties pavadinimo dainą. Beje, beveik visų dainų aranžuotės taip pat M. Suraučiaus. Pusmetį rašiau naują dainą. Įvairiausių variacijų buvo - ir nostalgijos, ir šviesesnių tonų. Galiausiai nusprendžiau, kad tekstas jokiu būdu nebus niūrus. Nežinau, kiek kas dar turi laiko liūdėti - aš jau neturiu. Tai supratau ir todėl noriu džiaugtis. Kai suvoki, kad nieko pastovesnio už kaitą pasaulyje nėra, tai žinai, kad ir liūdesys tėra tarpinė stotelė", - tikina R. Morozovaitė.

Pasak jos, ji negalinti teigti, kad kurti sunku ar lengva. Visada pirmiausia rašanti sau, o tik paskui kitiems. Ir tik tada, kai nėra kur trauktis - spaudžia aplinkybės, laikas, įsipareigojimai.

Duetas ir radijo laidos

Pastaruoju metu vis dažniau skamba Rūtos ir Kauno muzikinio teatro solisto Juozo Janušaičio duetas. "Džiaugiuosi, kad gyvenimas suvedė su nuostabiu žmogumi, gražaus balso tembro solistu Juozu Janušaičiu. Gera su juo dainuoti. Tai labai kultūringas, mielas žmogus, gražios šeimos galva", - pasakoja Rūta. R. Morozovaitė kiekvieną šeštadienį „Pūko“ radijuje veda laidą „Muzikinė vaivorykštė“. „Į laidą kviečiu įvairius žmones - dainininkus, kompozitorius, poetus, režisierius, fotomenininkus, - pasakoja Rūta. - Labai gerbiu šią radijo stotį už tai, kad čia grojama tik lietuviška muzika. Aišku, norėtųsi, kad ji visa būtų kokybiška, deja, taip nėra. Reikia galvoti apie kokybę, gerbti ir save, ir kitą, ugdyti klausytojų skonį.“

Pedagoginė veikla ir močiutės įtaka

Pastaraisiais metais nemažai laiko R. Morozovaitė skiria pedagoginiam darbui. Įkūrusi dainos ir judesio studiją „Rūta“, tiek mažas mergaites, tiek jau paaugusias paneles ji ne tik moko dainavimo, judesio, laikysenos subtilybių, bet ir stengiasi ugdyti gražios sielos žmones. Kartu su savo auklėtinėmis pasirodo koncertuose. "Man taip smagu, kad galiu joms perduoti savo patirtį, tai, ką per gyvenimą išmokau, - atvirauja Rūta. - Džiaugiuosi, kad esu reikalinga ne tik kaip dainininkė, bet ir kaip pedagogė." R. Morozovaitė įsitikinusi, kad tai, ko išmokstame, kokį žinių bagažą sukaupiame, privalome perduoti jaunesnei kartai. Rūtos sūnus Aldas pasekė mamos pėdomis. "Jis - muzikantas, labai geras pedagogas, dirba muzikos mokykloje. Labai džiaugiuosi gražia sūnaus, martelės Eglutės ir devynmečio anūkėlio Gyčio šeima", - su meile ir pasididžiavimu kalba R. Morozovaitė.

Rūtai močiutė visą gyvenimą buvo labai svarbus žmogus. Nors jos jau seniai nebėra, kadaise duoti patarimai, gyvenimiška patirtis išlikę atmintyje, Rūta vadina ją tik mažybiniu vardu „močiutėlė“, susigraudina prisimindama. „Močiutėlė mane išmokė siūti ir mes siūdavome kartu, - prisimena dainininkė. - Iš jos gavau didžiules ne tik siuvimo, bet ir apskritai gyvenimo pamokas." Megzti Rūta pradėjo besimokydama septintoje klasėje, o siūti - dar anksčiau. „Zinger“ siuvimo mašina, kuria siuvo jos močiutė, Rūtos namuose užima garbingą vietą.

Romantizmas ir nuoširdumas scenoje bei gyvenime

Pavadinta paskutine Lietuvos estrados romantike Rūta nuoširdžiai nusistebi: "Kodėl paskutinė?" "Nesu tikras, ar romantizmo mūsų praktiškame, racionaliame gyvenime dar vis reikia? "O kaip be jo gyventi?! Esu tikra, kad daugelis žmonių apsimetinėja. Netgi prieš save. Galbūt todėl, kad nori būti mažiau pažeidžiami. Romantiškas žmogus gali atrodyti net minkštakūnis. Vadinasi, nerodyk priešui savo širdies? Ne, aš taip nemanau. Ir istorija tą patvirtina. Kiek yra atvejų, kai net didžiausią "kietuolį" ar priešą suminkština atvirumas, gerumas, tiesa. Tokios vertybės kartais įveikia ir agresiją. O romantizmą aš vadinu kiek kitaip - tiesiog nuoširdumu", - teigia Rūta.

Panašios nuostatos laikosi ji ir kalbėdama apie kūrybą. "Mano tekstai būtinai turėjo ką nors pasakyti ir, skirtingai nuo tuomet tekstus dainoms rašiusių poetų, aš stengdavausi juos parašyti kitaip. Nes ir tuomet tekstų būdavo dievuli mielas kokių", - prisiminė dainininkė. R.Morozovaitė sakė, kad ji stengiasi susilaikyti nuo neigiamų emocijų tiek dainuodama, tiek savo asmeniniame gyvenime. "Stengiuosi nesiaudrinti, nes noriu sulaukti gražios besišypsančios senatvės, kad mano anūkai sakytų: "Kokia mano močiutė linksma ir geraširdė"."

tags: #ruta #morozovaite #gimimo #data

• Merūno Vitulskio karjera
• Ašarojančios akys dygstant dantims
• Apie socialinio darbuotojo funkcijas globa
• Dantų sveikata laukiantis
• Sužinokite, kaip padėti Panevėžio beglobiams gyvūnams