Iššutimai nuo sauskelnių: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Naujagimių ir kūdikių odelė - itin gležna, jautri ir neatspari aplinkos poveikiui. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Šis odos sudirgimas, kurį dažniausiai sukelia kontaktas su šlapimu ar išmatomis, būdingas vaikams iki dvejų metų. Dažniausiai iššunta užpakaliuko oda, tačiau dažni - ir atvejai, kai oda sudirginama ir pažastų, kirkšnių srityse. Pavyzdžiui, iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Tačiau iššusti gali ir kitos gausiau prakaituojančios mažylio kūno vietos - pažastys, kaklas. Daugelis mamų, pastebėjusios, kad kūdikio užpakaliuko oda - paraudusi, sudirgusi, labai sunerimsta. Ir ne be reikalo: odos iššutimai sukelia diskomfortą tiek vaikui, tiek ir tėvams. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema. Pirmiausia, norisi nuraminti mamas ir priminti, kad retas kūdikis išvengia iššutimų, o laiku imantis gydomųjų ar profilaktinių priemonių, odos problemos lengvai sutramdomos.

Kas yra iššutimai ir kokie jų simptomai?

Iššutimui, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirgimų, būdingi simptomai - kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Iššutimų vietose oda parausta, gali atsirasti pūslelių, oda gali pradėti luptis. Jie gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti. Mazgeliai ar pūslelės gali pratrūkti ir imti kraujuoti. Odos iššutimai sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus, o tai paveikia vaiko miegą, apetitą ir bendrą savijautą. Paprastai bėrimai būna arba lengvi, arba vidutinio sunkumo.

Kodėl atsiranda iššutimai? Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

Priežastys gali būti įvairiausios ir pagal jas iššutimai skirstomi į tam tikrus tipus. Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Viena dažniausių priežasčių yra po sauskelnėmis nekvėpuojanti, drėgmėje į sauskelnes ar vystyklus besitrinanti oda. Įtakos iššutimams gali turėti ir netinkamai parinktas sauskelnių dydis, todėl įsitikinkite, ar kūdikiui sauskelnės nėra per mažos. Kiti odos dirgikliai, kaip dažnas užpakaliuko plovimas, jo sausinimas taip pat didina iššutimų riziką. Dažna mama sutiks, kad rūpinantis kūdikiu jo odelės priežiūra tampa nemenku išbandymu ir galvos skausmu. Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint.

Rizikos veiksniai ir iššutimų tipai

• Sauskelnių kontaktinis dermatitas: Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Sauskelnių dermatitas yra kontaktinio dermatito forma, reiškianti, jog odos uždegiminis procesas prasideda nuo sąveikos su tam tikra medžiaga. Sauskelnių atveju, oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai.
• Alergija maistui: Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku (pavyzdžiui, per motinos pieną) arba kintant kūdikio mitybai. Kūdikiui pradėjus valgyti ir kietą maistą, išmatos tampa šarmingesnės.
• Grybelinė infekcija (kandidozė): Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija. Ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys. Kandidozė išsivysto, kai bakterijos ar grybeliai patenka ant pažeistos odos.
• Seborėja: Tai lėtinė uždegiminė liga, kurios priežastys vis dar nežinomos. Tai rimtesnė dermatito rūšis.
• Atopinis dermatitas: Kūdikiai ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas pasireiškia niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis, kurios gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti.

Kiti veiksniai, didinantys iššutimų riziką:

• Pirmųjų dantukų dygimas: Yra lydimas daugybės ne pačių maloniausių pojūčių. Dėl padidėjusio seilėtekio jautresnę odą gali išberti.
• Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti virškinimą, sukelti viduriavimą. Viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau ir intensyviau sureaguoja. Pastebima, kad viduriuojančių kūdikių užpakaliukas dažnai išberiamas.
• Sergantys kūdikiai: Dažnai turi temperatūros. Jai nukritus mažyliai gausiai suprakaituoja, o prakaitas paskatina odos iššutimus įvairiose kūno vietose.
• Neišnešioti naujagimiai: Patiria didesnę iššutimų riziką, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama.
• Sausa oda: Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis.
• Suaugusiųjų kosmetika: Tėvams gali kilti pagunda panaudoti asmeninį drėkinamąjį kūno kremą ar losjoną, tačiau tai - blogas sumanymas. Kaip jau minėta, kūdikių oda yra gerokai plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų, greičiau sudirgsta, tad priemonės 18+ mažyliams netiks. Suaugusiųjų kosmetikoje gali būti ingredientų, kurie visiškai netinka kūdikiams, jau nė neminint žalingų konservantų, naftos produktų, GMO, agresyvių prausiklių, parabenų, kvapiklių, dažiklių ir gausybės kitų visiškai nereikalingų ir net grėsmę keliančių komponentų.

Kas skatina iššutimų atsiradimą, galite pamatyti lentelėje:

Iššutimų prevencija: kaip apsaugoti kūdikio odelę?

Taigi, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų? Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų.

Pagrindinės prevencijos priemonės

• Dažnas sauskelnių keitimas: Dažnai keiskite sauskelnes. Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 valandas. Tiesa, keitimo intervalo dažnis gali priklausyti ir nuo naudojamų sauskelnių rūšies bei kokybės. Svarbu: jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys.
• Kruopšti higiena: Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą. Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius. Visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Rausti, šusti linkusią odą apskritai reikėtų prižiūrėti kruopščiau ir kaskart po maudynių patepti drėkinamąja priemone.
• Oro vonios: Labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti. Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min. tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų.
• Tinkami drabužiai ir aplinka: Venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių.
• Specialios priežiūros priemonės: Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Šios priemonės gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai. Siekiant išvengti iššutimų rizikos veiksnių, rekomenduojama kūdikio odos priežiūrai naudoti Sudocrem Care & Protect. Ši priemonė savo sudėtyje neturi cinko, pasižyminčio džiovinančiu poveikiu, todėl kremą galima naudoti kasdienei kūdikio odelės priežiūrai. Sudocrem Care & Protect pagrindinė veiklioji medžiaga - dekspantenolis, kuris drėkiną odą ir išlaiko ją sveiką, todėl tai puikus būdas užbėgti problemoms už akių ir apsaugoti kūdikio odelę nuo iššutimų.
• Skalbimo priemonės: Drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes. Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.

Iššutimų gydymas: ką daryti atsiradus bėrimui?

Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Pirmiausia, medicinos specialistai rekomenduoja nedelsti. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra.

Pirmoji pagalba pastebėjus iššutimus

1. Dažnai keiskite sauskelnes: Nekvėpuojanti oda ir susidaranti drėgmė tampa palanki terpė odos uždegimų vystymuisi.
2. Kruopščiai nuplaukite: Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų.
3. Švelniai nusausinkite: Kūdikio užpakaliuką sausinkite minkštos medžiagos rankšluosčiu, jokiu būdu netrinant, o švelniai nusausinant prispaudžiamaisiais judesiais. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu. Nusausinti iššutusioms vietoms naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį.
4. Darykite oro vonias: Kūdikį kuo dažniau palaikykite nesuvystytą, kad oda galėtų kvėpuoti. Jeigu yra galimybė, leiskite mažyliui pamiegoti be sauskelnių.
5. Pakeiskite sauskelnių rūšį: Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus. Venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas.
6. Venkite drėgnų servetėlių: Griežtai negalima naudoti drėgnų servetėlių esant iššutimams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą.
7. Naudokite gydomąsias priemones: Pasidomėkite priemonėmis, skirtomis gydyti kūdikių odelės iššutimus.

Priemonės nuo iššutimų

Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių, neleisdami ant odos patekti drėgmei. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Kremai nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes.

Kremai nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi įvairių veikliųjų medžiagų:

• Cinko oksidas: Turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Tepalai cinko oksido pagrindu suriša drėgmę, esančią odos paviršiuje, veikia sutraukiančiai ir antiseptiškai.
• Dekspantenolis (pantenolis): Stimuliuoja epidermio ir tikrosios odos ląstelių augimą ir atsinaujinimą (pagreitina lipidų ir baltymų sintezę odoje bei skatina epidermio ląstelių dalijimąsi), pagreitina paviršinių žaizdelių gijimą.
• Lanolinas: Palaiko odos drėgmę.
• Kitos medžiagos: Varis, manganas, glicerinas, propolis, įvairūs vaistinių augalų ekstraktai, pasižymintys priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių.

Viena tokių priemonių - Sudocrem. Priemonėje esantis cinkas ir lanolinas neleidžia išsausinti jautrios odelės, o levandų aliejus ne tik skleidžia malonų ir raminantį kvapą, bet ir pasižymi antibakteriniu poveikiu, kuris itin svarbus kovojant su kūdikio odelės pažeidimais. Taip pat, pavyzdžiui, Dermolivo putos - švelnios, odą apsaugančios putos kūdikiams nuo iššutimų, sukuria barjerą, minkština, ramina, sutraukia, pasižymi raudonį mažinančiu veikimu. Svarbiausia, jog šios putos, skirtingai nei kitos priemonės, nesausina odos, nors sudėtyje yra cinko.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Kaip ir minėta, jei sauskelnių dermatitas negydomas, pažeistoje odos vietoje gali atsirasti Candida infekcija. Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių, pavyzdžiui, hormoninius, priešgrybelinius tepalus, kurie skirti atitinkamų infekcijų gydymui. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai. Savigyda neužsiimkite ir rinkitės efektyvias ir kokybiškas priemones.

Kiek ilgai gali trukti iššutimai?

Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas.

Sauskelnių pasirinkimas

Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Galite išbandyti pastaruoju metu daugelio tėvų pamėgtas Moony sauskelnes.

tags: #issutimas #nuo #pampersu

• daugiavaikės šeimos išmokos
• Spalvingos programos vaikams
• Sužinokite apie giminės medį
• Kodėl svarbu mokyti vaikus apie finansus?
• V. Bladykaitės-Wilson patirtis