Rūta Mikelkevičiūtė džiaugiasi sūnaus Jono Antano pirmaisiais gyvenimo metais
Žinoma moteris, laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, gruodžio 3-iąją šventė ypatingą savo sūnaus Jono Antano vienerių metų gimtadienį. Namai prisipildė šventinės nuotaikos - balionai, meduolių kvapas ir gardumynai, puošiantys ne tik stalą, bet ir kalėdinę eglutę.
Ši šventė Rūtą paskatino apmąstyti praėjusius metus, kurie prasidėjo šaltą, snyguriuojantį rytą, keliaujant į ligoninę dar tebesant tamsai. Nors iš šalies gali atrodyti, kad žinoma moteris lengvai susitvarko su kūdikio auginimu, Rūta atvirauja, jog tai nėra taip paprasta.
„Oi, tikrai taip nėra... - šyptelėjo atsidusi Rūta. - Jaučiuosi labai laiminga, bet niekas nemato pajuodusių paakių, įdubusių iš nuovargio skruostų, kai kada net grimas nepaslepia kai kurių dalykų. Pagimdžiusi sūnų turėjau du mėnesius atostogų, ką gi - prabanga nedirbti naudotis negaliu“.
Rūta Mikelkevičiūtė atkreipė dėmesį į muzikų Katažinos ir Deivydo Zvonkų šeimos džiaugsmą - gruodžio 1-ąją pora susilaukė dvynukų. „Žiūriu į Katažiną ir tarsi pati išgyvenu jos džiaugsmą. Kai kas priekaištauja, kodėl žinia pasidalinta viešai, bet aš suprantu tą džiaugsmą. Geras žmogus taip sukurtas, kad savo džiaugsmu jis nori pasidalinti ir su kitais. Labai suprantu Katažiną, pati pamenu tą svaigų jausmą pagimdžius - kurį laiką jautiesi taip, tarsi tau į veną leistų šampaną“.
Štai kodėl jai suprantamas ir kulinarinių laidų bei knygų autorės Beatos Nicholson džiaugsmas laukiantis trečio vaikelio, moteris išgyvenimais dalijasi socialiniame tinkle. Visoms motinoms Rūta linki kantrybės ir jėgų.
Kita vertus, R. Mikelkevičiūtė nenori griežtai teigti, kad moters laimė - tik vaikai. „Laimė - tai gyventi harmonijoje, taip, kaip nori tu. Yra moterų, kurios net nenori gimdyti vaikų, ką gi - svarbu, kad joms taip gerai, kad jaučiasi laimingos. Mano laimė - nuostabi šeima, sveiki vaikai, darbas, kuriame galiu save išreikšti“, - kalbėjo žinoma moteris.
Sūnaus gimimo diena paakino peržvelgti nuotraukas, kuriose Rūta - dar besilaukianti. „Akivaizdu, kad niekada nebuvau tokia graži, - juokėsi Rūta. - Girdėjau padejavimus, kaip ne į gerą pusę nėštumas keičia moters grožį, tačiau aš sau, savo vyrui buvau graži, o kitų nuomonė man nerūpi“.
Vestuvių prisiminimai
Tokios jautrios ir laiko patikrintos santuokos Lietuvos pramogų pasaulis turbūt niekada neregėjo: liepos 22 d. popietę į miniatiūrinę sostinės Šv. Kryžiaus bažnyčią, lydima dukters Dominykos (15), žengė televizijos laidų vedėja Rūta MIKELKEVIČIŪTĖ (44). Po dvidešimt dvejų bendro gyvenimo metų ji meilę prieš Dievą prisiekė montažo režisieriui Rolandui REMEIKIUI (45).
Jis mylimosios bažnyčioje laukė su sūnumi Jonu Antanu (1 m. 7 mėn.) ant rankų. Tądien dangus Rūtai ir Rolandui buvo tikrai maloningas: šeštadienis išaušo saulėtas ir šiltas. Rūta akis pramerkė paryčiais - rūpėjo, kaip jaučiasi sirguliuojantis sūnus. Na, ir jaudulys - nemanė, kad jis ims ir prasiverš, juk žinojo, jog bažnyčioje lauks du dešimtmečius šalia esantis žmogus...
Popietę prie Šv. Kryžiaus bažnytėlės pradėjo būriuotis šventės svečiai. Draugai atskrido net iš Amerikos, Rolando sesuo su šeima - iš Londono. Vos spėjo laiku pasiekti Vilnių su nuotykiais iš Hamburgo keliavęs santuokos liudininkas. Bažnytinės santuokos liudininkais pora paprašė būti žmones, kurie juodu pažįsta labai seniai: su kaimynystėje kadaise gyvenusiu Daliumi Norkūnu tą pačią dieną Rūta atėjo dirbti į televiziją, Inesa Dumčiūtė su Reimeikių šeima šiltai draugauja taip pat daugybę metų.
Rūta su Rolandu ir vaikais į bažnyčią atriedėjo baltu „Bentley Arnage“, tokiu važinėja ir Anglijos karalienė. Iš automobilio išlipusi nuotaka prikaustė ir svečių, ir praeivių dėmesį. Vilkėdama žemę šluojantį puošnų apdarą, nusagstytą daugybe rankų darbo gėlių, ji atrodė tiesiog karališkai! Suknią kūrusią mados namų „Inži“ įkūrėją Ingridą Rutkauskaitę-Naujokę ir Rūtą irgi suvedė televizija. „Kai tekėsi, norėčiau tau sukurti suknelę. Jau matau, kokia ji turėtų būti“, - kažkada užsiminė dizainerė ir pažadą ištesėjo, nors tai nebuvo paprasta, mat prieš mėnesį susilaukė antros dukters. „Būgštavau, ar tuokiantis po daugiau kaip dvidešimties bendro gyvenimo metų, turint du vaikus suknia nėra per daug balta, - prisipažino Rūta. - Ingrida mane ramino, kad suknelės apačioje pabėrė šiek tiek žemės - rusvų atspalvių gėlių. Juokėsi, kad vakare drabužis tikrai nebebus toks baltas.“
Televizijos žvaigždė su šiuo apdaru jautėsi tikrai ypatingai. Tokiomis pačiomis gėlėmis dekoruotą suknelę Ingrida sumodeliavo ir jos dukrai, taip pat pasirūpino Jono Antano šventine eilute.
Dar vienas svarbus santuokos atributas - žiedai. Rūta ir Rolandas žino, kaip svarbu, kad jie būtų gražūs, prasmingi ir - malonūs mūvėti, nes tų, kuriais apsikeitė įregistravę civilinę santuoką, nenešioja nei vienas, nei kitas. Šįsyk jiedu paprašė, kad simbolinius papuošalus sukurtų televizijos laidų vedėja Indrė Makaraitytė. Juvelyrika - šios politikos apžvalgininkės laisvalaikio pomėgis. Kurdama žiedus Indrė stebėjosi, jog dar niekada taip nebuvo, kad gludinant auksą vis išryškėja širdelių kontūrai. Ji sumanė žiedus pažymėti poros atžalų pirštų atspaudais. Ant vienas kito žiedų pirštų atspaudus paliko ir Rūta su Rolandu.
Penkiais šimtais spalvotų pentinių žiedynų papuošta bažnyčia prisirinko pilna svečių. Į šventovę įžengus Rūtai su Dominyka už rankos, skliautuose pasigirdo meilės daina, a cappella atliekama „Quorum“ vyrų, prie jų prisijungė tarp svečių sėdintys dainininkai Vladas Kovoliovas, Vaida Genytė.
Prie altoriaus Dominyka mamos ranką perdavė tėčiui. Į juos, kaip į gerus bičiulius, kreipėsi kunigas Ričardas Doveika. „Taip, mudu irgi ne kartą esame susitikę televizijoje“, - šypsojosi Rūta. Jautriai, linksmai, pamokomai, šmaikščiai jis čia susituokti atėjusiai porai linkėjo, kad, nusprendę leistis į didįjį gyvenimo nuotykį - santuoką, jiedu išsaugotų tris svarbiausias tam reikalingas savybes: laisvę, drąsą ir nuolankumą. Santuokos sakramento apeigos ir mišios, kuriose skambėjo meilei skirtos odės ir giesmės, buvo daug šypsenų, jaudulio ašarų ir audringų susituokusią porą sveikinančiųjų plojimų, truko ilgiau nei valandą.
Iš bažnyčios išėję jaunieji vadavosi iš jaudulio, svečiai norėjo pasidžiaugti šiuo smagiu įvykiu, o šventės dirigentas aktorius Gintaras Mikalauskas kvietė visus važiuoti į Trakus. Rolandas - santūrus, pompastikos nemėgstantis žmogus, o Rūta sako norėjusi linksmos, smagios šventės. Ją surengti paprašė geros bičiulės - vedybų planuotojos Kristinos Kaikarienės. Ši su dekoratore Žydre Lataitiene ir gėlių salono „Mirata“ vadove floriste Olga Sinkevič restorano terasoje sukūrė žydinčią, klestinčią meilės oazę. Tam teko iš „Užupio arkos“ suvežti baldus, kiekvieną kėdę apipinti baltais kaspinais, stalus paserviruoti išskirtiniais „Nuomos namų“ indais. Ne tik stalai, bet ir visa šventės erdvė skendo žalumoje ir gėlėse. Kompozicijoms sukurti prireikė maždaug trijų šimtų gigantiškų monsterų lapų, glėbių hortenzijų, leukonijų, rožių, o sutemus tarp žalumos suspindo daugiau kaip penki tūkstančiai mažyčių lyg jonvabaliai „Choco“ lempučių.
„Ruošdamiesi mūsų vestuvėms daugelis klausė, ko norėtume dovanų. Vis kartojome, kad mes viską turime. Sakėme, kad mums nepaprastai reikia jų meilės, draugystės, atsidavimo, palaikymo“, - pasakojo Rūta su Rolandu. Jie žinojo, jog žmonės vis tiek ką nors dovanos, neš gėlių, tad visų prašė, kad jos būtų vazoninės. Iš jų šeima kurs oranžeriją.
Tą vakarą prisiminimų, linkėjimų, juoko ir ašarų buvo į valias. Svečiams dainavo Vladas Kovoliovas, Indrė Launikonytė, Agnė Juškienė, abejingų nepaliko baleto solistų Olgos Konošenko ir Nerijaus Juškos pasirodymai. Kad šios žvaigždės šoks jos vestuvėse, baletą dievinančiai Rūtai buvo dar viena staigmena.
Sutemus visų akį traukė aukštų stiklo cilindrų instaliacijos, kurių viduje šoko fontanai. Buvo ir jaunųjų valsas. „Rolandas nemėgsta šokti, o aš galėčiau šėlti iki paryčių, - prisipažino Rūta. - Kai atėjo laikas simboliniam mūsų šokiui, prašiau jo, kad tik nemintų man ant batelių ir sijono. Taip, mažais žingsneliais, mudu ir sukomės. „O dabar tave kelsiu“, - jis įspėjo mane. Aišku, kad prieš šventę šokio nerepetavome!“
„Draugai juokavo, kad puokštės nemečiau turbūt todėl, kad bijojau, jog pagaus Dominyka, - Rūta pasakojo, kad šio tradicinio momento atsisakė. - Iš tiesų mudvi esame sutarusios, kad apie vestuves Doma galvos trisdešimties - kaip kadaise ir aš.“
Vidurnaktį Trakų dangų ir Galvės ežero vandenį nušvietė fejerverkai. Paskui prasidėjo audringi šokiai. Rūta su suknią jai kūrusia dizainere buvo apgalvojusios, kaip prasidėjus linksmybėms galėtų persirengti. Ir nusprendė kurti ne dvi sukneles, o vieną mini, ant kurios viršaus būtų prisegtas puošnusis sijonas. Idėja pasirodė nuostabi!
„Prisimenu bendrą šventės įspūdį. Ji buvo dieviška, bet reikės ramiai pažiūrėti nuotraukas, kad prisiminčiau detales, - šypsojosi Rūta. - Stengėmės, kad visiems būtų gražu, gera, kad ilgai atsimintų tą dieną, vakarą. Juk mes viską darome dėl brangiausio dalyko - emocijos.“
Šeimos pagausėjimas
„Vakar į pasaulį ir mūsų šeimą atėjo Jonas Antanas. Mūsų sūnus. Labai lauktas ir labai mylimas. Nieko nėra labiau jaudinančio, kaip matyti į pasaulį ateinantį savo vaiką ir jaustis labai saugiai, nes nieko bloga negali nutikti - tu ir tavo vaikas profesionalų rankose! Vis dar esu sunkiai nusakomoj būsenoj - tarp dangaus ir žemės, tikroj euforijoj. Labai noriu padėkoti Vilniaus Gimdymo namų medikams už tai, kad padėjo man ir mūsų sūnui tokią akimirką!“, - penktadienio vakarą feisbuke savo džiaugsmą ir padėką dėstė moteris.
Iki pat paskutiniųjų nėštumo dienų savo darbo neapleidusi Rūta išdėstė nuoširdžią padėką visiems, svarbią akimirką kartu buvusiems medikams. „Ačiū jums, gydytojai, iš didžiosios raidės! Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad Lietuvoje tokio lygio medikai, akušerės, slaugytojos. Ačiū, kad jūs dirbate mūsų šalyje! Didelis dėkui: gyd. ginekologams Rolandui Žiobakui ir Robertui Mileriui, anesteziologei Rimai Janušonienei, anestezistei Renatai Valatkienei, intensyvios terapijos skyriaus slaugytojai Birutei Stamkauskaitei, gyd. neonatologei Zitai Paulauskienei, Naujagimių skyriaus slaugytojai Danutai Dijak ir visiems kitiems, dirbantiems Vilniaus gimdymo namuose. Neveltui apie šiuos namus tik geriausi atsiliepimai“, - padėkos žodžių negailėjo vos gimusį kūdikį sūpuojanti mama.
„Aš ir mano šeima esame labai sujaudinti LNK žiūrovų siunčiamais linkėjimais. Dėkui jums už siunčiamus šiltus ir gražius žodžius. Jūs net neįsivaizduojate, kaip gera jausti nepažįstamų žmonių gerą energiją, palaikymą, džiaugsmą. Mūsų šeima labai dėkinga ir siunčia jums ir jūsų šeimoms dalį savo laimės. Gražių ateinančių švenčių! Tokią akimirką nėra ribų sentimentalumui ir aš negaliu susiturėti: neapsakomai geras jausmas žiūrėti į savo puikius vaikus - paauglę dukrą supančią vos paros brolį“, - širdį virpinančias akimirkas apibūdino R. Mikelkevičiūtė.
Žinia apie Rūtos nėštumą pasklido vasaros pabaigoje. Prasidedant naujam televizijos sezonui, R. Mikelkevičiūtei nepavyko nuslėpti vis didėjančio pilvuko. „Jei būčiau nežinomas žmogus ir galėčiau tai nuslėpti, tikrai nei viešinčiau, nei tvirtinčiau. Bet dėl pasikeitusių formų negaliu to nuslėpti. Šeimos pagausėjimas yra vienas intymiausių dalykų. Vieni tokia žinia nori dalintis su visa Lietuva ir pasauliu, skelbti, kur tik galima, ir tai tikrai suprantama. Bet kitiems ši žinia yra labai sakralus ir intymus dalykas. Aš esu tas žmogus, kuris linkęs pasilikti tokius asmeniškus dalykus tik sau ir savo artimiems žmonėms“, - pasklidus žiniai apie nėštumą DELFI kalbėjo Rūta.
Pirmą kartą viešai su suapvalėjusiu nėštukės pilvuku Rūta pasirodė LNK sezono atidarymo iškilmėse. Raudonu kilimu žengusi moteris tąkart maloniai pozavo fotografams. Nėštumo metu R. Mikelkevičiūtė nenutraukė savo darbų, vedė savo laidą. Tiesa, laidos prodiuseriai moteriai neleido filmavimų metu stovėti, jai buvo pastatyta speciali kėdė, kad filmavimų metu jaustųsi komfortiškai.
Su sutuoktiniu, montažo režisieriumi Rolandu Remeikiu, Rūta augina paauglę dukrą Dominyką. Naujieną DELFI patvirtino pati Rūta. „Sūnus, žinoma, sūnus“, - pasidžiaugė Rūta. Sutuoktiniai savo sūnui išrinko dvigubą vardą - Jonas-Antanas.
tags: #ruta #mikelkeviciute #susilauke
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
