Skausmas pilvo šone nėštumo metu yra dažnas ir gali būti įvairios kilmės. Nėštumo metu kūnas keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau - auga gimda, tempiasi raiščiai, persiskirsto vidaus organai. Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvairios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pabloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios nėščiųjų dešinės pusės skausmo priežastys ir rekomenduojami įvairios etiologijos skausmo malšinimo būdai.
Daugeliu atvejų šono skausmas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas. Nėštumo metu skausmas šone gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių - nuo natūralių kūno adaptacijos procesų iki konkrečių sveikatos sutrikimų. Kai kurie skausmai yra natūralūs ir susiję su augančiu vaisiumi ir kūno pokyčiais.
Vienas iš dažniausių skausmo pilvo šone nėštumo metu šaltinių yra raumenų ir raiščių tempimas. Augant vaisiui, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Kai vaisius auga, gimda plečiasi ir pradeda spausti aplinkinius organus, kas gali sukelti pilvo skausmą. Gimdos augimas dažnai sukelia diskomfortą pilvo šonuose, ypač vėlesniuose nėštumo etapuose. Skausmas gali būti tarsi tempimo pojūtis arba jausmas, kad pilvas „traukiasi“. Dauguma moterų šį jausmą prilygina prieš mėnesines arba pirmosiomis mėnesinių dienomis juntamam skausmui.

Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, gimdai plečiantis šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus, atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris. Skausmas dažnai būna maudžiantis arba tempiantis, sustiprėjantis greitai atsistojus, pasilenkus ar čiaudint, ir praeinantis ilsintis arba pakeitus padėtį. Kaip dalijasi nėščiosios: "Man lygiai tas pats, šiaip skauda abu šonus, bet vieną ypač..", "zinoma gali ir nepraeti, juk Jums viskas viduje keiciasi.. tempiasi raisciai..". Tai yra visiškai normalus reiškinys ir nereikalauja gydymo, jei nėra kitų simptomų.
Nėštumo metu būdingas apatinės nugaros dalies, juosmens, kryžkaulio srities skausmas, kuris kartais gali būti supainiojamas su pilvo apačios skausmu. Šis skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu. Didėjant svoriui ir pasislinkus kūno centrui, didelė apkrova tenka nugarai ir dubeniui, o tai gali sukelti skausmą vienoje šono pusėje - dažnai spinduliuojantį į klubą ar šlaunį. Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių. Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsivysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Skausmas dažniausiai stiprėja ilgai stovint ar vaikščiojant, bet pagerėja poilsio metu. Rasa (29 m.) pasakoja: "Skausmas dešinėje pusėje atsirado apie 25 savaitę. Pirmiausia galvojau, kad kažkas negerai su inkstais, bet pasirodė, kad tai buvo tempimo skausmas dėl augančios gimdos."

Nėštumo metu pakinta hormonų koncentracija, tai sulėtina virškinamojo trakto darbą ir juntamas diskomfortas. Nėštumo metu dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis ar pilvo pūtimas, gali sukelti diskomfortą ir skausmą pilvo šone. Auganti gimda gali daryti spaudimą žarnynui, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti pilvo skausmus. Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu, kai tuštinamasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Šį sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Šie skausmai dažniausiai būna epizodiniai, pagerėja po tuštinimosi ar judesio. Ieva (33 m.) patyrė: "Man dažnai maudė kairį šoną vakare, ypač po ilgesnio vaikščiojimo. Kai pradėjau gerti daugiau vandens ir atsisakiau gazuotų gėrimų, skausmas beveik visiškai dingo. Supratau, kad žarnyno veikla labai jautriai reaguoja į mitybą."
Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku gali rodyti tulžies pūslės akmenis, uždegimą ar kepenų veiklos sutrikimą, pvz., nėščiųjų cholestazę. Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Viena nėščioji pasidalijo: "Nezinau, man tulzies pūsles akmenys panasu apie 10 metu, kiek echo dare,kiek kraujo tyrimu, jokio uzdegimo. Juos turi dauguma, blogiausia,kad priepuolis gali but." Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas, ypač naktį, gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių, jos išsiskiria į kraują, patenka į odą ir dirgina periferinius nervus, sukeldamos niežėjimą.

Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas) yra dažnas nėštumo metu. Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams, raumenims nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika. Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Nėštumo metu auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o tai gali sukelti padažnėjusį šlapinimąsi ir sutrikdyti šlapimo nutekėjimą, sukeldama šlapimo takų infekcijų riziką. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Monika (26 m.) patyrė: "Mano atveju skausmas šone buvo dėl šlapimo takų infekcijos - kartu buvo ir temperatūra. Gerai, kad ilgai nelaukiau ir iškart nuėjau pas gydytoją. Gydymas padėjo greitai."
Su nėštumu nesusijusios priežastys, tokios kaip apsinuodijimas, žarnyno infekcija, persivalgymas ar raumenų skausmas po sporto, taip pat gali sukelti pilvo apačios skausmą. Skausmo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas. Nėštumo metu gimdos miomos yra gerybiniai gimdos sienos augliai, kurie nustatomi apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą.
Negimdinis nėštumas - tai nėštumas, kuris vystosi ne gimdoje, o, pavyzdžiui, kiaušintakyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje ir kt. Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Tai gali sukelti stiprų skausmą pilvo šone, ypač dešinėje ar kairėje pusėje. Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kaip ragina viena nėščioji: "Kodėl nesiprašote jog apžiūrėtų echoskopu? Gal yra kokios cistos, gal kokie uždegimai.. man pačiai yra skausmų, bet nuėjau ir viską išsiaiškinau, apžiūrėjo ir tikrai garantavo jog viskas tvarkoje." Ankstyvas diagnozavimas yra gyvybiškai svarbus.

Apendicitas yra apendikso uždegimas, galintis sukelti skausmą pilvo šone, dažniausiai dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Nors apendicitas yra reta nėščioms moterims, jis vis tiek gali atsirasti ir sukelti skausmą dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Apendicito skausmas gali pradėti stiprėti ir apimti visą pilvą, lydimas karščiavimo, pykinimo ir vėmimo. Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.
Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ūmaus pilvo skausmo priežastis, kuri moterims kur kas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Be skausmo, preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas. Preeklampsija gali sukelti pilvo skausmą, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.

Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas laikomas priešlaikiniu gimdymu). Vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Priešlaikinis gimdymas yra gimdymas, prasidėjęs ne anksčiau nei 22 ir ne vėliau nei 37 nėštumo savaitę. Skausmas šone gali rodyti ir priešlaikinio gimdymo pradžią, jei skausmą lydi reguliarūs susitraukimai. Placentos atšoka (priešlaikinis placentos atsiskyrimas) - tai būklė, kai dalis arba visa placenta atsiskiria dar prieš gimdymą, bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Placentos atšokos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau ją gali sukelti pilvo traumos.
Nors dauguma pilvo skausmų nėštumo metu yra normalūs ir susiję su nėštumo pokyčiais, yra tam tikrų atvejų, kai skausmas gali rodyti rimtesnes problemas, kurios reikalauja medicininės pagalbos. Nestiprus pilvo apačios skausmas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau, jeigu jis kelia nerimą, būtinai pasikalbėkite su gydytoju. Akušerė-ginekologė dr. Lina M. pataria: "Geriau kartą pasitikrinti nei praleisti kažką svarbaus."
Būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, jei skausmą dešinėje pusėje lydi šie simptomai:
Jei kyla bent menkiausia abejonė, verta kreiptis į šeimos gydytoją, akušerę ar vykti į priėmimo skyrių. Nėštumo metu geriau pasitikrinti per anksti, nei per vėlai. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti. Šeimos gydytojas dr. Tomas V. pabrėžia: "Net jei viskas tvarkoje, tokia konsultacija nuramina ir padeda išvengti streso. O jei tai - infekcija ar kepenų veiklos sutrikimas, laiku nustačius galima išvengti komplikacijų."
Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Svarbiausia - įsiklausyti į savo kūną ir išmokti reaguoti tinkamai: kada užtenka poilsio, o kada būtina kreiptis į gydytoją.

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupunktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje.
Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas), tačiau jų saugumas nėštumo metu turi būti vertinamas itin atsargiai. Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai, tačiau juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Svarbu pažymėti, kad gydytojas gali skirti ir medikamentinį gydymą misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginę intervenciją persileidimo atveju. Prasidėjus šlapimo takų infekcijos simptomams ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Tais atvejais, kai skausmo nepavyksta numalšinti kitais būdais ir diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyvus gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui, todėl rekomenduojama injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Chirurginis gydymas indikuotinas esant didelėms (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistoms, kurios savaime nesumažėja per keletą savaičių; tinkamiausias laikas operacijai - antras nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę. Kiaušidės apsisukimas turi būti nedelsiant gydomas operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį. Svarbu atkreipti dėmesį į pykinimo ir vėmimo sunkumą:
| Būklės Sunkumas | Simptomai |
|---|---|
| Lengvas | Pykinimas nepastovus, vemiama 3-4 k. |
| Vidutinis | Vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. |
| Sunkus | Vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio, vystosi ketozė, elektrolitų disbalansas, dehidratacija, sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė), temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. |
Esant sunkesniems pykinimo ir vėmimo atvejams, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios.